Ekskursija po banką? Maloniai prašome

Ekskursija po banką? Maloniai prašome

Banko viduje daug tarpukario meistrų išpuoštų patalpų.


Ar žinojote, kad užsukę į Lietuvos banko rūmus Kaune galite ne tik „užspaustas“ lietuviškos valiutos santaupas pasikeisti į eurus? Čia galite tiesiai prieš nosį išvysti daugiau kaip tris tonas sveriančias pinigų saugyklos duris, pasigrožėti įspūdingais paveikslais ir pasisukioti buvusio premjero Augustino Voldemaro darbo kabinete. Tereikia užsisakyti ekskursiją.


Banko rūmai – neoklasicizmo statinys


Senieji Lietuvos banko rūmai Kaune – svarbi Lietuvos centrinės bankininkystės ištakų dalis. Vos įžengus į šį Maironio ir K. Donelaičio gatvių sankirtoje stovintį pastatą juntama didinga Lietuvos senosios bankininkystės dvasia. Banko rūmai buvo pastatyti XX a. trečiajame dešimtmetyje. Kertinį rūmų akmenį pašventino prelatas Jonas Mačiulis-Maironis. Kas projektavo statinį?


1924 m. paskelbus tarptautinį banko rūmų statybos konkursą buvo pateikta daug įdomių architektūrinių sprendimų. Dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir Vokietijos, Prancūzijos architektai. Konkursą laimėjo pastarieji, pasiūlę itin modernaus pastato projektą. Tačiau prancūzų sumanymas buvo pernelyg sudėtingas ir brangus. Todėl buvo patvirtintas tuo metu vienintelio Lietuvoje architektūros profesoriaus Mykolo Songailos projektas su kai kuriomis prancūzų projekto detalėmis.

REKLAMA


Banko rūmų statybai naudotos Gelgaudiškio (Šakių r.) plytinėje degtos plytos, dalis medžiagų atgabenta iš užsienio. Didžiulis 6 000 kvadratinių metrų ploto neoklasicizmo stiliaus pastatas iškilo kone per trejus metus (1925–1928). Kai kurie baldai pagaminti Lietuvoje, dalis jų, taip pat ir įmantrūs šviestuvai atkeliavo iš įvairių Vakarų Europos miestų. Pirmuoju Lietuvos banko valdytoju tapo profesorius Vladas Jurgutis, banko patalpose dirbo ir prieškario Lietuvos premjeras A. Voldemaras.


Ekskursija po banką? Maloniai prašome

Didžiulis banko pastatas iškilo kone per trejus metus.


Prašom pro paradines duris!


Įėjimą į banko rūmus puošia šešios puskolonės ir keturi bronziniai žibintai. Viršutiniame pastato fasade – įspūdingos tapytojo ir skulptoriaus Kajetono Sklėriaus skulptūros – dvi valstietės, darbininkas ir karys. Skulptūros simbolizuoja žemės ūkio, pramonės ir karybos jungtį. Ir dar – skydas su Gedimino stulpais. Pastaroji simbolika sovietų okupacijos metais ilgai badė valdžios funkcionierių akis.


Galop buvo nuspręsta skulptūrą sunaikinti. Tačiau taip nenutiko! Nes skulptūrą išgelbėjo šviesaus atminimo tautos patriotas, tuometis Kauno miesto paminklų apsaugos viršininkas Vytautas Kugevičius, pasirūpinęs, kad būtų „sunaikinti“ tik sovietų valdininkus erzinę Lietuvos valstybingumo simboliai – Gedimino stulpai. Jie (kad nesimatytų) tiesiog buvo pridengti apsauginiu tinkleliu, o šalyje papūtus Atgimimo vėjams sėkmingai atidengti.


Pagrindinio įėjimo į banką vestibiulis papuoštas juodo marmuro kolonomis ir prabangiais krištoliniais sietynais. Pirmajame pastato aukšte esančioje banko operacijų salėje išlikę autentiški lankytojų krėslai, galima pamatyti ekspoziciją, kaip lietuviška valiuta „atkeliavo“ iki euro, taip pat pakuotes... su smulkintais iš apyvartos pašalintais pinigais – atrodo lyg prieskoniai.

REKLAMA


Kauno centre stūksančių banko rūmų fasado cokolis dengtas natūraliu, kitos sienų dalys – dirbtiniu granitu. Pastato langai – ąžuoliniai, su bronziniais apkaustais, pirmojo aukšto langai – iš šlifuoto krištolinio stiklo, stogas dengtas vario skarda. Vidaus apdailai naudotas natūralus ir dirbtinis marmuras, grindys išklotos plytelėmis ir parketu. Banko salėse ir kabinetuose daug puošnių įmantrių šviestuvų. Pastato interjerą kūrė dailininkai Petras Kalpokas, Vladas Didžiokas, Olga Dubeneckienė-Kalpokienė.


Pinigų saugykla


Lietuvos banko rūmuose Kaune buvo įrengta patikima Anglijoje pagaminta apsaugos sistema. Rūmus sudaro beveik kvadratinis pagrindinis korpusas, kuriame yra banko operacijų salė, kieme įrengtas garažas ir gyvenamųjų patalpų korpusas bei juos jungiančios tarnybinės patalpos.


Apsidairę erdvioje pirmojo aukšto salėje, leidžiamės į pastato požemius, kur 90 kvadratinių metrų patalpoje įrengtos pinigų saugyklos – 3 000 seifų. Tiesa, šiandien jie tušti. Užtat šios patalpos durys – oho, kokios! – tebestūkso. Masyvias metalines duris pagamino Anglijos įmonė „Milners“. Jos sveria net tris tonas! Durys – su pakeliamu tilteliu, jas atrakina trys banko tarnautojai trimis skirtingais raktais. Tiesa, tų durų mums niekas neatrakino ir į pinigų saugyklas neįleido.



Tačiau vien pamatyti tokias duris-šarvuotį išties įdomu! Girdėjome, kad ekskursijos lankytojai gali išvysti ir specialų šarvuotį, skirtą pinigams vežti. Tiesa, mums neteko.


Veikiantis senovinis liftas


1936 m. amerikiečių bendrovės „Otis“ pagamintas iki šiol veikiantis liftas – išties istorinis reliktas. Tikras aukštos kokybės ir patikimumo pavyzdys! Banke esančioje didžiulėje posėdžių salėje išlikęs autentiškas baldų komplektas. Didelis stačiakampis stalas, du didieji (skirti itin svarbiems asmenims) ir dvylika mažesnių krėslų. Salės lubos dekoruotos Rytų ornamentikos motyvais. Centre kabo milžiniškas sietynas. Sienų spalva – šalta mėlyna – tikriausiai parinkta neatsitiktinai. Ji simbolizuoja racionalų protą ir loginį mąstymą.


Be abejo, smalsiausia buvo pasidairyti po ano meto ministro pirmininko apartamentus. Čia buvo įrengtas ne tik jo darbo kabinetas, bet ir erdvus aštuonių kambarių butas su prieškambariu, oficialiems priėmimams skirtomis patalpomis, atskiru paradiniu įėjimu su liftu bei atsarginiais laiptais. A. Voldemaro darbo kabinetas – elipsės formos su aukštu (net aštuonių metrų!) kupolu, puoštu gėlių raštais, ir ant ilgų grandinių kabančiu sietynu.


Oficialių priėmimų patalpos – dviejų kambarių banketų salė ir nedidelis balkonėlis-orkestrinė. Buvusioje avansalėje nutapytas pano, vaizduojantis dangaus lopinėlį. Matėme prašmatnų veidrodį, švytuoklinį grandininį laikrodį su svarsčiais, įspūdingų paveikslų ir skulptūrų. Buvusio premjero A. Voldemaro darbo kabinete, priėmimų salėje, bibliotekoje išlikę daug unikalių baldų – stalų, krėslų, sieninių spintų komplektų, komodų ir pan. Šiuose rūmuose buvo įrengtas ir banko valdytojo butas.

REKLAMA


Ekskursija po banką? Maloniai prašome

Kone visi išlikę reprezentaciniai Lietuvos banko baldai pagal specialų užsakymą buvo pagaminti Kaune veikusiame Kosto Petriko baldų fabrike.


Baldai – lietuviški


Išsaugotos 137 banko kilnojamos kultūros vertybės. Daugiau nei pusė jų – senoviniai baldai. Įdomu, kad kone visi išlikę reprezentaciniai Lietuvos banko baldai pagal specialų užsakymą buvo pagaminti Kaune veikusiame Kosto Petriko baldų fabrike. Tai iki šių dienų puikiai išsilaikę rašomieji stalai, kėdės, dokumentų spintos.


Masyvūs baldai puošti įspūdingais drožiniais – valdžią simbolizuojančiais ereliais, karališkaisiais herbais, Lietuvos banko monogramomis, tvirtumą ir galią vaizduojančiomis liūto letenomis ir pan. Dauguma baldų jau restauruoti. Taip pat išliko daugiau kaip trys dešimtys originalių šviestuvų. Ir... ano meto radiatoriai. Beje, jie ir šiandien šildo. Štai taip!


Banko reformos


1940-aisiais nacionalizavus Lietuvos banko turtą, rūmuose įsikūrė tuomečio TSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinio banko skyrius. 1970 m. pastatas įtrauktas į architektūros paminklų sąrašą. 1991-aisiais jis perduotas 1990 m. kovo 1 d. įsteigtam Lietuvos bankui. 2003 m. pastatas paskelbtas kultūros paminklu. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, istorinis pastatas buvo restauruotas ir rekonstruotas, atkurtas autentiškas interjeras ir originalios spalvos (banke vyrauja mėlyna spalva).


Erdviu rūmų vestibiuliu patenkama į įspūdingą banko operacijų salę, juosiamą kolonados su galerijomis antrajame aukšte. Pirmajame rūmų priestato aukšte buvo 6 garažai, rūsyje – skalbykla, vonios patalpos. O stogo terasoje, juosiančioje didžiulį trikampį operacijų salės stoglangį, buvo užveistas sodas.


Kultūros vertybių gausa


Lietuvos banko rūmuose Kaune – daug praeities kultūros vertybių, įrašytų į kultūros vertybių sąrašą. Šiandien banko sienas puošia 20 vertingų lietuvių dailininkų – Antano Žmuidzinavičiaus, P. Kalpoko, Justino Vienožinskio, Jono Mackevičiaus ir kt. – darbų. Lietuvos banke saugomos ir kelios lietuvių menininkų skulptūros: 1921 m. iš gipso nulieta Petro Rimšos „Lietuvos mokykla 1864–1904“, 1926 m. K. Sklėriaus iš gipso nulipdyta jau minėta skulptūrinė grupė – dvi valstietės, darbininkas ir karys, 1935 m. Juozo Mikėno sukurta skulptūra „Berniukas su balandžiu“.


Beje, Lietuvos banko rūmų Kaune paskirtis niekada nebuvo pakeista – čia visą laiką buvo įsikūrę bankai. Šiandien centrinė Lietuvos banko būstinė yra Vilniuje. Kaune įsikūręs Lietuvos banko Kauno skyrius, dalis pastato skirta komercinei bankinei veiklai. Rūmuose organizuojamos parodos, įvairūs visuomenei skirti renginiai. Ir kiekvienas čia užsukęs lieka sužavėtas – stulbinamo eksterjero ir interjero, visumos ir detalių, liudijančių iškalbingą banko praeitį.

REKLAMA


Ekskursija po banką? Maloniai prašome

Vidaus apdailai naudotas natūralus ir dirbtinis marmuras. Modesto Patašiaus nuotr.


Monetų ekspozicija

Antrajame banko aukšte galima apžiūrėti eksponatus – nuotraukas, monetas, banknotus, bylojančius apie Lietuvos banko istoriją, bankininkystės raidą nepriklausomoje Lietuvoje, pinigų istoriją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir vėlesnėje Lietuvoje.


1925 m. vasarį į apyvartą buvo išleistos pirmosios monetos, pakeitusios atitinkamo nominalo cirkuliuojančius banknotus. Padaugėjus apyvartoje cirkuliuojančių pinigų, nutarta išleisti didesnio nominalo – 500 ir 1 000 litų – banknotus. Pastarąjį sukūrė dailininkas Adomas Galdikas, 500 litų banknoto autorius – Vilius Jomantas. 500 litų vertės banknotai pasirodė 1925-ųjų rugsėjį, o 1 000 litų – 1926 m. vasarį. Dar po metų pagal dailininko A. Žmuidzinavičiaus projektą buvo pradėti spausdinti nauji 10 litų, 1928 m. pagal A. Galdiko projektus – 50 ir 100 litų, 1929 m. – 5 litų, 1930 m. – 20 litų banknotai.


1936-aisiais buvo priimtas naujas Monetų įstatymas. Kaune atsirado monetų kalykla, kurioje buvo nukaldintos 10 litų vertės monetos su Vytauto Didžiojo atvaizdu. 1938 m., minint Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmetį, nukaldintos 10 litų jubiliejinės apyvartinės monetos su prezidento Antano Smetonos portretu ir Gedimino stulpais. Nuo 1993-iųjų Lietuvos bankas pradėjo leisti progines monetas. Pirmoji 10 litų moneta (iš nikelio ir vario lydinio) buvo skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlantą 60-osioms metinėms. Kiek vėliau išleista pirmoji poliruota sidabrinė 50 litų moneta, skirta Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 5 metų sukakčiai. 1997-aisiais buvo išleista ir pirmoji proginė auksinė 1 lito moneta, skirta Lietuvos banko ir lito 75 metų jubiliejui.


Taip pat išleistos 2 litų kolekcinės apyvartinės monetos Lietuvos kurortų – Birštono, Druskininkų, Neringos ir Palangos – garbei. Kaldinant šias monetas (su spalvotais kurortų herbų atvaizdais), pirmą kartą lietuviškų metalinių pinigų leidybos istorijoje panaudotas spalvinio spausdinimo būdas.


Parengta pagal žurnalą "Savaitė"