„Sodros“ duomenimis, šiemet nedarbingumo pažymėjimų išduota daugiau nei pusė milijono. Sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šalyje ir toliau didėja, tad pasidomėkime, ką turėtų žinoti sergantieji ar slaugantieji sergančius artimuosius.

Emilija ČEPULIONYTĖ

Pagalba sergantiesiems

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai informuoja, jog iki vasario vidurio bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis buvo 185,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu sergančiųjų buvo mažiau – 108,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Šiemet gripo epidemiją paskelbė daugiau nei pusė šalies savivaldybių.

Augant sergamumui gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, medikai pataria vengti masinio susibūrimo vietų ir sąlyčio su sergančiais asmenimis, jei įmanoma, atidėti renginius, dažnai plauti rankas, o susirgus gydytis namuose ir neiti į mokyklą ar darbą.

Pasak Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyriausiosios specialistės Oksanos Burokienės, gripo epidemijos metu turi būti sudarytos visos sąlygos negaluojantiems pacientams nedelsiant patekti pas gydantį gydytoją ir gauti kvalifikuotą pagalbą.

„Gydymo įstaigos darbo metu pagalbą teikia ten dirbantys medikai, o naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis šias paslaugas teikia budintis gydytojas toje pačioje įstaigoje ar kitoje, su kuria gydymo įstaiga yra sudariusi sutartį“, – teigia O. Burokienė.

Svarbu žinoti, kad esant tam tikroms indikacijoms, pavyzdžiui, labai aukštai kūno temperatūrai, pacientas pas šeimos gydytoją (arba budintį gydytoją) turi būti priimtas tą pačią dieną, o tuo atveju, jeigu paūmėjo lėtinė liga, – per 7 darbo dienas. Be to, gydymo įstaigos yra oficialiai įpareigotos gripo epidemijos metu ilginti savo darbo laiką, jei to reikia, kad visi jose prisirašę gyventojai gautų reikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Gydytojas į namus

Esant tam tikriems simptomams pacientai gali išsikviesti gydytoją į namus. „Šeimos medicinos paslaugas namuose teikia šeimos, vaikų ligų, vidaus ligų gydytojai ir gydytojai chirurgai. Paslaugos gali būti teikiamos naujagimiams, sergantiems vaikams iki vienų metų, sunkų neįgalumą turintiems vaikams ir asmenims, kuriems nustatytas iki 25 proc. darbingumo lygis arba specialusis nuolatinės slaugos poreikis“, – vardija pašnekovė.

Šeimos medicinos paslaugos namuose gyventojams taip pat teikiamos ūmiai sutrikus judėjimo funkcijai (pacientas negali savarankiškai judėti, išskyrus traumas). Galite kviestis gydytoją į namus ir tuo atveju, jeigu karščiuojant atsirado odos bėrimų. Taip pat gydytojo į namus sulauks pacientai, kuriems pakilo aukštesnė kaip 38,5 laipsnio temperatūra, kai jos neveikia temperatūrą mažinantys vaistai.

Specialistė primena, jog gripo epidemijos metu pirminės ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos turi savo darbą organizuoti taip, kad kuo daugiau karščiuojančių pacientų (ypač sergančių lėtinėmis ligomis, neįgalių) būtų lankomi namuose. Be to, esant gripo epidemijai gydymo įstaigos privalo užtikrinti vaikų iki 10 metų vizitavimą namuose tais atvejais, kai kūno temperatūra aukštesnė nei 38,5 laipsnio.

Nedarbingumo pažymėjimas telefonu

Gripo epidemijos metu sergantiesiems yra ir daugiau išlygų. Pavyzdžiui, nėra būtina vykti į gydymo įstaigą, jeigu to nenorite, – kiekvienas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustas negaluojantis pacientas turi teisę nedarbingumo pažymėjimą rezervuoti telefonu.

„Gripo epidemijos metu žmogui pasireiškus negalavimams, atitinkantiems gripo požymius, ir dėl to jam negalint atvykti į gydymo įstaigą galima nedarbingumo pažymėjimą rezervuoti telefonu paskambinus į gydymo įstaigos registratūrą. Įvertinęs telefonu pateiktą informaciją apie paciento būklę, gydytojas asmens sveikatos istorijoje nurodys skundus ir rekomendacijas, kaip gydytis, kokio režimo laikytis. Nesant būtinybės paciento gydyti stacionariai medikas paskirs vėlesnę atvykimo į gydymo įstaigą datą – ne vėliau kaip po trijų kalendorinių dienų nuo kreipimosi telefonu“, – sako O. Burokienė.

Elektroniniame nedarbingumo pažymėjime nurodomas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, t. y. periodas, kiek laiko truks gydymas ir pacientas dėl ligos negalės eiti į darbą.

Išmokų dydžiai

Apie tai, kad sergate, privalote informuoti darbdavį. Jis apskaičiuos ligos išmoką iš savo lėšų už dvi pirmąsias ligos dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku. Taip pat darbdavys „Sodrai“ pateiks pranešimą dėl išmokos skyrimo darbuotojui.

Už pirmąsias dvi ligos dienas mokama 80–100 proc. uždarbio dydžio ligos išmoka. Nuo trečios nedarbingumo dienos „Sodra“ moka 80 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką. Susirgus vaikui nuo pirmos ligos dienos „Sodra“ moka 85 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio ligos išmoką.

Derėtų atkreipti dėmesį ir į mokėjimą nedarbingumo laikotarpiu tiems, kurie dirba savaitgaliais ir švenčių dienomis. Jeigu pagal darbo grafiką žmogus turėjo dirbti savaitgalį ar švenčių dienomis, bet susirgo, už pirmąsias dvi ligos dienas, kurios sutampa su asmens darbo grafiku, išmoką moka darbdavys. „Sodra“ ligos išmoką moka tik už kalendorines darbo dienas, taikant 5 darbo dienų savaitę (nepriklausomai nuo individualaus žmogaus darbo grafiko). Taigi už kitus savaitgalius ir švenčių dienas jums mokama nebus.

Taip pat svarbu žinoti, kad ligos išmoka negali būti mažesnė ar didesnė nei nustatytos ribos. Minimalus vienos dienos ligos išmokos dydis yra 6,02 euro, maksimalus – 64,21 euro, slaugant vaiką – 68,22 euro.

Jei norite gauti ligos išmoką iš „Sodros“ biudžeto, turite pateikti atitinkamos formos prašymą internetu arba atvykę į skyrių. Tai pakanka padaryti vieną kartą, ir kaskart jums susirgus ligos išmoka bus skiriama automatiškai. Neterminuotą prašymą gauti ligos išmoką galima užpildyti bet kada – nebūtina laukti, kol susirgsite ir kreipsitės į gydytoją. Be to, teikiant prašymą sistema automatiškai parenka metais ankstesnę datą – tam, kad gautumėte visas priklausiusias ligos išmokas už pastarųjų 12 mėnesių laikotarpį, jeigu dėl jų dar nesikreiptėte.

Jeigu susirgo vaikas

Laikas, kai mokama ligos išmoka dėl šeimos nario slaugos, yra ribotas. Taigi nepriklausomai nuo to, kiek galios gydytojo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, ligos išmoka bus mokama nustatytą laiką – ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas, jei slaugote vaikus, vyresnius nei 14 metų, ir ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, jei slaugote vaikus iki 14 metų.

Išmoka skiriama vienam iš tėvų. Tiesa, nuo šių metų ligos išmoką dėl anūkų slaugos gali gauti ir seneliai. Kad gautų išmoką, jie turi mokėti ligos socialinio draudimo įmokas, trumpiau tariant, būti dirbantys ir draudžiami ligos socialiniu draudimu, bei turėti reikalingą ligos draudimo stažą. Vienu metu išmoką dėl sergančio vaiko slaugos gali gauti vienas iš jį slaugančių ir teisę į išmoką turinčių šeimos narių.

Ligos išmoka gali būti skiriama ir už ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiūrą, kai vaikų lopšelyje-darželyje ar mokykloje (priešmokyklinėse grupėse) paskelbiamas karantinas. Apie tai gydymo įstaigą taip pat galima informuoti telefonu.

Vaiko asmens sveikatos istorijoje kreipimosi dieną vaikų ligų arba šeimos gydytojas įrašo švietimo įstaigos pavadinimą ir motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) ar globėjui nustatytam laikotarpiui, bet ne ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Pildant elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, iš nedarbingumo priežasčių klasifikatoriaus pasirenkama priežastis „Epideminė situacija“. Mokyklinio amžiaus vaikų tėvams nedarbingumo pažymėjimai epidemijos metu nėra išduodami.

Ligonio prievolės

Jeigu jums išduotas nedarbingumo pažymėjimas, privalu laikytis reikalavimų, nustatytų Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse. Jeigu jie pažeidžiami, nuo pažeidimo padarymo dienos ligos išmoka neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.

Pažeidimu laikoma, jei asmuo, kuriam išduotas nedarbingumo pažymėjimas:
* gydytojo paskirtu laiku neatvyksta pasitikrinti darbingumo arba į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį;
* „Sodros“ valdybos ar jos teritorinio skyriaus vyriausiajam specialistui (nedarbingumo kontrolei) pareikalavus neatvyksta į gydytojų konsultacinės komisijos posėdį;
* nesilaiko gydytojo nustatyto gydymo režimo;
* neatlieka paskirtų gydymo, diagnostikos procedūrų;
* atvyksta pas gydytoją neblaivus ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų;
* dirba (-o), mokosi (-ėsi), dalyvauja (-avo) kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose, keliauja (-iavo). Taigi, jei keliaujate į užsienį gydymosi tikslais, būkite pasiruošę tai įrodyti;
* vartoja (-o) alkoholį, narkotikus, toksines ar psichotropines medžiagas;
* elgiasi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti (užtęsė) ligos trukmę.

Ligos išmoka nemokama, jeigu asmuo:
* tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią patyrė darydamas nusikalstamą veiką;
* pats sužalojo savo sveikatą ar apsimetė sergančiu;
* tapo laikinai nedarbingas dėl neblaivumo (girtumo) ar piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis.

Ar asmuo laikosi nustatytų taisyklių, stebi tiek gydantis gydytojas, tiek „Sodros“ atstovai. Per metus „Sodra“ patikrina vidutiniškai apie 12 tūkst. sergančiųjų ligos atvejų ir gana dažnai ligonis „pasveiksta“ vos pakviestas į gydytojų komisiją. Taip per metus pavyksta sutaupyti apie 100 tūkst. eurų.

Daugiau svarbių, įdomių ir naudingų temų - žurnale SAVAITĖ