Prezidento rinkimų kampanija jau prasidėjo?

Prezidento rinkimų kampanija jau prasidėjo?


Akivaizdu, kad politikams ir jais svajojantiems tapti piliečiams mintys apie aukščiausią šalies pareigybę jau neduoda ramybės. Nors iki rinkimų – 2019 metų gegužės – dar beveik pusantrų metų.


Neformaliai prasidėjusi rinkimų kampanija – jau akivaizdi. Pavyzdžiui, interneto portalai jau ima skelbti galimų realiausių kandidatų trejetukus, žiniasklaidoje šmėstelėja žinučių apie Kauno mero ir „valstiečių“ lyderio susitikimą, kuriame, nors garsiai apie tai nekalbėta, minėta tema tiesiog tvyrojo ore. Ir tokių pranešimų vis daugėja.


Kas gi gali laimėti šįkart? Socialdemokratų partijos kandidatą, ko gero, galima atmesti iš karto – net patys buvę ir esami šios partijos nariai nelabai susigaudo, kas yra kas jų politinėje organizacijoje (organizacijose)? Tas pats pasakytina ir apie liberalus: taip nesolidžiai kritus jų lyderiui, nuosmukis šioje partijoje tebesitęsia. Tad ką jau kalbėti apie Prezidento rinkimus. Tą patį galima pasakyti ir apie Darbo partiją.

REKLAMA


Tad kas kels kandidatus? Visų pirma – „valstiečiai“, kurie rūmų sostinės S. Daukanto aikštėje šeimininku nori matyti Premjerą Saulių Skvernelį. Visvaldą Matijošaitį, kaip ir į mero postą, tikriausiai siūlys visuomeninis judėjimas. O štai kokios visuomeninės ir politinės jėgos rems bankininko, ekonomisto Gitano Nausėdos kandidatūrą, kol kas nežinia. Nors laiko dar yra daugiau nei pakankamai. O gal bus ir kitų kandidatų, aišku, realių?


Arūnas MARCINKEVIČIUS


Strateginiai sprendimai priimami jau dabar


Vincentas VOBOLEVIČIUS, ISM vadybos ir ekonomikos universiteto Ekonomikos ir politikos studijų programos vadovas:


– Tik po metų kandidatai ims konkuruoti intensyviai, demonstruodami savo patrauklumą, dabar priimami strateginiai sprendimai – ar ir kaip įsitraukti į rinkimų kampaniją. Galvojant apie tolesnius žingsnius, antrąjį rinkimų turą, labai svarbu laimėti vadinamojo vidutinio rinkėjo palaikymą. Nors tokio rinkėjo nenurodys politologai ar sociologai, aišku, kad jis gyvena ne prestižiniame Vilniaus rajone ir nepriklauso „pirmajai“ Lietuvai. Šiemet į tokius rinkėjus nusitaikė S. Skvernelis ir V. Matijošaitis, o „pirmosios“ Lietuvos lūkesčiams labiau atstovauja G. Nausėda.

REKLAMA


Tokia padėtis skiriasi nuo, pavyzdžiui, 2009 metų – pastarojo karto, kai rinkimuose nedalyvavo antrosios kadencijos siekiantis Prezidentas. „Antrajai“ Lietuvai atstovavusių Loretos Graužinienės ir Valentino Mazuronio galimybės dėl įvairių priežasčių buvo kuklios. Algirdas Butkevičius tuomet buvo ką tik rinkimus pralaimėjusių socialdemokratų lyderis.


Tad Daliai Grybauskaitei buvo nesunku įšokti į paskutinį rinkimų kampanijos traukinio vagoną ir antikorupcine retorika, finansų išmanymu bei aukščiausio lygio tarptautine reputacija sužavėti vidutinį rinkėją. Per šiuos rinkimus padėtis bus visai kitokia. Todėl yra nedidelė tikimybė 2018 metų pabaigoje pamatyti staiga iššausiantį kandidatą.


Vien užsienio politikos šįkart neužteks


Laurynas KASČIŪNAS, Seimo narys:


– Manau, kad geriausias galimybes patekti į antrąjį 2019 metų Prezidento rinkimų turą turės politinės dešinės, pavyzdžiui, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, remiamas kandidatas ir tas politikas, kuris ras kelią į mažuosiuose šalies miesteliuose, kaimiškosiose vietovėse gyvenančių ir apskritai Lietuvos politika nusivylusių piliečių protus ir širdis.


Dešinieji gali pasiūlyti ir daug stiprių asmenybių: nuo Žygimanto Pavilionio iki Ingridos Šimonytės. Amerikos pavyzdžiu bus organizuojami pirminiai rinkimai, kur kandidatai galės pristatyti savo idėjas Lietuvai. Vienas įdomiausių galvosūkių šiandien – kaip vietą po saule pasidalys strateginis trikampis, t. y. S. Skvernelis, V. Matijošaitis ir Ramūnas Karbauskis. Atrodo, Kauno mero politinės akcijos šiandien kyla labiausiai. Jeigu jis apsispręs kandidatuoti, ką darys kiti?



Labiausiai norėtųsi, kad rinkimų kova nevirstų tik kova dėl galios ir būtų konkuruojama dėl šalies ateities vizijos. Lietuvos Prezidentui neužteks tik deramai atstovauti šaliai tarptautinių santykių srityje. Žmonės tikisi, kad Prezidentas padės Vyriausybei mažinti socialinę atskirtį, sustabdyti sodybų tuštėjimo metą ir emigraciją, imti didinti gimstamumą.


Kai kas jau dirba Prezidento „darže“


Lauras BIELINIS, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius:


– Nors oficiali Prezidento rinkimų kampanija bus paskelbta daug vėliau, aistros dėl vardijamų politinių personų ir diskusijos apie jų galimybes laimėti bei tinkamumą būti šalies vadovu tiesiog kunkuliuoja. Tad visuomenė, nori ar ne, įtraukiama į parengiamąją rinkimų kampanijos stadiją – jai pristatomi kandidatai ir fiksuojamos politinės bei asmeninės kiekvieno iš jų vertės.


Pastebima ir kita tendencija: galimi kandidatai ne tik ima veikti savo dabartinių kompetencijų lauke, bet ir demonstruoja savo galimybes Prezidento kompetencijų srityje. Štai S. Skvernelis, būdamas Premjeras, veikia kaip tikras Prezidentas: vyksta į Lenkiją ir derina susilpnėjusius tarpvalstybinius ryšius, skelbia apie atgyjantį dviejų šalių bendradarbiavimą. Tai – ryškus signalas elitui ir visuomenei, kad jis gali efektyviai veikti ir tarptautinės politikos srityje. Maža to, nuvyko į Romą pas popiežių ir taip įtvirtino savo galimybes pasaulio politikos arenoje.


Rimčiausias kandidatas – dar paslaptis


Valdas VASILIAUSKAS, žurnalistas:


– Prezidento rinkimai prasidėjo visuomenės sąmonėje, tačiau nė vienos partijos darbotvarkėje jų dar nėra. Todėl kol kas lenktyniauja nepartiniai kandidatai. Tiesa, kaip byloja naujausi įvykiai, populiarusis Kauno meras V. Matijošaitis, užkopęs į reitingų viršūnes, veikiausiai nesieks Prezidento posto ir suteiks savo svarią paramą kitam nepartiniam kandidatui – S. Skverneliui. Jeigu dabar vyktų rinkimai, pergalės vainiką Premjeras matuotųsi jau po pirmojo turo.


Taip būtų šiandien, bet niekas nežino, kas bus rytoj. Juk savo kandidato dar nepaskelbė nei D. Grybauskaitė, nei Vytautas Landsbergis, nei Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Be abejo, jų favoritas nebus S. Skvernelis – šiam politiniam sparnui artima žiniasklaida tiesiog žudo Premjerą. Tad išnyrantys vis nauji kandidatai gali būti blefas siekiant sumėtyti pėdas, taip pat ir svarbiausių politinių jėgų vangi laikysena artėjančių rinkimų akivaizdoje yra apgaulinga. Manau, rimčiausio ir pavojingiausio varžovo dėl valstybės vadovo posto S. Skvernelis dar nežino.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)