I. Laursas: pagrindinė infliacijos priežastis yra pandemijos pradžioje pradėtas beprotiškas pinigų spausdinimas

I. Laursas: pagrindinė infliacijos priežastis yra pandemijos pradžioje pradėtas beprotiškas pinigų spausdinimas


Rizikos kapitalo fondo „Nexture Ventures“ vadovas Ilja Laursas pabrėžia, kad beprotiškas pinigų spausdinimas laikinai išsprendė dėl pandemijos kilusias ekonomines problemas, tačiau sudarė dar daugiau galimų ekonominių sunkumų ateityje. Verslininkas beprotišką pinigų spausdinimą įvardino kaip pagrindinę infliacijos priežastį.


„Dabar išryškėjo problema, nes pradėjome matyti pasekmes to beprotiško pinigų spausdinimo tiek Europoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurį valstybės pradėjo prasidedant pandemijai.


Europa prispausdina keletą trilijonų papildomų pinigų vien per porą pastarųjų metų, tiesiog iš oro, paima ir prispausdina, nes taip patogu subsidijas dovanoti uždarytiems verslams. Taip būna išsprendžiamos pandemijos problemos, o kas rytoj bus, tampa nebe mūsų problema, nes rinkimai yra netrukus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė I. Laursas.


„JAV yra dar blogiau, jie išspausdino beveik 16 trilijonų dolerių per pastaruosius pandemijos metus, tai jeigu kam įdomu, gali pasitikrinti pinigų kiekį apyvartoje ir pamatyti, kad tie grafikai atrodo beprotiškai. Mes tik pradedame ragauti pasekmes beprotiško pinigų spausdinimo tiek Europoje, tiek JAV, kurį šalys pasirinko kaip lengvą kelią. Tai yra pagrindinė infliacijos priežastis. Nebūna taip, kad jeigu prispausdini daug pinigų, kainos lieka tos pačios", – pridūrė investuotojas.

REKLAMA


I. Laursas tikina, kad dėl beprotiškos infliacijos uždirba investuotojai ir nukenčia eilinis žmogus, kurio pinigai sąskaitoje arba laikant grynuosius pinigus „dega“.


„Liūdna ironija yra tai, kad kalbame apie investicijas, tačiau keista yra tai, kad laimi investuotojai. Jie uždirba beprotiškai iš infliacijos. Kenčia galiausiai eilinis žmogus, kurį atsisako aptarnauti, priimti investicijoms, privalo laikyti grynuosius pinigus ar depozitą banke arba dar blogiau, einama į sąskaitą ir tie pinigai dega 10 arba 20 procentų per metus greičiu“, – tvirtino „Nexture Ventures“ vadovas.


Verslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad investuotojams nedaro įtakos prekių kainos, nes žmonių vartojimo įpročiai nekinta, o investuojami pinigai, kitaip negu neinvestuojami, yra atsparūs infliacijai.


„Vėlgi, kaip visada kenčia paprastas žmogus, nes jeigu investuotojas, pavyzdžiui, investavęs į „Coca-Cola“, jam vienodai rodo, ar buteliukas kainuoja dolerį, ar 10 dolerių, žmonės visada gėrė ir gers colą. Pinigai, kurie dirba, yra atsparūs infliacijai, o pinigai, kurie nedirba, Lietuvoje tokių yra keliasdešimt milijardų, tie pinigai dega“, – tikino I. Laursas.

REKLAMA


Pagal su kitomis ES valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) 2021 m. gruodį vidutinė metinė infliacija sudarė 4,6 proc.; pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuotoji vidutinė metinė infliacija – 4,7 proc.


Statistikos departamento duomenimis, metinė (2021 m. gruodį palyginti su 2020 m. gruodžiu) infliacija sudarė 10,7 proc.; pagal VKI– 10,6 proc.


Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis 2021 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, sudarė 1,3 proc. Pagal VKI apskaičiuotas vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytis sudarė 1,2 proc.


Pastarųjų mėnesių infliacijos rodikliai daugiau nei dvigubai viršija Europos centrinio banko (ECB) nustatytą 2 proc. ribą.


Tačiau, nepaisant jau ir anksčiau skelbtų infliacijos prognozių, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis ECB valdančiosios tarybos gruodį priimtu sprendimu nesikeis ir atitinkamai bus 0,00 proc., 0,25 proc. ir –0,50 proc.


Valdančioji taryba laikosi pozicijos, kad pagrindinės palūkanų normos nesikeis arba bus mažesnės tol, kol ji neįsitikins, jog infliacija gana anksti prognozuojamu laikotarpiu pasiekė dviejų procentų lygį ir užtikrintai yra ties juo kitą prognozuojamo laikotarpio dalį.


Taip pat, kad grynosios infliacijos pažanga yra pakankamai didelė, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija galėtų stabilizuotis ties dviejų procentų lygiu. Dėl to, pasak ECB, gali prireikti ir pereinamojo laikotarpio, kurio metu infliacija būtų šiek tiek didesnė už tikslą.