Politikai nesutaria dėl Lietuvos strategijos Kinijos atžvilgiu: kol vieni mato naudą, kiti ragina „tuščiai nešokinėti“

Politikai nesutaria dėl Lietuvos strategijos Kinijos atžvilgiu: kol vieni mato naudą, kiti ragina „tuščiai nešokinėti“


Lietuvos pasitraukimas iš 17+1 formato bei užmegzti glaudesni ryšiai su Taivanu ne tik paaštrino Lietuvos ir Kinijos santykius, tačiau, kaip pažymi politikai, sukėlė ir aktyvesnes Europos Sąjungos šalių diskusijas dėl tolesnių santykių su Pekinu.


Galiausiai prabilta ir apie Lietuvos lyderystę, Vakarų valstybėms užduodant toną, kaip turėtų atrodyti santykiai su nedemokratinėmis valstybėmis. Visgi šalies aktyvumą ir vertybinę politiką Kinijos atžvilgiu Lietuvos politikai vertina skirtingai.


Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis mano, kad Lietuvos lyderystė ne tik pastebima tarp kitų ES šalių, tačiau ir duoda apčiuopiamą rezultatą. Tuo tarpu socialdemokratas Gintautas Paluckas tvirtina, kad Lietuvai derėtų laikytis nuosaikesnės politikos, o ne, pasak jo, „tuščiai šokinėti“ ir priimti vienašališkus sprendimus. 


Lietuvos lyderystė pagirtina, bet kol kas niekur nevedanti

Dar gegužės mėnesį Vilnius pasitraukė iš 17+1 formato, kuris sieja Pekiną su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Kaip teigė Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, šis dalies ES narių bendradarbiavimo formatas su Pekinu „skaldo“ ES, tad Lietuva su Kinija galėtų palaikyti analogiško formato santykius tik tuo atveju, jei į jį būtų įtrauktos visos ES šalys.

REKLAMA


Taip pat Lietuva ėmė megzti glaudesnius ryšius su Taivanu ir paskelbė leidusi jam savo vardu atidaryti atstovybę. Toks Lietuvos sprendimas leisti atidaryti atstovybę būtent tokiu pavadinimu įsiutino komunistinę Kiniją, kuri Taivaną laiko maištaujančia savo provincija. 


Neseniai prezidentas Gitanas Nausėda kalbėjo, kad kilusios trintys tarp Lietuvos ir Kinijos turėjo įtakos bendrai ES pozicijai dėl Pekino. Visgi po Lietuvos pasitraukimo kol kas nė viena ES šalis nepasekė Lietuvos pėdomis pasitraukti iš 17+1 forumo. Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio nuomone, Lietuvos pasitraukimas inicijavo kitų demokratinių valstybių diskusijas ir, anot politiko, tai jau galima laikyti ženklu, kad valstybės artimiausiu metu imsis veiksmų. 


„Natūralu, kad visos demokratinės valstybės šiuo metu ieško būdų, kaip susivienyti. Jeigu leisite man prognozuoti, Baltijos šalys bus vienos iš pirmųjų, kurios seks mūsų žingsniais. Jau dabar Estijos vieši pareiškimai rodo, kad šalis gali priimti tokį pat sprendimą. Tai, kad Lietuva lyderiauja šiame procese yra tiesiog labai gerai. Vadinasi, nepamiršome šios lyderystės laisvės ir demokratijos klausimais, kurią pademonstravome net ir prieš 20 metų sukildami prieš Sovietų Sąjungą“, – Eltai sakė Ž. Pavilionis. 

REKLAMA


Kiek kitokios pozicijos laikosi Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas socialdemokratas G. Paluckas. Jo teigimu, mažų šalių interesas dažnai gali būti atspindėtas per mažai, kad ES šalys jį pastebėtų bendroje pozicijoje. 


„Kalbant apie santykius tarp ES ir Kinijos, mažų šalių interesas dažnai gali būti per mažai arba visai neatspindėtas, kad jį pastebėtų kitos valstybės”, – sakė G. Paluckas.


„Žinoma, mes nesame bejėgiai ir darome tam tikrą įtaką, bet būtent ta įtaka atsiranda iš bendro susitarimo su kitomis didesnėmis ir galingesnėmis ES valstybėmis, o ne tuščiai šokinėjant. Taivano mėginimai atidaryti atstovybę sukėlė skandalą lygioje vietoje, tai išaugo į konfliktą ir sunku suprasti, ko mes tuo siekėme. O išeidama iš 17+1 formato Lietuva neteko informacijos ir vietos prie bendro stalo. Niekas nuo tokio Lietuvos šokinėjimo nepasikeitė”, – pridūrė politikas. 


Simboliniai žingsniai kelia triukšmą, bet naudos neduoda

Ekspertams baiminantis, kad vis silpniau palaikomi Lietuvos santykiai su Pekinu turės įtakos Lietuvos rinkai, Ž. Pavilionis grėsmės šalies ekonomikai teigia nematąs. 


„Jeigu Kinija sugalvos bausti Lietuvą ekonomiškai, visa ES atlygins tą žalą ir atitinkamai sukels tokią pat žalą Kinijai”, – sakė Ž. Pavilionis bei pridūrė, kad artimiausiu metu likęs 16+1 formatas turėtų galutinai suskilti, o vietoj jo turėtų atsirasti visos ES bendradarbiavimo su Kinija forumas 27+1.



G. Paluckas laikosi kitokio požiūrio ir, jo teigimu, išėjimas iš šio formato prilygsta informacijos praradimui, tai gali atsiliepti ir šalies ekonomikai. 


„Paprastai didžiausią vietą užima didžiųjų žaidėjų, pavyzdžiui, Vokietijos ir Prancūzijos industriniai interesai. Tuo tarpu šitas formatas 16+1 yra taikytas į centrinę Rytų Europos dalį, kuri labai dažnai jaučiasi nevisavertė ES šeimoje ir yra pastumta į šalį. Būtent čia Kinija naudoja savo diplomatinius instrumentus ir siūlvio dvišalius susitarimus, tokius kaip bendras rinkų atidarymas, prekių ir paslaugų pripažinimas arba tam tikros pozicijos formavimas toje pačioje Europoje tarp mažesnių šalių”, – kalbėjo G. Paluckas.


Anot politiko, Lietuvai reikėtų laikytis didžiųjų valstybių pozicijų, o ne pačiai imtis savo iniciatyvų. 


„Aš manau, kad čia absoliučiai tuščias ir simbolinis žingsnis, kuris Lietuvą patraukė nuo to stalo, prie kurio vyksta diskusijos, dalijamasi informacija bei vertingais siūlymais. Išeiti iš šito formato absoliučiai nebuvo protinga ar reikalinga, todėl tai yra tiesiog nuostolis”, – kalbėjo politikas. 


Lietuvos siekį sugriauti formatą politikas laiko neapgalvotu, ir, jo teigimu, tokie simboliniai žingsniai tik kelia triukšmą, tačiau realaus pokyčio neduoda.


„Tokių žingsnių mes čia užsienio politikoje matome tikrai ne vieną. Arba nemodeliuojamos pasekmės, arba tiesiog daromi simboliniai tuščią triukšmą keliantys žingsniukai, kurie neduoda jokio pokyčio”, – dėl Lietuvos sprendimų abejoja politikas. 


„Aš matau, kad Lietuvą kamuoja kažkoks kompleksas, kad mes maži, todėl turime išsišokti ir parodyti kažkokią lyderystę. Šiuo atveju, atvirkščiai, reikalinga nuosaikesnė politika, nes Lietuvą vertina užsienio partneriai tiek ES, tiek plačiau kaip nuolatinį išsišokėlį ir karštakošį. Mažiau reikia draskytis, o daugiau teigiamas politines koalicijas formuoti priimant vienus ar kitus sprendimus”, – sakė politikas. 

REKLAMA


Politologas R. Vilpišauskas: toliau diskusijų nėra pažengta

VU TSPMI profesorius Ramūnas Vilpišauskas sutinka su Ž. Pavilionio nuomone, kad Lietuvos sprendimai įkvepia kitas valstybes diskutuoti, tačiau, jo teigimu, diskusijos neišauga į veiksmus. 


„Manau, kad Lietuvos sprendimas pasitraukti iš 17+1 grupės, vėliau priimtas sprendimas priimti Taivano atstovybę Lietuvoje, į kurį griežtai sureagavo Kinija, iš tiesų yra matomas kitose ES šalyse ir ES institucijose. Deja, man atrodo, kad toliau diskusijų nėra pažengta”, – sakė R. Vilpišauskas. 


Anot R. Vilpišausko, pagrindinis motyvas, neleidžiantis šalims išardyti 16+1 formato, tai ekonominiai interesai palaikyti ir plėsti prekybinius investicijų ryšius su Kinija. 


„Kinija yra tapusi bent jau kai kurioms ES šalims, tokioms kaip Vokietija, labai svarbia išorės ekonomikos partnere ir iš to kyla tas atsargumas atsitraukti. Kita vertus, reikia taip pat pabrėžti, kad pastaraisiais metais net ir tokių šalių pozicija tampa vis kritiškesne Kinijos vykdomos politikos atžvilgiu. Vyksta pokyčiai, susiję su Kinijos komunistų partijos vykdoma politika tiek šalies viduje, tiek ir agresyvių reagavimų į kitų šalių sprendimus, įskaitant ir Lietuvos sprendimus dėl Taivano atstovybės”, – kalbėjo R. Vilpišauskas.


Didžiausius pokyčius ES santykių su Kinija kontekste R. Vilpišauskas įžvelgia šį mėnesį vykusio neformalaus Europos vadovų tarybos susitikimo išvadose, kur Kinija pirmiausia buvo įvardyta kaip konkurentė. 


„Taip Kinija apibūdinama jau keletą metų, bet anksčiau pirmoje vietoje eidavo žodis partnerė, o dabar į pirmą vietą buvo iškeltas apibūdinimas konkurentė. Tai yra ženklas, kad santykiai keičiasi“, – sakė R. Vilpišauskas. 


Politologo teigimu, vertinti tai, kiek Lietuva prisideda prie besikeičiančio ES šalių požiūrio ir bendradarbiavimo su Kinija, kol kas yra anksti. 


„Lietuvos sprendimai suteikia diskusijoms dar daugiau pagrindo, tačiau tai, kur tos diskusijos toliau eis ir kiek Lietuvos ir Kinijos dvišaliai santykiai gali turėti įtakos, kol kas man atrodo dar anksti vertinti. Kad tai intensyvina diskusijas tiesa, bet ar tai pavirs konkrečiais politiniais sprendimais, kol kas mes dar nežinome, todėl aš vertinčiau tai atsargiai“, – pridūrė politologas.