Traukinių eismo valdymo centre – lyg NASA štabe

Traukinių eismo valdymo centre – lyg NASA štabe

Eismo valdymo centre įrengti galingi automatinių funkcijų moduliai padeda išvengti galimų traukinių eismo konfliktų ir ekstremalių situacijų.


„Lietuvos geležinkelių“ Eismo valdymo centras – vienas iš uždarų objektų, kuriame organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas, tiesiogiai stebimas kiekvieno traukinio judėjimas. Kas ir kaip rūpinasi traukinių eismo saugumu, pasakoja šio centro vadovas Albertas Karauskas.


Emilija ČEPULIONYTĖ


Beveik NASA?


Prieš trejus metus „Lietuvos geležinkelių“ Eismo valdymo centras buvo perkeltas į atnaujintas patalpas Geležinkelio gatvėje. Tuo metu žiniasklaida centrą vadino „lietuviškuoju NASA“. „Ilgą laiką šis pastatas buvo apleistas, tačiau vadovybė priėmė sprendimą čia įkurti šiuolaikinius poreikius tenkinantį Eismo valdymo centrą. Galime tik pasidžiaugti, kad bent jau Rytų Europoje jam nėra lygių“, – sako A. Karauskas.


Šiuolaikiškas ir modernus – šis centras toks yra ir šiandien. Čia diegiami inovatyvūs sprendimai užtikrina traukinių eismo, vadinasi, visų mūsų saugumą. Eismo valdymo centre šiandien organizuojamas ir valdomas visos šalies traukinių eismas, automatiškai sudaromi ir koreguojami traukinių grafikai, derinamos eismo pertraukos geležinkelių infrastruktūros priežiūrai ir remonto darbams atlikti, operatyviai reaguojama į susidariusias eismo saugumui ir efektyvumui pavojingas situacijas. Duomenys centralizuotai surenkami ir apdorojami iš geležinkelių objektų ir informacinių sistemų, į vieną tinklą sujungtos visos Lietuvos geležinkelio stotys.

REKLAMA


Eismo valdymo centre įrengti galingi automatinių funkcijų moduliai padeda išvengti galimų traukinių eismo konfliktų ir ekstremalių situacijų. Įrengta sistema analizuoja traukinių eismą ir informuoja prižiūrintį asmenį, kad, pavyzdžiui, traukinio maršrutas sudarytas netinkamai, ir pati pasiūlo optimaliausias alternatyvas. Taip pat yra fiksuojamas šalies geležinkelių užimtumas, eismo sutrikimai.


„Iš čia galime ne tik valdyti eismą, bet ir traukinių stočių darbą. Tad naktimis pusėje traukinių stočių niekas nedirba – visus būtinus veiksmus atliekame iš Vilniaus“, – sako A. Karauskas.


Laboratoriniai testavimai


Pastatas, kuriame įsikūręs Eismo valdymo centras, yra aukščiausio saugumo lygio. Žmonėms iš šalies įeiti čia yra griežtai draudžiama. Darbuotojai išmokyti, kaip elgtis vienu ar kitu pavojaus atveju.


Visų pirma A. Karauskas pakviečia į ryšių centrą, kuriame prižiūrima geležinkelio telefonija, lokomotyvuose esantis GSM ryšys, šviesolaidžio tinklas. „Visa tai yra asmeninė „Lietuvos geležinkelių“ nuosavybė, tad esame paskyrę ir žmones, kurie turi tai prižiūrėti“, – nurodo pašnekovas. Jeigu įvyksta gedimas, jis iš karto yra fiksuojamas, o inžinieriai imasi jį šalinti.

REKLAMA


Toliau keliaujame į serverinę. Čia stovi visa būtina įranga, kuri padeda valdyti eismą. „Tai yra mūsų laboratorija, kurioje galima testuoti, analizuoti, stebėti, kaip sistema veikia po tam tikrų pakeitimų, pavyzdžiui, jeigu pridedamas vienas kelias, vienas iešmas ir t. t. Viskas testuojama laboratoriniu lygiu, o paskui, jeigu viskas gerai, tie pakeitimai perkeliami į realią sistemą. Taip pat čia galime pažiūrėti archyvinę medžiagą. Tai, ką mato tvarkdarys, įrašoma, tad mes galime peržiūrėti net trejų metų senumo istoriją“, – pasakoja A. Karauskas.


Traukinių eismo valdymo centre – lyg NASA štabe

A. Kurauskas džiaugiasi, kad „Lietuvos geležinkelių“ Eismo valdymo centre diegiami inovatyvūs sprendimai užtikrina traukinių eismo, vadinasi, visų mūsų saugumą.


Griežta kontrolė


Tvarkdariai yra pagrindiniai Eismo valdymo centro darbuotojai. Jie stebi traukinių eismą, seka, kad viskas vyktų pagal planą, be trukdžių, prireikus bendrauja su mašinistais, tačiau jų darbo vieta, kurią mūsų pašnekovas meiliai vadina „kapitono tilteliu“, yra pačiame pastato viršuje. Iki ten dar nueisime, tačiau prieš tai apsižvalgome po poilsio kambarius, virtuvėles. Žmonės dirba daug ir sunkiai, tad turi turėti ne tik kur pavalgyti, bet ir kur pailsėti, net pasportuoti.

„Dabar kviečiu užsukti į inžinierių kambarį. Čia žmonės dirba visą parą, kadangi bet kokie gedimai turi būti kontroliuojami. Visi gedimai žymimi skirtingomis spalvomis – kuo raudonesnis, tuo yra svarbesnis. O, pavyzdžiui, žalia spalva žymimi gedimai nėra svarbūs – jie gali šiek tiek palaukti“, – rodydamas į didžiulius ekranus pasakoja A. Karauskas.


Jeigu gedimus galima sutaisyti programiškai, tai atliekama tiesiog Eismo valdymo centre. Tačiau gedimas gali būti fizinis, tuomet speciali komanda siunčiama sutvarkyti jį vietoje.


Įdomu ir tai, kad nors visos Lietuvos geležinkelio stočių sistemos yra sujungtos į vieną, valdomą iš Eismo valdymo centro, yra palikta ir alternatyvi galimybė – prireikus geležinkelių eismą galima valdyti iš kiekvienos stoties lokaliai.


Minutės tikslumu


A. Karauskas kviečia užsukti į Grafikų sudarymo skyrių. „Traukinių eismo grafikai labai svarbūs traukinių eismui. Autotransporte į grafikus galima žiūrėti lanksčiau, bet ne geležinkelyje. Čia viskas vyksta minutės tikslumu. Kai kur Vakarų Europoje traukinių eismo grafikai sudaromi net pusės minutės tikslumu, nes minutės intervalu jau nėra efektyvu“, – sako centro viršininkas.



Traukinių eismo grafikas atrodo labai sudėtingai. Čia žymima laiko skalė, įvairūs traukinių eismo ruožai. Traukiniai grafike žymimi skirtingomis spalvomis. Raudona spalva reiškia keleivinius, mėlyna ir juoda – įvairaus tipo prekinius traukinius. „Tokie grafikai labai informatyvūs, kadangi puikiai matome, kokiu metu ir kokioje vietoje yra konkretus traukinys“, – sako A. Karauskas.


Visi traukiniai skirstomi į neeilinius ir eilinius. Pavyzdžiui, gaisrams gesinti skirtas traukinys, kuris veža 120 tonų vandens, yra neeilinis. Jis turi visą būtiną įrangą gaisrams gesinti. Tokie Lietuvoje yra keturi: Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Klaipėdoje. „Paprastai tokie traukiniai siunčiami į labai didelius gaisrus, kadangi jų reagavimo laikas gana didelis. Tačiau jie praverčia, kai dega koks nors objektas, kuris yra netoli traukinio bėgių, bet toje teritorijoje nėra jokio vandens telkinio“, – aiškina A. Karauskas.


Prie neeilinių traukinių priskiriami ir avariniai traukiniai. Jie turi galingus kranus, vežasi vikšrinius vilkikus ir kitokią papildomą įrangą, kuri būtina, jeigu įvyksta avarija ar kokia katastrofa, net paprastas nuriedėjimas nuo bėgių.


„Šie neeiliniai traukiniai turi pirmumo teisę prieš eilinius. Jie važiuoja kaip greitoji pagalba, policija ar priešgaisrinė tarnyba keliuose. Kiti traukiniai sustabdomi – užleidžiamas kelias neeiliniams. Kai šie pravažiuoja, eismas atidaromas kitiems. Tą griežtai kontroliuoja mūsų tvarkdariai“, – atskleidžia pašnekovas.


Eiliniai traukiniai taip pat skirstomi pagal prioritetus. Todėl prieš vietinius ekspresus pranašumą turi tarptautiniai, o tarptautiniai greitieji – prieš vietinius greituosius ir t. t. „Jeigu viskas gerai ir traukiniai važiuoja pagal grafiką, nieko niekur prilaikyti nereikia. Tai darome, jeigu kuris nors vėluoja. Tuomet klausimas, kurį praleisti pirma, sprendžiamas pagal prioritetus“, – pavyzdžių pateikia A. Karauskas.

REKLAMA


Keleivinius traukinius turi praleisti krovininiai, tačiau ir šie yra nėra lygūs pirmumo požiūriu. Traukiniai su gedžiaisiais kroviniais praleidžiami greičiau. O štai visus kitus traukinius esant reikalui turi praleisti vadinamieji ūkiniai traukiniai, kurie skirti geležinkelių remontui.


„Jeigu vėluoja koks nors tarptautinis ekspresas, suprantama, dėl jo užtruks ir kiti traukiniai. Tačiau tiek tvarkdarių, tiek mašinistų tikslas yra pasivyti grafiką, taigi stengiamės, kad keleiviai dėl traukinių vėlavimo nenukentėtų“, – tikina Eismo valdymo centro viršininkas.


Traukinių eismo valdymo centre – lyg NASA štabe

Taip atrodo traukinių grafikai. Juose žymima laiko skalė, įvairūs traukinių eismo ruožai.


Nuolatiniai mokymai


A. Karauskas kviečia pasižvalgyti ir mokomojoje klasėje. Čia nauji darbuotojai mokomi dirbti su traukinių eismo valdymo sistema, o jau dirbantys turi galimybę pasitobulinti. „Vaizdas ekranuose yra toks pat, kokį mato eismą prižiūrintys tvarkdariai. Tačiau čia vyksta aukšto lygio imitacinis žaidimas. Galime žiūrėti, kas įvyktų, jeigu būtų vienokia ar kitokia situacija, kaip reikėtų reaguoti ir t. t.“, – sako pašnekovas.


Tvarkdariais Eismo valdymo centre gali dirbti ne visi norintys. Kaip teigia centro vadovas, kad žmogus būtų priimtas dirbti, labai svarbu, kad jis turėtų panašaus darbo patirties traukinių stotyje. „Nėra amžiaus cenzo, tačiau dažniau ateina jauni žmonės, kadangi jiems įsisavinti tiek informacijos, kiek yra mūsų darbe, būna paprasčiau“, – tvirtina A. Karauskas.


Ekstremalių situacijų valdymo centras skirtas tam, kad ypatingos padėties atvejais kompetentingi specialistai iš čia galėtų stebėti situaciją, koordinuoti avarijos ar kitokio įvykio likvidavimo darbus. „Geležinkelis turi videokonferencijų sistemą – ją turi visi didieji padaliniai. Jeigu vyksta pasitarimas, susijungiame ir visi vieni kitus matome. Taigi, geležinkelis šiandien yra labai šiuolaikiškas“, – pažymi A. Karauskas.


Didžiulė atsakomybė


Pagaliau ateiname iki eismo valdymo salės. Ji didžiulė. Iš čia ir yra stebimas ir valdomas visas traukinių eismas. „Eismo valdymo centre dirba 4 tvarkdarių pamainos. Žmonės čia pluša po 12 valandų: nuo 7 iki 19 val. ir nuo 19 iki 7 val. Taip pat yra ir pakaitinių darbuotojų, kurie pavaduoja sergančius ar atostogaujančius tvarkdarius, – pasakoja vadovas. – Tvarkdariai yra filmuojami vaizdo kameromis, taigi, galima pasižiūrėti, ką vienu ar kitu metu darė konkretus žmogus. Šis darbas iš tiesų reikalauja didžiulio dėmesingumo, yra atsakingas ir sudėtingas.“


Vietiniai traukinių stočių budėtojai viską daro tik su tvarkdario iš Vilniaus leidimu. Kai traukinys pravažiuoja, budėtojas apie tai taip pat praneša tvarkdariui.
Sistema nuolatos automatiškai tikrina pervažas, iešmus, šviesoforus ir kitus geležinkelių infrastruktūros įrenginius. Ji iš anksto perspėja apie galimus sutrikimus, kurie gali turėti įtakos traukinių eismui ar jo saugumui.

REKLAMA


„Galime tik pasidžiaugti, kad mūsų tvarkdariai dirba labai sąžiningai ir atsakingai. Darbo turime labai daug, tačiau su juo susitvarkome. Didžiausias įvertinimas mums – geležinkelių eismo saugumas“, – sako A. Karauskas.


Traukinių eismo valdymo centre – lyg NASA štabe

Ekstremalių situacijų valdymo centre specialistai gali koordinuoti avarijos ar kitokio įvykio likvidavimo darbus.


Būkite atidūs


Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos duomenimis, per 2016–2017 metus geležinkelio pervažose ir perėjose žuvo 6 asmenys. Pagrindinės tokių įvykių priežastys yra neatidumas, pavojingi geležinkelio kirtimo įpročiai ir savo jėgų pervertinimas.


Traukinio stabdymo kelias, įjungus staigųjį stabdymą, važiuojant 80 km/val. greičiu siekia apie 1,25 km. Taigi, sustoti laiku – dažnai ne mašinisto jėgoms. „Ne paslaptis, kad kartais tuo naudojasi savižudžiai. Nemažai atvejų, kai žmonės nukenčia ir per neatidumą. Iš tiesų, kad ir kokie modernūs mūsų traukiniai, kad ir koks šiuolaikiškas traukinių eismo valdymas, tiek pėstieji, tiek dviratininkai ar vairuotojai privalo savimi pasirūpinti ir būti atidūs pervažose, nekirsti bėgių neleistinose vietose“, – įspėja A. Karauskas.


Truputis skaičių


• „Lietuvos geležinkeliai“ šių metų sausio–liepos mėnesiais vežė 4 proc. daugiau keleivių ir 6,5 proc. daugiau krovinių, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu. Bendrovės pajamos minėtu laikotarpiu išaugo iki 242 mln. eurų – tai 3,8 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Iš viso per pirmuosius septynis šių metų mėnesius vietinio susisiekimo traukiniais važiavo 2,7 mln. keleivių, gabenta 28,99 mln. tonų krovinių.
• Ir toliau tarp keleivių populiariausi maršrutai yra Vilnius–Klaipėda ir Vilnius–Kaunas – jais važiavo atitinkamai 11 proc. ir 6 proc. daugiau keleivių nei 2016 m.
• Planuose – greitesnis ir patogesnis susisiekimas. Rugpjūčio pabaigoje pradėjo kursuoti traukinys, kuris iš Kauno į Vilnių nuvažiuoja per 59 minutes. Traukinys, sostinę pasiekiantis greičiau nei per valandą, iš Kauno išvyksta 14 val. 40 min. Šis traukinys važiuoja be sustojimų. Pabaigus kelio remonto darbus ir pakeitus kitus tvarkaraščius, reisų Vilnius–Kaunas ir Kaunas–Vilnius, tikslą pasiekiančių greičiau nei per valandą, bus daugiau.
• 2017 m. sausį–liepą, palyginti su 2016 m. tuo pačiu metu, net 24,6 proc. padidėjo eksportuojamų krovinių kiekis, 2,6 proc. didėjo importuojamų krovinių apimtis. Tranzitas per Lietuvą sudarė 21,6 proc. Bendras tarptautinių krovinių kiekis išaugo 10,2 proc. ir sudarė 21 mln. t įvairių krovinių.
• Eksportuojamų krovinių kiekis labiausiai didėjo dėl chemijos produktų, gyvūninės kilmės ir kitų išvežamų maisto produktų apimties augimo. Iš viso iš Lietuvos išvežta 2,6 mln. t. šios produkcijos. Tarp tranzitinių krovinių dominavo kietasis mineralinis kuras, mineraliniai ir







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)