Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šantažu vadina Rusijos prezidento Vladimiro Putino raginimus pripažinti aneksuotą Krymą Rusijos dalimi, taip esą sprendžiant Maskvos ir Kijevo konfliktą.

„Bet kokie tokio pobūdžio reikalavimai yra šantažas ir nemanau, kad kažkas turėtų į juos rimtai žiūrėti“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė G. Landsbergis.

Ministro teigimu, pastarosios savaitės Rusijos veiksmai Ukrainos atžvilgiu yra agresija prieš suverenią valstybę, ir į tai būtina reaguoti atitinkamai.

„Mūsų atsakas šiuo atveju turėtų būti kaip atsakas į agresiją. Ar tai būtų sankcijos, ar tai būtų pagalba Ukrainai padėti jai gintis savarankiškai. Lygiai taip pat atsakas sustiprinant mūsų regioną“, – sakė jis.

„Europos lyderiai mano, kad tai nėra Ukrainos krizė. Tikrai yra sutarta, kad tai yra Rusijos pradėta agresija prieš Ukrainą. Dar daugiau, tai yra agresija prieš visą Europos saugumo architektūrą – prieš susitarimus, kuriais remiantis galėjome būti saugesni visi: ir Lietuva, ir kitos Baltijos, ES ir NATO valstybės“, – akcentavo G. Landsbergis.

Rusijos prezidentas V. Putinas antradienį paragino paties sukeltą krizę Ukrainoje spręsti pripažįstant aneksuotą Krymą Rusijos dalimi.

G. Landsbergis: esu iš tų ministrų būrio, kurie norėtų, kad sankcijos Rusijai būtų platesnės

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis mano, kad Rusijai dėl jos veiksmų Ukrainos teritorijoje reikėtų taikyti kuo griežtesnes sankcijas. Tačiau ministras pripažįsta, kad šioje situacijoje svarbiausia yra sprendimų priėmimo greitis.

„Lietuvos pozicija buvo taikyti maksimaliai stipresnes sankcijas tokias, kiek mes galėtume rasti sutarimą per tą pačią dieną“, – Užsienio reikalų ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.

„Tai mano vakar pasisakymas buvo tas, kad jeigu yra aplink stalą daugiau sutarimo plėsti sankcijas, tai plėskime, bet jeigu mes matome, kad tai persikelia į dar vieną dieną, ir derybos atsinaujina, ir mes nebespėjame su Jungtinėms Amerikos Valstijomis ir kitomis valstybėmis, tai geriau imkime tai, kas yra suderėta“, – taip pat pažymėjo jis.

Ministras akcentuoja, kad apie uždaromus sankcijų paketus šioje situacijoje kalbėti negalima. G. Landsbergis teigia esąs iš tų ministrų būrio, kurie norėtų, kad Rusijai būtų taikomos platesnės sankcijos, tačiau šioje situacijoje svarbiausia yra sankcijų greitis.

„Norėtume stipresnio atsako, labiau atgrasančio atsako. Bet sprendimai yra priimami konsensusu ir mes turime ieškoti bendro sutarimo. Ir turime sutikti su tuo, kad šiandien greitis sprendimų priėmimo, o ne tebesitęsianti diskusija yra svarbiau. Dėl to sutikome su tuo kas yra, su galimais dar papildymais. Tai, kas yra paruošta, sankcijų gylis tolesnės atakos, tolesnės invazijos atveju iš tikrųjų yra didelis paketas. Jis tikrai yra labai skausmingas“, – patikino G. Landsbergis.

Ministras viliasi, kad net ir šis sankcijų paketas nėra pabaiga, nes, pasak jo, daugelis Europos Sąjungos valstybių, pasaulio valstybių „atbunda matydamos, ką Rusija daro“.

G. Landsbergis akcentavo, kad sankcijų paketo klausimas dar nėra padedamas į šalį ir bus peržiūrėtas, jei situacija keisis.

Dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu pastaruoju metu regione tvyro didelė įtampa. Ją sustiprino tai, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį vėl perstumdė Ukrainos sienas ir, nepaisant užsienio pasipriešinimo, suvereniomis šalimis pripažino separatistinius Luhansko ir Donecko regionus. Dėl to Vakarai ketina skelbti Rusijai sankcijas.