I. Šimonytė: atidarydama Taivaniečių atstovybę Lietuva niekaip nepakeitė „Vienos Kinijos politikos“

I. Šimonytė: atidarydama Taivaniečių atstovybę Lietuva niekaip nepakeitė „Vienos Kinijos politikos“


Premjerė Ingrida Šimonytė sako nenorinti spėlioti, kokiu dar būdu Kinija galėtų keršyti Lietuvai už Taivaniečių atstovybės atidarymą, kadangi taip, pasak jos, „galima susigalvoti didesnių baubų, negu yra“. Ministrė pirmininkė tikina, kad Vilnius informavo Pekiną, jog atidaryta atstovybė nėra diplomatinio pobūdžio.


„Tiesiog noriu dar kartą pakartoti tą patį, kad Taivaniečių atstovybė buvo atidaryta ekonominiams, kultūriniams, moksliniams žmonių bendravimo tikslams intensyvinti. Tai buvo numatyta Vyriausybės programoje. Tai nėra diplomatinė atstovybė“, – LRT radijui antradienį teigė I. Šimonytė.


Ministrė pirmininkė įsitikinusi, kad sprendimas atidaryti Taivaniečių atstovybę Vilniuje niekaip neprieštarauja „Vienos Kinijos principui“ ir tokia pozicija, pasak jos, buvo išdėstyta Pekinui.


„Tiesą sakant, ta Lietuvos Respublikos Vyriausybės pozicija buvo Kinijos Vyriausybei išdėstyta. „Vienos Kinijos politikos“, Vyriausybė mano, kad su tuo (sprendimu atidaryti atstovybę), niekaip nepakeitė“, – mano I. Šimonytė.

REKLAMA


Vilniuje ketvirtadienį oficialiai atidaryta Taivaniečių atstovybė Lietuvoje. Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę, kurios oficialiame pavadinime yra žodis „Taivanas“, įsiutino komunistinę Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija.


Pekinas kitų valstybių veiksmus, kurie faktiškai ar simboliškai stiprina Taivano nepriklausomybę, laiko kišimusi į Kinijos vidaus reikalus ir prieštaravimu „Vienos Kinijos principui“.


Protestuodama dėl Taivano Vilniuje įsteigtos atstovybės, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.


Pekinas teigia, kad Lietuva „atsisakė savo politinio įsipareigojimo, prisiimto užmezgant diplomatinius santykius“ su Kinija.