Elizabeth Gilbert „Valgyk, melskis, mylėk“ – naujausias kultinių kelionių memuarų leidimas

Elizabeth Gilbert „Valgyk, melskis, mylėk“ – naujausias kultinių kelionių memuarų leidimas


Elizabeth Gilbert – rašytoja, žurnalistė, kurią daugelis atpažįsta kaip kultinių romanų „Merginų miestas“ ir „Valgyk, melskis, mylėk“ autorę, kartu su leidykla VAGA skaitytojams grįžta naujausiais šių tekstų leidimais. Na, o knyga „Valgyk, melskis, mylėk“, tai neabejotinai vienas įsimintiniausių ir populiariausių autorės tekstų, apie vienos moters dvasinius ir žemiškus ieškojimus.


„Valgyk, melskis, mylėk“ – autobiografiniai Elizabeth Gilbert kelionių memuarai, kuriuose skaitytojui papasakojama trijų dalių istorija apie keliones po Italiją, Indiją ir Indoneziją. Kiekvienoje dalyje rašytoja atveria širdį apie šiose šalyse patirtus žemiškus malonumus, ir atkaklų bandymą keliauti savęs pažinimo link. Perskaitęs 108 knygos poskyrius, kiekvienas pasijus prisilietęs prie šimto aštuonių džapamalos karoliukų, padedančių patirti akistatą su savimi: „Keliaudami po Indiją, o ypač po šventas vietas ir ašramus, pamatysite daug žmonių, dėvinčių ant kaklo karoliukus.

REKLAMA


Tokie karoliukų vėriniai vadinami džapamalomis. Daugybę amžių jos Indijoje naudojamos kaip pagalbinė induistų ir budistų priemonė, skirta meldžiantis ir medituojant susikaupti. Tradicinė džapamala sudaryta iš 108 karoliukų. Ezoteriniuose Rytų filosofijos mokymuose skaičius 108 laikomas ypatingu, nes jis simbolizuoja tobulą – vienaženklio skaičiaus trys dauginimą iš trijų (triskart trys yra devyni). Skaičius trys reiškia idealią pusiausvyrą – kiekvienas, kuris mąstė apie Šventąją trejybę ar matė paprasčiausią trikoję baro kėdę, gali tai patvirtinti. Kadangi ši knyga yra apie mano pastangas atgauti pusiausvyrą, nusprendžiau sudaryti ją tarsi džapamalą iš 108 pasakojimų.“


Nors knyga skirta papasakoti apie dvasinį priartėjimą prie savęs, Elizabeth Gilbert geba meistriškai derinti rimtas temas kartu pridėdama subtilaus humoro, kurio nestinga, o šypsenai ar juokui rastis – galimybė tyko bene kiekviename puslapyje: „Nebegalėjau to nuslėpti – beveik po keturių mėnesių Italijoje visos mano kelnės nebetiko. Nauji drabužiai, kuriuos nusipirkau pastarąjį mėnesį (išaugusi iš savo „antro mėnesio“ Italijoje kelnių) taip pat pasidarė per maži. Tačiau neįmanoma keisti garderobo kas kelias savaites. Be to, žinojau, kad netrukus būsiu Indijoje ir ten mano papildomi kilogramai savaime ištirps.

REKLAMA


Vis tiek nebegalėjau dėvėti senų kelnių. Jaučiausi siaubingai. Šiaip ar taip, nusipirkau drabužį, kurį vėliau visą gyvenimą saugojau, kaip brangiausią suvenyrą – „mano paskutinio mėnesio Italijoje džinsus.“ Jauna pardavėja maloniai man nešė vis didesnio dydžio kelnes ir užkabindavo jas ant matavimosi kabinos užuolaidos nieko nekomentuodama, tik susirūpinusi besiteiraudama ar šios nors kiek tinka. Kelis kartus turėjau iškišti pro užuolaidą galvą ir paklausti: „Atsiprašau, gal turite truputį didesnių?“, kol mergina man pagaliau atnešė džinsus tokios apimties, jog negalėjau patikėti savo akimis.


Išėjau iš matavimosi kabinos ir pasirodžiau pardavėjai. Ji nesumirksėjo, tik pažvelgė į mane taip, tarsi būtų meno muziejaus prižiūrėtoja ir bandytų įvertinti vazą. – Carina – („daili“) pagaliau nusprendė pardavėja. Paklausiau jos itališkai, ar apsimovusi šiuos džinsus, neatrodau panaši į karvę. – Ne, signorina, jūs neatrodote panaši į karvę.“


Ne mažiau nuostabus už humorą yra Elizabeth Gilbert gebėjimas pasidalinti su skaitytoju įdomiais faktais apie šalių, kuriose ji apsilankė, kultūros istoriją: „Tačiau kitą dieną mane dar labiau sužavėjo Sirakūzai. Įdienojus, lyjant šaltam lietui, autobusas „išspjovė“ mane gatvėje prie kampo ir aš iškart pamilau tą miestą. Mano kojos žengė trijų tūkstančių metų istoriją menančiu grindiniu. Šioje vietoje taip seniai gyveno žmonės, kad Roma, palyginti su Sirakūzais, atrodo tarsi Dalasas.



Pasakojama, kad Dedalas atskridęs tenai iš Kretos, jog kartą ten nakvojęs Herkulis. Kadaise Sirakūzai buvo graikų kolonija. Juos Tukididas pavadino „nė kiek Atėnams nenusileidžiančiu miestu.“ Sirakūzai sieja senovės Graikiją su senovės Roma. Juose gyveno daug garsių Antikos dramaturgų bei mokslininkų. Istorikai teigia, jog kaip tik Sirakūzuose buvo išrasti retorika ir (mažiau svarbus dalykas) intriga.“


Kelionių memuarai „Valgyk, melskis, mylėk“ tai lyg gyvenimo pokyčių triptikas, kuriame atskleidžiamos gražiausios įžvalgos apie meilę, dvasingumą, ir tikėjimo palaimingumą. Knygoje gausu skonių, kvapų, spalvų, emocijų, mažų gyvenimo akimirkų, kuriose ir slypi neapsakomas gyvenimo žavesys: „Vaikščiojau po trupančio miesto turgų ir mano širdis virpėjo iš neapsakomo susižavėjimo, bežiūrint, kaip senas žmogus juoda vilnone skrybėle doroja pirkėjui žuvį. (Įsikandęs cigaretę, meistriškai išiminėdamas kaulus, jis jautėsi saugiai, kaip jaučiasi siuvėja, siūdama ir laikydama sučiauptomis lūpomis smeigtukus.)


Droviai paklausiau žvejo, kur galėčiau pavakarieniauti ir pasišnekučiavusi su juo išėjau rankoje gniauždama dar vieną popieriaus skiautelę, su nuoroda į kitą restoranėlį be pavadinimo. Ten – vos tik atsisėdau prie staliuko – padavėjas atnešė lengvą tarsi debesėlis pistacijomis pabarstytą riccota, kvapniame aliejuje plaukiojančių duonos gabalų, supjaustytų mėsos griežinėlių ir alyvuogių ant mažų lėkštelių, atšaldytų apelsinų salotų, krestelėtų į žalių svogūnų ir petražolių padažą.“

REKLAMA


Gyvenimo malonumus autorė supina su filosofinėmis įžvalgomis, kurios įsimena ilgam ir paperka skaitytojo dėmesį: „Pasak hopių genties indėnų, visos pasaulio religijos suvertos ant atskirų siūlų, kurie ieško vienas kito ir nori susivyti. Kai pagaliau visi siūlai susivys į vieną virvę, ji ištrauks mus iš tamsaus istorijos periodo ir perkels į kitą būtį.“ Dalai Lama, kalbėdamas šiuolaikiškai, išreiškė tą pačią mintį, pakartotinai tvirtindamas savo vakariečiams sekėjams, jog norėdami būti jo mokiniais jie neprivalo tapti Tibeto budistais. Jis tik norėjo, kad vakariečiai pasiimtų patikusias Tibeto budizmo idėjas ir jomis vadovautųsi savo religinėje praktikoje.“


Kelionių memuarai „Valgyk, melskis, mylėk“ tai nepaprastai viltingas kūrinys apie vienos moters gebėjimą patirti gyvenimo džiaugsmą, meilę ir dvasinę pilnatvę, tačiau ne vienas skaitytojas šimtas aštuoniuose poskyriuose gali atrasti dalelę savo troškimų, minčių ir vidinių išgyvenimų. Ši knyga – neabejotinas džiaugsmo vadovas, kuris, tikėtina, daugelį privers permąstyti gyvenimo vertybes, o gal net įkvėps savąjį gyvenimą keisti iš esmės.