Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius sako, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos „ilgai brandinta“ iniciatyva stiprinti savivaldos finansinį savarankiškumą, sudarant palankesnes skolinimosi galimybes, turi ir pakankamus saugiklius, kuriais būtų užkertamas kelias savivaldybėms įklimpti į per didelį deficitą. Pasak jo, savivaldybių finansinį savarankiškumą būtina didinti, kadangi tik taip bus sudaromos tinkamos sąlygos joms pasinaudoti Europos Sąjungos finansavimu.

„Šį dešimtmetį turėsime pakankamai dideles ES lėšų, investicijų galimybes, finansinius resursus. Yra Europos atgaivinimo lėšos, yra stabili daugiametė perspektyva. Kai savivaldybės investuoja, jos turi prisidėti nuosavu indėliu. Tai gali būti 15 proc., gali būti šiek tiek daugiau. Sostinėje tai yra apie 50 proc.

Esamos fiskalinės drausmės taisyklės savivaldybėms iš esmės nesukuria galimybės prisidėti to nuosavo indėlio pasiskolintomis lėšomis, o be nuosavo indėlio ir visi bendrai finansuojami ES projektai negali įvykti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė V. Augustinavičius.

Prezidento patarėjas pabrėžė, kad lengvesnės skolinimosi galimybės bus sudaromos tik tuomet, kai būtų siekiama gauti tarptautinių ar ES projektų paramą.

„Pataisa numato galimybę skolintis tik tiems projektams, prie kurių būtų prisidėta taip pat ir ES arba kitos tarptautinės paramos lėšomis“, – pridūrė jis.

V. Augustinavičius pataisų poreikį pagrindė faktu, kad Lietuvos regionai pagal išsivystymą smarkiai atsilieka nuo ES standartų.

„Lietuvoje, galima sakyti, yra du regionai. Tas Vidurio-Vakarų regionas praktiškai dvigubai atsilieka nuo sostinės ir gerokai atsilieka nuo daugelio kitų ES regionų išsivystymo prasme. O ir šalies sostinės regionui dar yra daug kur stiebtis, jeigu lygintume su kitomis sostinėmis. Ar tai būtų Bratislava, Praha, Budapeštas ar kitos sostinės. Investicijų potencialas yra neišnaudotas“, – mano Prezidentūros Ekonominės ir socialinės politikos grupės patarėjas.

Pasak jo, fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas Seimui planuojama pateikti dar iki rudens sesijos pabaigos. Šalies vadovo patarėjas teigia, kad pirmadienį, projektą aptarus su Seimo frakcijų seniūnais, buvo jaučiamas pritarimas iš visų politinių jėgų.

„Galima konstatuoti, kad yra bendra valia tiek pozicijos, tiek opozicijos šią problemą spręsti ir taip paskatinti šalies regionų plėtrą“, – tikino V. Augustinavičius.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su visų Seimo frakcijų seniūnais ir kitais atstovais, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Mykolu Majausku bei Lietuvos savivaldybių asociacijos administracijos direktore Roma Žakaitiene ir aptarė įstatymų leidybos iniciatyvą, skirtą savivaldybių finansiniam savarankiškumui didinti. Šia iniciatyva šalies vadovas siekia atverti savivaldai didesnes galimybes atlikti pažangias investicijas Lietuvos regionuose.

Dar 2020 m. rugsėjį šalies vadovo inicijuotame Regionų forume parlamentinių partijų vadovai pasirašė memorandumą dėl savivaldos savarankiškumo didinimo. 2021 m. rugsėjį Regionų forumas sutelkė dėmesį į svarbiausią memorandumo dalį – savivaldos finansinį savarankiškumą investuojant, ypač suteikiant galimybę savivaldybėms atlikti investicijas, finansuojamas bendrai su Europos Sąjunga.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimu (2021 m.), Lietuvoje savivaldybės neturi galimybių finansuoti investicijas pasiskolintomis lėšomis dėl griežtos subalansuoto vietos valdžios biudžeto taisyklės.

Susitikime dalyvavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas, Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas, Darbo partijos frakcijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė.