N. Mačiulis: visa Europa yra Kremliaus dujų rinkos įkaitė

N. Mačiulis: visa Europa yra Kremliaus dujų rinkos įkaitė


„Swebank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad ne tik Baltijos valstybės, bet ir visa Europos Sąjunga (ES) yra pernelyg priklausoma nuo gamtinių išteklių importo iš Rusijos ir į tą Bendrija nereagavo per ilgai. Dėl to, pasak eksperto, tikėtis, kad dujų kainos artimiausiu laiku reikšmingai sumažės, nėra pagrindo.


„Šiuo metu visa Europa yra įkaitė per dujų rinką ir per dujų kainą. Visi esame viename laive, kurio būklė nėra labai gera, ką galima matyti žiūrint į dujų kainas“, – trečiadienį apžvelgdamas naujausias „Swedbank“ ekonomines prognozes žurnalistams sakė N. Mačiulis.


Anot jo, ES pernelyg ilgai ignoravo didelę priklausomybę nuo gamtinių dujų importo iš Rusijos, kuris sudaro arti pusės visų Bendrijos naudojamų dujų išteklių. N. Mačiulio duomenimis, 44 proc. visų suvartojamų dujų ES parūpina Maskva, o kaip pristabdytas tiekimas gali paveikti visą Europos rinką galima stebėti nuo praėjusių metų antrosios pusės.

REKLAMA


„Nei suskystintų gamtinių dujų terminalų, nei pačios rinkos nėra pakankamai, kad ES galėtų tapti visiškai nepriklausoma nuo Rusijos šį dešimtmetį. Matėme, kaip praėjusiais metais šiek tiek sumažėjęs eksportas iš Rusijos į ES paveikė gamtinių dujų kainą Europos rinkoje, kuri buvo pakilusi iki sunkiai įsivaizduojamų aukštumų – beveik 200 Eur/MWh“, – sakė ekonomistas.


Jo teigimu, dujų kainos šiuo metu siekia apie 70–80 Eur/MWh, ką prieš metus įsivaizduoti buvo sunku.


„Prieš metus žiūrint į ateities sandorius dujų kaina svyravo tarp 15–20 Eur/MWh. Nuo 15 eurų pakilo iki 150 eurų, dabar svyruoja apie 80 Eur/MWh – milžiniška kaina, palyginant su tuo, ką moka JAV įmonės“, – pažymi N. Mačiulis.


Analizuodamas ateities sandorius gamtinių dujų rinkoje, N. Mačiulis prognozuoja, kad iki 2023 m. pavasario dujų kaina išliks 5–6 kartus didesnė nei pastarąjį dešimtmetį ir tik 2023 m. antroje pusėje galėtų kristi žemiau nei 40 Eur/MWh.

REKLAMA


„Dujų kainos signalizuoja struktūrinę problemą – ES dujų atsargos nukritusios žemiau 50 proc. viso lygio. Per artimiausias 12 savaičių jų bus suvartojama itin daug ir, tikėtina, kad vasario pabaigoje ar kovo pradžioje atsargų lygis ES bus arti nulio, jei tęsis dabartinės tendencijos ir nepadidės importas iš Rusijos“, – sako ekonomistas, kartu pabrėžiantis, jog brangstant gamtinėms dujoms brangs ir elektros energija. Ir šią problemą Europai spręsti bus sunku.


„Vokietija šiemet uždarys likusias savo atomines elektrines. Ir matėme, kokie šokai nuvilnija per Europos elektros rinką, kai įvyksta kažkokie neplaniniai remontai, pavyzdžiui, Prancūzijos atominėse elektrinėse“, – sako jis.


Be to, N. Mačiulio nuomone, Europai dar toli iki pakankamai išplėtotos atsinaujinančios energetikos, kuri sumažintų energetinę priklausomybę nuo trečiųjų šalių.


„Europa yra labai toli nuo to, kad apsirūpintų elektros energija iš atsinaujinančių energijos šaltinių ir tokie sukrėtimai, kokius matėme šių metų žiemą, gali pasikartoti, ypač jei juos paskatins geopolitiniai konfliktai“, – pabrėžė ekonomistas.


Ginkluotas susirėmimas pakenktų abiem pusėms

Anot N. Mačiulio, jei prie rytinių Ukrainos sienų prasidėtų kariniai veiksmai, po to atsirasiančios ekonominės sankcijos būtų skaudžios ne tik Kremliui, bet ir pačiai ES. Tą žinodamos abi konflikto pusės, pažymi ekonomistas, situacijos eskaluoti nenori, nes smūgis ekonomikai būtų kur kas didesnis, nei 2014 m., Rusijai aneksavus Krymą.



„Rusijos ir Ukrainos galimas karinis konfliktas ir iš jo atsirandančios ekonominės sankcijos būtų labai skausmingos ir Rusijai, ir ES. Turbūt abi pusės suinteresuotos, kad įtampa liktų tik įtampa ir nepavirstų į nieką daugiau, nes ekonominės to pasekmės būtų gerokai didesnės, nei tos, kurias matėme po Krymo aneksijos“, – paaiškina N. Mačiulis.


Jis taip pat akcentavo, kad Rusijos bendrojo vidaus produkto dalis pasaulio ekonomikoje nukrito iki po Sovietų Sąjungos griūties nematytų žemumų ir šiuo metu siekia 2,95 proc. viso pasaulinio ūkio. Ekonominei Kremliaus galiai slopstant, pasak N. Mačiulio, keldama įtampą Europoje, Rusija mėgina neprarasti įtakos kitais būdais.


„Matydama slopstančią ekonominę galią Rusija demonstruoja kitas galias, bet tuo pat metu demonstruoja tos ekonominės galios likučius“, – tikina N. Mačiulis.