Šalna – dirvos paviršiaus ar oro temperatūros krytis iki neigiamos naktį, kai dieną temperatūra būna teigiama. Šalnos dažnesnės įdubose, lygumose – ten, kur prie žemės kaupiasi šaltesnis oras.

Nuo rudens iki pavasario

Pagal kilmę skiriamos spindulinio atvėsimo, advekcinės ir mišriosios šalnos. Advekcinę šalną lemia atplūdęs šaltas oras. Spindulinio atvėsimo šalna susidaro giedromis naktimis, kai žemės paviršius intensyviai spinduliuoja šilumą. Mišrioji šalna formuojasi atkeliavus šaltai oro masei, kuri dar papildomai atvėsta dėl žemės paviršiaus spindulinio vėsimo.

Pagal temperatūrą šalnos skirstomos į silpnas (–1 ar –2 °C), vidutines (–2 ar –3 °C) ir stiprias (nuo –3 iki –6 °C).

Lietuvoje pirmosios šalnos dažniausiai fiksuojamos pirmoje spalio pusėje (spalio 5–10 d.), paskutinės − pirmoje gegužės pusėje. Šaltais metais rudenį šalnų gali būti rugpjūčio pabaigoje, o pavasarį − dar ir birželio pradžioje. Stichinių šalnų, kai jos apima didžiąją dalį šalies, būna kartą per dvejus metus, dažniausiai – gegužę.

Šalnų pavojai

Žemės ūkiui pavojingiausios vėlyvos pavasario šalnos: jos gali pakąsti žydinčius vaismedžius, agurkus, pomidorus. Rudeninės šalnos pakenkia lauke ar šiltnamiuose auginamoms gėlėms (pavyzdžiui, skaistažiedėms).

Šalnos pavojingos ir vairuotojams. Vėlyvą rudenį gana dažnos staigios oro permainos, dėl jų kelių danga tampa slidi ir gerokai padidina eismo įvykių tikimybę. Vairuotojai dar nebūna įpratę važiuoti atsargiau, tad gali pakliūti į itin pavojingas situacijas. Taigi verta klausyti sinoptikų prognozių, be to, atsiminti, kad esant šalnai, ypač nakties metu, slidžiausia būna ant tiltų, viadukų. Žemės paviršiumi nutiesti keliai ilgiau išlieka šilti.

Po šalnų neverta rinkti ir grybų. Taip yra todėl, kad ima irti vaisiakūniai ir galima smarkiai apsinuodyti. Grybams ypač kenksmingos pasikartojančios šalnos. Tiesa, vietos gyventojai dažniausiai žino, kur buvo šalna, o kur – ne, be to, moka atskirti šalnų pakąstus grybus. Tačiau to tikrai nežinos retkarčiais išsiruošiantieji grybauti.

Spalio ypatumai

Spalį lapus numeta beveik visi medžiai, baigiasi augalų vegetacija. Būdingi meteorologiniai reiškiniai – lietus, šlapdriba, dulksna, rūkas. Jei spalis – šaltas, gali ir pasnigti. Būna, kad žemę sukausto gruodas. Žemiausia spalio temperatūra – 15–20 °C šalčio.

Šį mėnesį dienos ilgumas – 10–12 valandų, saulė šviečia vidutiniškai apie 100 valandų. Vidutinė spalio temperatūra – 7,2 °C. Tiesa, šiemet sinoptikai prognozuoja kiek šaltesnį spalį. Spėjama, kad vidutinė oro temperatūra bus apie 0,5 °C mažesnė už daugiametę.

Paprastai spalio pradžioje būna bobų vasara, kai oras įšyla iki 20 °C ar daugiau (spalio temperatūros rekordas – 26 °C). Tačiau mėnesio pabaigoje vidutinė paros temperatūra nukrinta žemiau 5 °C.

Senolių pastebėjimai

• Jei spalį dar sugriaudėja perkūnija, žiema turėtų būti nešalta.
• Jeigu spalis – miglotas, žiemą gausiai snigs.
• Daug riešutų ir mažai grybų – bus gili ir rūsti žiema.
• Jei lapai ant medžių užšąla, bus blogi metai.
• Prieš šlapią žiemą skruzdėlynai būna smailūs, prieš šaltą – platūs.
• Katė saulėtą dieną guli ir murkia – lauk orų permainos.
• Jeigu žvirbliai spiečia aplink namus, oras atšals.
• Samanos žaliuoja – bus šlapdriba.

Ekstremalūs reiškiniai Lietuvoje spalį

• Žemiausia oro temperatūra (–19,5 °C) užfiksuota 1956 m. spalio 31 d. Varėnoje.
• Aukščiausia oro temperatūra (26 °C) užfiksuota 1985 m. spalio 5 d. Kybartuose.
• Šilti spalio mėnesiai buvo 1926, 1942, 1966 m.
• Šalta spalį buvo 1956, 1973, 1979, 1988, 1993 m.
• Šlapi spalio mėnesiai buvo 1974, 1980, 1997 m. – kritulių per mėnesį iškrisdavo po dvi normas ir daugiau.
• 1967 m. spalio 18 d. Klaipėdoje ir Nidoje, 1970 m. spalio 30 d. Klaipėdoje vėjo greitis siekė 40 m/s.
• 1978 m. spalio 25 d. iškrito kruša, kurios ledukų skersmuo siekė 20 mm.
• 1992 m. spalio 22 ir 23 d. smarki šlapdriba fiksuota Rytų Lietuvoje. Daugelyje rytinių šalies rajonų susidarė 21–25 cm storio sniego danga. Ant laidų, medžių šakų šlapio sniego apdraba siekė 20–25 mm, apšalo masė – 250–280 g. Nuo tokio didelio apšalo trūkinėjo laidai, virto stulpai, lūžo medžiai.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos informacija