V. Mitalas: dėl krizės su Kinija valstybė turi ištiesti ranką šalies verslui

V. Mitalas: dėl krizės su Kinija valstybė turi ištiesti ranką šalies verslui


Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas nelinkęs Kinijos ekonominio spaudimo Lietuvai laikyti „krizele“. Jis pabrėžė, kad ištikus krizei valstybė turi ištiesti ranką šalies verslui ir per subsidijas, taikytas kovidiniu laikotarpiu, ir per naujas priemones, dar derinamas su Europos Komisija.


„Man atrodo, kad ekonomikos ir inovacijų ministrės pasakymas „krizelė" nebuvo pakankamai tikslus ir to nereikėtų vadinti „krizele". Tai yra krizė, ir yra dvi pagrindinės kryptys, ką dabar daryti. Viena kryptis – paprastesnė, mes turime ištiesti ranką Lietuvos verslui, kuris nuo to nukentėjo, ir tam yra dar dvi kryptys – vienokios ar kitokios subsidijos, kurias galima paleisti greitai, nes jos buvo pritaikytos pandemijos suvaržymams, kovidiniam laikotarpiui.


Ir tada naujas priemonių paketas, kurį reikia pabaigti derinti su Europos Komisija ir taip pat įtraukti į priemonių sąrašą. Tas dabar ir vyksta, aš manau, kad ten iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos persikėlė į Finansų. Finansų ministerija suderins iki galo, Vyriausybė tą patvirtins, ir turėsim tam tikrą paketą", – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė V. Mitalas.

REKLAMA


Laisvės frakcijos seniūnas tikino, kad sudėtingesnis šioje krizėje yra diplomatijos klausimas, o opozicijos noras švelninti santykius su Kinija niekaip neprisidėtų prie krizės sprendimo, ypač atsižvelgiant į vertybinę Lietuvos užsienio politiką.


„Sudėtingesnis klausimas yra mūsų užsienio politikos, diplomatijos klausimas. Čia kaip niekada svarbu, kad Lietuva turėtų tvirtą sąjungininkų užnugarį, nuo Jungtinių Amerikos Valstijų iki Vokietijos, kitų Europos Sąjungos valstybių, kurios suprastų Lietuvos užsienio politiką ir galėtų pasakyti, kad mes iš tikrųjų esame Lietuvos sąjungininkai.


Čia yra didžiulis darbas mūsų diplomatijai, to darbo dabar nereikia siūbuoti kažkokiomis rezoliucijomis iš Seimo ar panašiai. Opozicija tuoj nori santykius su Kinija švelninti, tačiau tai niekuo nepadės. Tai net nebūtų tikslu, nes Lietuva labai aiškiai yra pasakiusi, kad yra už demokratines vertybes visame pasaulyje ir tai ką mes pasakėme bei padarėme dėl Taivano, to nereikia nei išsižadėti, nei gręžiotis atgal, reikia dirbt tam, kad žiūrėtume į priekį", – tvirtino V. Mitalas.

REKLAMA


Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.


Ekonomikos ir inovacijų ministerija sausio pradžioje skelbė, jog su Europos Komisija derinamas 130 mln. eurų vertės apyvartinių paskolų paketas. EIM teigimu, rengiami teisės aktų projektai dėl lengvatinių paskolų teikimo sunkumų dėl prekybos santykių su Kinija turinčioms įmonėms bei renkama informacija, reikalinga notifikavimui po pokalbių su EK atstovais.