Teismų savanoriai padeda, užjaučia, įkvepia drąsos

Teismų savanoriai padeda, užjaučia, įkvepia drąsos

Dauguma teismo savanorių – studentai.


Neseniai buvo paskelbta, kad devyni Lietuvos teismai ieško naujų savanorių, norinčių padėti nukentėjusiesiems, liudytojams, taip pat ir kaltinamiesiems. Savanorystė Lietuvos teismuose gyvuoja jau metus ir labai padeda ne tik teismams, bet ir žmonėms, kurie daugeliu atvejų čia atsiduria pirmąkart gyvenime...


Teodora RAŠIMAITĖ


Pasak Nacionalinės teismų administracijos komunikacijos specialistės Linos Lapėnaitės, savanorystės teismuose idėja atkeliavo iš Norvegijos ir Didžiosios Britanijos, šiose šalyse savanoriai teismuose žmonėms padeda jau ne vieną dešimtmetį. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje liudytojams ir nukentėjusiesiems pagalba teikiama daugiau kaip 25 metus.


Parama teisingumui


„Liudytojams labai svarbu suteikti kuo aiškesnę informaciją apie tai, kur jie gali sulaukti savanorio pagalbos ir kokia ji bus. Labai svarbu neteisti, gebėti įsijausti ir aktyviai klausytis liudytojo ar nukentėjusio bei, žinoma, gerbti kiekvieną žmogų“, – tarptautinėje konferencijoje „Savanoriai teismuose: pagalba liudytojams ir nukentėjusiesiems“ apie pagrindinius savanorystės principus kalbėjo Deividas Kenjonas, Didžiosios Britanijos nevyriausybinės organizacijos „Parama teisingumui“ Verslo skyriaus vadovas.

REKLAMA


Jau 10 metų savanorių tinklą teismuose plėtojančios Norvegijos 41-ajame teisme dabar savanoriauja net 400 žmonių, prieš teismo posėdžius liudytojams ir nusikaltimų aukoms įkvepiančių drąsos. „Tik saugus ir savimi pasitikintis liudytojas yra geras liudytojas“, – konferencijoje „Pagalba liudytojams ir nusikaltimų aukoms: nevyriausybinių organizacijų ir teismų bendradarbiavimas“ sakė Oslo apylinkės teismo Paramos liudytojams grupės koordinatorė Kelė Solem-Jang.


Norvegijos teismų administracijos Liudytojų tarnybos atstovė Dženė Melum, atvykusi į konferenciją pasidalyti gerąja praktika, teigė, kad pagrindinis specialiai apmokytų savanorių Norvegijos teismuose tikslas – suteikti nukentėjusiesiems žmogišką paramą ir pagrindinę informaciją apie teismo posėdį. „Žinodami, kur sėdės teismo salėje, kaip vyks teismo posėdis, nukentėjusieji jaučiasi daug tvirčiau ir gali sutelkti dėmesį į tikslius parodymus. Reikiama pagalba padeda sumažinti neužtikrintumą duodant parodymus“, – savanorių pagalbos pranašumus pabrėžė Dž. Melum.

REKLAMA


Prigijo ir Lietuvoje


Pasak Nacionalinės teismų administracijos direktorės Redos Molienės, pabendravus su Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atstovais pradėjo aiškėti, kad labai svarbu, jog žmonės suprastų, kas jų laukia teisme, ir jaustųsi psichologiškai pasirengę liudyti. „Todėl buvo išleisti ir kartu su teismo šaukimais pradėti platinti specialūs lankstinukai „Kaip elgtis, jei esi pakviestas liudyti“, skirti supažindinti liudytojams ir nukentėjusiesiems su teismo proceso eiga, informuoti, kokios yra proceso dalyvių teisės ir pareigos, kaip pasirengti apklausai teisme, kada kompensuojamos patirtos išlaidos ir kt.“, – sėkmingą teismų ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo pradžią prisiminė R. Molienė.


Specialistės teigimu, teisėjams rūpi, kaip jaučiasi nusikaltimų aukos. „Nagrinėdami bylas, teisėjai turi remtis objektyviais parodymais, todėl labai svarbu, kad asmenys teisme jaustųsi saugiai, neužsisklęstų ir nebijotų prabilti. Savanorių paramos Lietuvos teismuose idėja kilo kartu su teisėjais lankantis Norvegijos teismuose“, – sakė R. Molienė.


L. Lapėnaitė pasakojo, kad ir Lietuvoje žmonės palankiai priėmė savanorystės teismuose idėją. Kai buvo paskelbta savanorių atranka, į Nacionalinę teismų administraciją kreipėsi 60 įvairaus amžiaus asmenų. Perėjusieji atrankas sėkmingai pradėjo savanoriauti teismuose. Atrankų buvo ir vėliau. Šiuo metu teismuose savanoriauja apie 70 žmonių. „Dažniausiai savanoriauja studentai, nors būna ir vyresnio amžiaus žmonių. Savanorių branduolį sudaro teisės ar psichologijos studentai. Yra ir teisės psichologijos studentų. Be to, kreipiasi ir žmonės, kuriems savanorystė yra viena didžiausių aistrų. Pavyzdžiui, neseniai gavome užklausą merginos, kuri vasarą savanoriavo Afrikoje“, – dėstė Nacionalinės teismų administracijos atstovė.



Paklausta, ar savanorių kaita – didelė, L. Lapėnaitė sakė, kad savanorių tarnyba turi ir labai ištikimų žmonių, savanoriaujančių jau antrus metus. Žinoma, kaita, kaip ir kiekvienam savanorystės projektui, kur žmonės nėra susaistyti darbo sutartimis, yra būdinga. Jauni žmonės susiranda naujų veiklų, pradeda dirbti, tad savanorių gretos kažkiek kinta.


Įprasminanti patirtis

Dauguma darbų, kuriuos visuomenėje nuveikia savanoriai, nėra susiję su džiugiomis emocijomis – ar tai būtų darbas vaikų ar senelių globos namuose, ar su buvusiais nuteistaisiais, ar beglobių gyvūnų prieglaudose. Teismuose žmonės taip pat lankosi apimti ne pačių geriausių emocijų. Kaip teismuose jaučiasi savanoriai?


„Savanoriaudamas teisme susiduriu su įvairiomis žmonių problemomis ir tam tikra prasme išgyvenu jas pats. Antra vertus, dažnai išgirstu istorijų, kurios sužadina įvairiausių emocijų. Pavyzdžiui, kartą keliaujant traukiniu su kurso draugais kalba pakrypo apie įspūdžius, kuriuos patiriu kiekvieną dieną savanoriaudamas teisme. Įvyko tai, ko visai nesitikėjau, – grupės draugai ne tik susidomėję klausėsi mano minčių, bet ir prašė papasakoti išsamiau, ėmė dalytis savo pažįstamų patirtimi. Taigi tikros istorijos paliečia širdį, yra aktualios kiekvienam žmogui“, – teigė savanoris Vilius. Taigi savanorystė teismuose greičiau galėtų būti vadinama ne emociškai sunkia, o įprasminančia veikla.


Teismų savanoriai padeda, užjaučia, įkvepia drąsos

Savanoriams kartais tenka prižiūrėti ir teismo posėdžiuose dalyvaujančių žmonių vaikučius.


Išklauso specialius mokymus


Teismų savanoriai išklauso specialius mokymus. Viena mokymų dalis skirta susipažinti su aktualia ir savanorystei reikalinga teisine informacija. Pavyzdžiui, jei žmogus paklausia apie teismo tvarką, savanoris turi žinoti visus galimus atsakymus, turi būti gerai susipažinęs su teismo veikla. Antra mokymų dalis skiriama psichologiniam pasirengimui: kaip užmegzti ryšį su žmogumi, kaip jam patarti, ko negalima sakyti. Atlikdami įvairiausias užduotis savanoriai turi suprasti, kaip pradėti bendrauti su asmeniu, ką jam sakyti pirmiausia ir kt. Be to, jie visada gali pasikonsultuoti su teismuose dirbančiais psichologais.


Paklausta, ar ateityje savanorių turėtų dirbti visuose teismuose, L. Lapėnaitė pabrėžė, kad savanoriai labiausiai reikalingi didžiuosiuose teismuose, kur žmonių srautas – itin didelis. Žinoma, ypatingą vaidmenį savanoriai atlieka apylinkių teismuose, kur žmonės ateina pirmą kartą ir pirmąkart susiduria su teismų sistema. „Mažesniuose teismuose savanoriai taip pat laukiami, tačiau gyventojų aktyvumas ten kiek menkesnis. Be to, nors dauguma norinčiųjų savanoriauti teismuose – senjorai ir studentai, pastarieji mieliau renkasi didžiųjų miestų teismus“, – sakė Nacionalinės teismų administracijos atstovė.

REKLAMA


Patys siūlo pagalbą


Kartais iš savanorių žmonės laukia ir teisinių konsultacijų, tačiau jie jų neteikia, gali tik informuoti apie teismuose egzistuojančią tvarką. Tačiau ir tai svarbu, nes žmonėms dažnai neaiškūs paprasčiausi dalykai: kada jiems reikės užeiti į posėdžių salę, kur yra tualetas, kur galėtų gauti vandens. Jeigu savanoris pamato, kad asmuo yra labai susinervinęs, prieina, nuramina, paduoda stiklinę vandens, pasako, kaip viskas bus, kiek maždaug truks.


Pagrindinė teismo savanorio misija – padėti žmogui teisme jaustis drąsiau ir saugiau. Savanoriui nėra keliami išsilavinimo reikalavimai, tačiau, kaip jau minėta, jis būna išklausęs specialius mokymus ir turi reikiamų žinių apie teismų sistemą ir teismo procesą, liudytojų ir nukentėjusiųjų teises ir pareigas, gerai žino teismo patalpas, kaip bendrauti su sunkius išgyvenimus patyrusiais žmonėmis ir teikti reikiamą pagalbą teismų lankytojams.


Atvykus į teismą savanorius galima atpažinti iš specialaus ženklo su užrašu „Savanoris“. Dėl susitikimo su teismo savanoriu galima susitarti iš anksto – paskambinus telefonu į teisme veikiančią savanorių tarnybą. Visą informaciją galima rasti svetainės www.teismai.lt skiltyje „Visuomenei ir žiniasklaidai“ paspaudus nuorodą „Savanoriai“. Vis dėlto dažniausiai žmonės susiranda savanorių tarnybą atėję į teismą, tokių, kurie skambina ir tariasi iš anksto, – gana mažai. Beje, savanoriams galima lydėti žmones į teismo salę, jeigu šie to prašo, bet tokios situacijos – tikrai retos. Dažniausiai savanoriai posėdžius praleidžia už durų.


Savanorių tarnyba teisme turi specialiai pažymėtą erdvę. Taip pat informaciniame stende galima rasti informaciją, kur reikia kreiptis dėl savanorių, apie tai gali informuoti ir raštinės darbuotojai. „Dera pasakyti, kad savanoris ne tik laukia, kol prie jo prieis žmogus ir pasiteiraus ar paprašys pagalbos, bet ir pats teisme ieško žmonių, kuriems galėtų padėti“, – pabrėžė L. Lapėnaitė.

REKLAMA


Teisėjai suinteresuoti


Kauno apylinkės teisme susibūrusi nemaža savanorių bendruomenė darniai įsiliejo į šio teismo darbą. Teismo pirmininkas Darius Kantaravičius teigė, kad jam džiugu kalbėti apie teismo savanorius, nes gali pasakyti vien teigiamų dalykų. „Aišku, iš pradžių buvo abejonių, kaip savanoriai įsilies į kolektyvą, bet praėjus metams galiu įvertinti, kad savanorių projektas išties pavyko“, – tvirtino pašnekovas.


Pasak Kauno apylinkės teismo pirmininko, šiame teisme dirba 61 teisėjas, posėdžių – tikrai daug ir vien sureguliuoti į juos atvykstančių žmonių srautą – didelis darbas. Juo labiau kad savanoriai ne tik padeda proceso dalyviams rasti reikiamą posėdžių salę, bet ir paaiškina, ką reikės daryti posėdžio metu: kada – atsistoti, kada – įsiterpti ir t. t. „Praktinė informacija itin padeda ir žmonėms, ir teisėjams – žmonės nesutrinka per posėdžius ir tai palengvina teismo darbą“, – pabrėžė teismo pirmininkas.
D. Kantaravičiaus teigimu, būtent todėl teisėjai yra suinteresuoti savanorių pagalba, dažnai iš anksto ja pasirūpina konkrečioje byloje.


Būna bylų, kuriose dalyvauja 10–15 kaltinamųjų, dar daugiau nukentėjusiųjų, liudytojų, tad teismo posėdyje kartais dalyvauja daugiau kaip 50 žmonių. Dar vienas svarbus momentas – proceso dalyvių užimtumas proceso metu. Kaip žinome, neapklausti liudytojai negali sėdėti teismo salėje, kad nepaveiktų vienas kito liudijimų. Kauno apylinkės teismo pastatas – senas, nėra atskiros patalpos liudytojams, tad jiems tenka laukti koridoriuje. Juos laikinai ir užima savanoriai – kontroliuoja, kad nebūtų triukšmo, informuoja, kada gali tekti liudyti, jei reikia, atneša vandens.


Pasak pašnekovo, labai svarbi pagalba ir tokiu atveju, kai byloje reikia dalyvauti moteriai, kuri augina mažametį vaiką ir neturi kur jo palikti. Mat nepilnametis asmuo teismo posėdžiuose gali dalyvauti tik nuo 16 metų. Tad savanoriai teismo posėdžio metu ir vaiką „padaboja“. „Net yra vaiko kampelis su staliuku ir kėdutėmis, piešimo priemonėmis. Teismo darbuotojai, kurių vaikai jau užaugo, atneša „Lego“ kaladėlių, kitų žaislų“, – šypsodamasis pasakojo Kauno apylinkės teismo pirmininkas.


Tapo kolektyvo nariais


D. Kantaravičius pridūrė, kad teismo savanorius mato ir kaip būsimuosius kadrus, mat, susipažinę su teismo virtuve, kandidatuodami į darbo vietas, jie būna visa galva aukštesni už kitus pretendentus. „Esame įdarbinę jau tris asmenis. Jais vadovai yra labai patenkinti, nes jie – entuziastingi, motyvuoti ir linkę tobulėti“, – sakė pašnekovas.


Šiuo metu Kauno apylinkės teisme dirba 11 savanorių, tik ne visi – kasdien. Stengiamasi susitarti, kad bent po pusdienį vienas būtų kiekvieną dieną, išskyrus tuos atvejus, kai teisėjai paprašo pagalbos. Beje, teismo pirmininkas pabrėžė, kad visi savanoriai tapo kolektyvo nariais, kartu su teismo darbuotojais dalyvauja ir įvairiuose renginiuose – „Maisto banko“ akcijoje, minėjimuose, išvykose.


Pasak D. Kantaravičiaus, netinkamų savanorių, kuriuos tektų atleisti, nebuvo. Pašnekovas taip pat pasakojo, kad neseniai buvo nagrinėjama nepilnamečio byla ir į posėdį susiruošė jo palaikymo komanda. Savanoris paaiškino, kad teismo posėdžiai tokiais atvejais būna uždari ir jiems reikėtų draugo palaukti teismo patalpose ar prie teismo durų, tačiau paramos grupė buvo nusiteikusi agresyviai. „Tuomet savanoriams įrengėme pavojaus mygtuką ir telefoną, kad iškilus tokioms situacijoms jaustųsi saugiai“, – teigė Kauno apylinkės teismo pirmininkas.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)