Neuromokslininkas R. M. Sapolsky knygoje atskleidžia streso įtaką organizmui ir kaip galima tai įveikti

Neuromokslininkas R. M. Sapolsky knygoje atskleidžia streso įtaką organizmui ir kaip galima tai įveikti


Kai jaudinamės ar patiriame stresą, mūsų organizmas reaguoja taip pat, kaip bet kurio kito gyvūno – turime nedelsdami spręsti kilusią problemą, tai yra kovoti arba sprukti. Čia ir baigiasi panašumas su gyvūnais, nes žmonės dažniausiai nei kovoja, nei sprunka, todėl streso mes patiriame gerokai daugiau. O kur dar mūsų gebėjimas jo prisikurti patiems.


Streso poveikį knygoje „Kodėl zebrai neserga opalige“ išsamiai narsto amerikiečių neuromokslininkas Robertas M. Sapolsky. Jis Lietuvos skaitytojams jau pažįstamas dėl savo fundamentalios knygos „Elgesys“ (abi vertė Matas Geležauskas, išleido „Kitos knygos“), kurioje aiškinama, kokie veiksniai lemia mūsų elgesį. Paralelė su gyvūnais yra labai svarbi, nes žmonės yra bene vienintelė rūšis pasaulyje, kuri patiria chronišką stresą.


„Mes pakeitėme požiūrį į šiuolaikines žmonijos ligas – šiuo klausimu įvyko tikra medicininė revoliucija. Atpažįstame kūno ir proto tarpusavio sąveikas, suvokiame, kaip emocijos ir charakteris gali stipriai paveikti kone kiekvienos kūno ląstelės būklę ir funkciją. Ta revoliucija paskatino atkreipti dėmesį į tai, kaip stresas veikia kai kurių žmonių atsparumą ligoms, būdus, kuriais dalis mūsų dorojasi su stresoriais. Iš šio paradigmos pokyčio gimė ir nepaprastai svarbus principas: ligos neįmanoma perprasti vakuume – tik įvertinus konkretaus ligos kamuojamo žmogaus gyvenimo aplinkybes“, – sako R. M. Sapolsky.

REKLAMA


Knygoje autorius apibrėžia streso sąvoką ir paaiškina, kaip įvairūs hormonai ir smegenų dalys reaguoja į stresą. Jis susitelkia į sąsajas tarp streso ir padidėjusios rizikos susirgti viena ar kita liga: aptaria, kaip stresas veikia mūsų kraujotakos sistemą, energijos kaupimo sistemą, augimą, dauginimąsi, imunitetą. R. M. Sapolsky žvelgia dar toliau – kokią įtaką žmogaus senėjimui gali turėti per visą gyvenimą patirto streso kiekis, taip pat nagrinėja ryšį tarp streso ir dažniausiai pasitaikančio bei galimai kenksmingiausio psichikos sutrikimo – depresijos.


„Faktų, aiškinimų ir įžvalgų gausa leistų knygą pavadinti „Populiariąja streso enciklopedija“. Autorius glaustai atskleidžia streso svarbą įveikiant kasdienius sunkumus. Žvilgtelkite į knygos turinį – ji aprėpia kone visus mūsų asmeninio ir visuomeninio gyvenimo aspektus. Na, ir atsako į knygos pavadinime keliamą klausimą: kodėl perteklinis stresas žmogui sukelia opaligę (ir kitus negalavimus), o zebrui – ne“, – taip apie knygą atsiliepia Vilniaus universiteto profesorius dr. Albinas Bagdonas.


Nors R. M. Sapolsky pateikia daugybę ne pačių džiugiausių naujienų: ilgalaikis arba pasikartojantis stresas gali sutrikdyti kone visus organizmo veiklos aspektus, visgi streso sukeltos ligos daugumos iš mūsų ant menčių nepaguldo, turime būdų – fiziologinių ir psichologinių – su juo susidoroti, o kai kas iš mūsų tą daro nepaprastai veiksmingai. Atskleidęs streso žalą, autorius apžvelgia mokslo žinias apie streso valdymą ir pateikia patarimų, kaip tam tikrus jo principus pritaikyti kasdieniame gyvenime. Autorius įsitikinęs: tikrai turime pagrindo optimizmui.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 22 (2023)

    Savaitė - Nr.: 22 (2023)

Daugiau >>