Į pokarantininį etapą verslas žengia atsargiai, bet optimistiškai: viltys – į vasarą, nerimas – dėl rudens

Į pokarantininį etapą verslas žengia atsargiai, bet optimistiškai: viltys – į vasarą, nerimas – dėl rudens


Pasibaigęs karantinas ir įsibėgėjanti vasara leidžia pradėti laižytis žaizdas smulkiajam verslui – viešojo maitinimo bei pramogų sektorius buvo vienas skaudžiausiai pajutusių suvaržymų pasekmes. Tačiau patyrę milžiniškus išbandymus, nuostolius, dramatišką pajamų ir srautų krytį bei praradę dalį darbuotojų, kavinės, klubai ir barai palengva vėl stojasi ant kojų. Nors turistų beveik nėra, o valstybės pagalba – klampi, įkvėpimą tiestis smulkiajam verslui skatina pramogų išsiilgę lankytojai. Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ partneris Domas Jagminas tvirtina: jei rudenį pandemija negrįš, o viešojo maitinimo bei pramogų sektorius sukaups rezervą, optimistinis ateities scenarijus – galimas.


Lakmusas – NT rinka


Karantinas smulkųjį verslą privertė ypač susitelkti, o kovą už būvį atliepė ir nekilnojamojo turto rinka. D. Jagmino teigimu, sunkiausia šiuo laiku buvo neturėjusiems rimto užnugario ir pinigų investicijoms. Tuo metu didieji rinkos žaidėjai pasinaudojo sukauptu kapitalu ir skolinimosi galimybėmis bei ėmė dairytis atsilaisvėjusių patalpų.


„Jas išsinuomoti dabar galima dar geresnėmis sąlygomis ir ilgesniam laikotarpiui, todėl turintys užnugarį ir sukaupusieji kapitalą pasinaudoja mažesnių nesėkmėmis, tokiu laiku tik sustiprindami savo pozicijas“, – pastarąjį laikotarpį apžvelgia NT ekspertas.


Tiesa, išsilaikyti daliai smulkiųjų verslų padėjo kompromisiai patalpų nuomos susitarimai. Be atlyginimų fondo, būtent nuoma sudaro nemažą maitinimo įstaigų išlaidų dalį. Kavinės tam išleidžia 20-30 proc. apyvartos, restoranai – 8-15 proc.

REKLAMA


„Vieni nuomotojai laikinai sumažino nuomos kainas, kiti – atidėjo mokėjimus vėlesniam laikotarpiui. Dauguma už birželį dar pritaikė ankstesnes nuolaidas, tačiau liepą planuoja grįžti prie įprastų sąlygų. Jei vasaros pabaiga bus sudėtingesnė, tikėtina, šalys vėl sės prie derybų stalo. Tuo labiau, kad kol kas galutinių karantino pasekmių dar nematome, o pasireikšti jos gali net trimis etapais: dalis verslų jau birželį pasitinka atlaisvinę patalpas ir bankrutavę. Kita šių pasekmių banga gali nusiristi rudenį, pasibaigus šiltajam sezonui, o trečioji – jau vasarį-kovą, kai „Sodra“ baigs mokėti išmokas per karantiną darbo netekusiems žmonėms, todėl sumažės ir kavines bei restoranus lankančių žmonių skaičius“, – prognozuoja D. Jagminas.


NT ekspertas priduria – padėtis nekilnojamojo turto rinkoje nėra vienintelis pokarantininio etapo indikatorius. Nemažą kavinių ir restoranų apyvartos dalį, ypač didmiesčių senamiesčiuose, sudarė ir pajamos iš turistų. Tačiau karantinas baigėsi, o svečių iš užsienio – vos vienas kitas: „Turistų skaičiaus pokytis taip pat neigiamai atsiliepia viešojo maitinimo sektoriui, kuris dėl to praranda nemažą dalį pajamų“.


Pradeda nuo nulio


Turistų Lietuvoje sumažėjimą Vilniaus naktinio klubo „Materialistė“ vadovas Matas Puodžiūnas įvardija ne procentais – lankytojų iš užsienio srautas krito dešimt kartų. Nebėra viešbučių užklausų, iš užsienio atvykstančių grupių, užsakomųjų vakarėlių.

REKLAMA


„Belieka tikėtis, jog šį turistų stygių padengs lietuviai, kurie vasarą nevyks į užsienį. Situaciją bus lengviau vertinti šiek tiek vėliau, nes po karantino dirbame vos kelios dienos. Jau galime veikti ilgiau nei iki vidurnakčio, tačiau grįžti į senas vėžes nėra lengva. Sunku suburti darbuotojų komandą, kuri mėnesių mėnesiais laukė atsidarymo, tačiau, galiausiai, dalis išvyko į užsienį. Tokia barmeno specialybė – daug santaupų jie niekada neturi sukaupę, o maitinti vien pažadais ilgai negali. Buvo sudėtingas laikotarpis: per karantiną pajamos krito 80-90 proc. Laikėmės iš lauko terasos, kurios apyvarta galėjome dengti tik komunalines paslaugas ir darbuotojų atlyginimus. Karantinas baigėsi, reikia mokėti visą nuomos kainą, o apyvartinių lėšų nėra“, – pasakoja naktinių klubų „Bardakas“, „Sanatorija“ ir „Materialistė“ bendraturtis.


Pandemija nubraukė visą penkerių metų veiklos įdirbį, o jį vėl kurti tenka pradėti nuo nulio. Tačiau neguodžianti situacija ne tik pramogų, bet ir viešojo maitinimo sektoriuje. Į pokarantininį laikotarpį kavinių tinklą „Vero Cafe“ valdančios UAB „Ex Prompto“ savininkė ir direktorė Laima Vėželienė žengia, kaip pati sako, lydima skolų šleifo, kurio dar ilgai nepavyks nusimesti.


„Per karantiną buvome vieni iš nusprendusiųjų neuždaryti visų taškų ir visgi dirbti. Bet tai darėme ne dėl naudos – veikla buvo nuostolinga. Dirbome dėl klientų, norėjome, jog šie nepamirštų kavos skonio, jos gėrimo įpročio, mūsų vardo. Tačiau veiklą lydėjo iššūkiai: apyvartinių lėšų stygius, skolų augimas, darbuotojų leidimas į prastovas, su kuriuo susidūrėme pirmą kartą. Tiesiog, susiėmėme ir bandėme išgyventi“, – prisimena L. Vėželienė.



Paklausta, ar naudojosi valstybės parama, pašnekovė tikina pagalbos prašiusi, tačiau naudos nepajutusi. Bendrovė už balandžio prastovas pinigus gauna tik dabar, o visas paramos procesas, anot L. Vėželienės, ilgas ir sudėtingas: „Pasinaudodami šia valstybės pagalba, galbūt galėsime susimažinti skolas ateityje. Tačiau dabar parama dengia vos 5 proc. pajamų, kurias praradome“.


Viliasi geriausio


Kalbinti verslininkai vieningi – šiuo metu visos viltys sudėtos į 2021-uiosius, nes dabartinius metus pašnekovai jau vadina prarastais. L. Vėželienė žvelgia į pusmečio perspektyvą, tikėdamasi turėto pradinio balanso ir lankytojų srauto atsistatymo.


„Prireiks pusmečio susitvarkyti finansus, sistemą, prioritetus, susidėlioti ateities planus. Džiaugiuosi, jog pavyko įgyvendinti plėtrą, atsisakėme tik vieno projekto, o naujų šiuo metu neturime. Apmaudu tik dėl sustojusių rekonstrukcijos darbų, kuriuos privalėjome nutraukti“, – komentuoja tinklo „Vero Cafe“ vadovė.

Optimistinėmis nuotaikomis gyvena ir M. Puodžiūnas. Verslininkas sveikina Vyriausybės nutarimą leisti naktiniams klubams dirbti po vidurnakčio bei laukia į juos grįžtančių lankytojų.


„Iš pradžių baiminomės, jog klientai neateis, vengs viešų erdvių. Tačiau lankytojai grįžta, yra išsiilgę pramogų, reikia tik mums patiems stotis ant kojų. Visiems dabartinis laikas yra iššūkis, tačiau supranti, jog su išbandymais susidūrei ne tik tu, bet ir visas pasaulis. Guodžia tai, jog ši situacija kilo ne dėl nuosavo verslo klaidų – joje atsidūrė dauguma. Naujas etapas verčia susitelkti: ankstesni verslo modeliai veikia, bet nebe taip efektyviai. Norėdamas išsilaikyti, turi kurti pridėtinę vertę ir įdėjęs pakankamai pastangų, išsilaikysi“, – viliasi M. Puodžiūnas.


Verslininkai sutaria – išlikti padėjo ne tik susitelkimas, bet ir Vilniaus savivaldybės iniciatyva su viešojo maitinimo sektoriumi pasidalinti miesto erdvėmis. Šią idėją pašnekovai vadina operatyvia ir efektyvia pagalba verslui, kai dėmesys parodytas pačiu tinkamiausiu laiku.


„Todėl belieka tikėtis, kad antroji karantino banga negrįš, o vasarą kavinės, barai ir restoranai sukaups reikiamą rezervą. Ši paspirtis turėtų padėti išsilaikyti viešojo maitinimo sektoriui ir išlikti ne tik stambiems, bet ir mažesniems rinkos žaidėjams. Nedrįsčiau teigti, jog bankrotų bei užsidarymo išvengs visi, nes dalis pasekmių jau neatitaisomos. Tačiau pratęsęs veiklą keturis – šešis mėnesius, verslas galėtų atsigauti ir sėkmingai vystytis toliau“, – apibendrina „Solid Real Advisors“ partneris D. Jagminas.