Tiek nuostolių klientams atlygins didžiausia Lietuvos ne gyvybės draudimo bendrovė „Lietuvos draudimas“. Bendrovės pateiktais duomenimis, per 7 didesnes šią vasarą siautusias audras nukentėjo maždaug 1300 klientų, ketvirtadalis audrų žalų įvyko ne dėl pačios audros, bet dėl žaibavimo sukeltų padarinių.

„Šiuo metu vėl sugrįžo karščiai, tačiau ne visi gyventojai, deja, gali taip lengvai užmiršti ką tik, Žolinės išvakarėse, prasiautusias liūtis su žaibavimu. Žolinės išvakarėse daugiausia Kauno regioną nusiaubusi liūtis - viena didesnių šią vasarą - jos metu nukentėjo 280 mūsų klientų turtas - daugiausiai būstai. Vien šios liūties nuostoliams atlyginti rezervavome 180 tūkstančių eurų. Šie skaičiai dar augs, nes ne visi klientai dar spėjo pranešti apie nuostolius. O panašu, sinoptikai ir toliau prognozuoja nerimastingą antrai vasaros pusei būdingą orą“, - pranešime cituojama „Lietuvos draudimo“ Žalų valdymo skyriaus vadovė Viktorija Katilienė. Iš viso draudimo bendrovė šią vasarą jau užfiksavo apie 1300 dėl gamtos išdaigų nukentėjusių klientų pranešimų.

Žaibavimas dažniausiai sugadina elektronikos prietaisus, vidutiniškai tokios žalos nuostolis siekia 390 eurų. Žaibavimo pasekmės gali būti ir labai skaudžios: beveik 3000 eurų vienam klientui atlyginta dėl žaibavimo sukelto elektros viršįtampio sugadinto šildymo katilo, daugiau nei 3600 eurų - dėl sugadintos vartų automatikos ir stebėjimo sistemos. Dažniausiai žaibavimo metu nukenčia elektros prietaisai, kurie būna įjungti į elektros lizdą ar sujungti su kitais prietaisais - šaldytuvai, indaplovės, televizoriai, kompiuteriai, nuosavuose namuose - šildymo katilai, signalizacijos sistemos. Pasitaiko atvejų, kai žaibas trenkia į pastatą - tokio įvykio metu vienam klientui apdegė spintelė prie židinio, židinio apdaila, ištrupėjo tinkas.

Draudimo ekspertai sako, kad vasarą audrų ir žaibavimų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais. Pavyzdžiui, gamtos jėgų žalų statistika rodo, kad pernai dėl gamtos išdaigų gyventojams atlyginta 1,4 mln. eurų nuostolių, iš jų milijonas eurų išmokėta vien vasaros sezono metu.

V.Katilienė pastebi, jog įsigydami būsto draudimą klientai dažniausiai nuogąstauja dėl pavojų, kuriuos gali sukelti santechnikos avarija, vagys ar gaisras, ir ne visada atkreipia dėmesį į kitas ne mažiau žalos pridarančias rizikas.

„Ne kiekvienas buto šeimininkas pasvarsto apie gamtos stichijų pavojų, nors ilgamečiai duomenys rodo, kad audros ir liūtys gyventojų turtui gali padaryti didelių nuostolių. Didžiausios žalos įvyksta ant gyvenamųjų pastatų užgriuvus medžiams - šie griauna pastato konstrukcijas, laužo stogus. Žaibavimai sugadina įvairius elektronikos prietaisus, modemus, kompiuterius, televizorius, vartų elektroniką. Po liūties prasiskverbęs vanduo neretai sulieja lubas, grindis, sienas, kilimus ir baldus, sugadina buities techniką, paveikslus ir muzikus instrumentus“, - sako V.Katilienė.

Patyrusiems žalą gyventojams ekspertai primena, kad pirmiausia reikia imtis neatidėliotinų gelbėjimo veiksmų, jei reikalinga iškviesti avarines tarnybas, registruoti įvykius klientai gali jiems patogiausiu būdu - telefonu ar internetu, užregistravus įvykį žalų ekspertas susisieks dėl apžiūros laiko. Esant galimybei patariam patirtus nuostolius nufotografuoti telefonu. Liūties ir vandens sukelti nuotoliai bus vertinami turtui išdžiūvus, kad būtų galima tiksliau nustatyti nuostolių dydį.