Primirštos prijuostės sugrįžta

Primirštos prijuostės sugrįžta


Teigiama, kad mados grįžta. Tai galima pasakyti ir apie prijuostes, kurios dėvimos ne tik tam, kad nesusiteptų drabužiai, – jos gali būti puošnios, patogios ir net tapti kai kurių profesijų atstovų uniformos dalimi.


Giedrė MILKEVIČIŪTĖ


Doros ir kuklumo simbolis


Pasak etnografijos šaltinių, Lietuvoje prijuostė – moters doros ir kuklumo simbolis. Nuo seno prijuostės buvo audžiamos iš baltų ar spalvotų siūlų. Ypač gražiai audėjos stengėsi išausti išeigines prijuostes, o tautinius drabužius turėjo kiekviena bent kiek labiau pasiturinti sodietė. XVIII a. ėmė plisti prijuostės, siūtos iš pirktinės medžiagos (medvilnės, kašmyro). XIX a. etniniuose šalies regionuose moterys audė ir siuvosi tik šioms vietovėms būdingas prijuostes, kurios skyrėsi audimo raštais, spalvomis, marginimo būdais ir pasiuvimu.


Skirtinguose Lietuvos regionuose prijuostės buvo savitų raštų bei spalvų. Aukštaitijos moterų prijuostės buvo plačios, rauktos, apačioje puoštos įaustomis medvilninėmis gijomis, prisiūtais kuteliais. Jos būdavo audžiamos daugiausia iš balto lino. Dzūkių dėvėtos prijuostės pasižymėjo įvairumu ir spalvomis. Anksčiausiai siūtos moterų prijuostės buvo iš balto lino, puoštais apatiniais kraštais. Vėliau įsigalėjo skersadryžės ir languotos. Ypač mėgstami buvo katpėdėlių rašto motyvai. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje paplito siuvinėtos prijuostės. Žemaitijos dailioji lytis mėgo raudonų raštų prijuostes. Jos, kaip ir sijonai, būdavo išilgadryžės, labai plačios, rauktos. O štai Mažosios Lietuvos moterų ir merginų seniausios prijuostės buvo baltos ar išilgadryžės, vėliau jos tamsėjo ir XIX a. antroje pusėje paplito juodos šilkinės.

REKLAMA


Pasak etnografų, vėlesnės, kaišytinės, prijuostės, kurios buvo pačios spalvingiausios ir puošniausios, atsirado suvalkiečių drabužiuose. Ritmiškai besikartojantys stilizuotų lelijų žiedai, jų krypties bei spalvų kaita audiniuose sudarydavo žaismingą vaivorykštės gamą. Kai kuriose prijuostėse audėjos išausdavo net 150–200 lelijų žiedų, tarp kurių įpindavo dar ir žvaigždučių, taurelių.


Kaip geriausia draugė


Visai nenuostabu, kad bene prieš dešimtmetį jaunų mamų, auginančių vaikučius, iniciatyva radosi išradingų ir žaismingų prijuosčių mada, kuri ne vienai jaunai moteriai po truputį iš malonaus užsiėmimo išaugo į internetinį verslą. Viena jo pradininkių buvo veiklioji televizijos kulinarinių laidų vedėja ir knygų autorė Beata Nikolson. Moteris su malonumu prisimena savo iniciatyvą, kuri truko keletą metų, o vėliau, kai susilaukė ketvirto vaikelio ir padaugėjo veiklos, užgeso.


Beata prisimena, kaip jai tuomet daug kas sakė: „Na, kam tau reikia tų prijuosčių? Ar neužtenka kitos veiklos?“ Nors girdėjo visokių atsiliepimų ir nuomonių, vis dėlto nusprendė, kad prijuostės jai labai patinka, buvo labai įdomu sugalvoti ką nors nauja ir tą sumanymą įgyvendinti.


„Kai pasipuošiu prijuoste, viskas geriau einasi… Be prijuostės virtuvėje jaučiuosi lyg pusiau apsirengusi. Idėją kurti prijuostes kitiems pasigavau dar ir todėl, kad pasitikrinčiau, ar jų reikia tik man vienai, ar ir dar kam nors jos atneš tiek pat džiaugsmo, kiek man“, – atvirauja žinoma moteris.

REKLAMA


Beata įsitikinusi, kad prijuostė jokiu būdu nėra kokia nors grandinė ar antrankis, žmogų prirakinantis prie viryklės, tai nėra ir koks nors vergystės simbolis, kuris skelbiantis tad tavo vieta – prie viryklės. „Tai yra virtuvės aksesuaras. Man tai – kaip geriausia draugė, be kurios aš neįsivaizduoju savo dūzgimo čia. Į prijuostę ir rankas nusišluostai, ir kokią lėkštę išblizgini, ir, be to, kažkaip dar ir pasipuošusi sugebi jaustis“, – tokie B. Nikolson išsakyti pagiriamieji žodžiai prijuostėms paakino nemažai jaunų mamų imtis originalių prijuosčių.


Pastūmėjo draugės prašymas


Vilnietė Lina Morkūnienė sako, kad prijuosčių kūrimu susidomėjo atsitiktinai. „Būdama motinystės atostogose ir itin dažnai besisukinėdama virtuvėje sulaukiau draugės prašymo jos dukrai gimtadienio proga padovanoti prijuostę, nes ji niekur nerado pirkti žaismingos ir jai patinkančios. Nusipirkau audinio, susiradau siuvėją, ir nuo to viskas prasidėjo, – pasakoja vilnietė. – Tuomet buvo ir kitų vaikų gimtadienių, o vėliau kilo mintis sukurti ir ką nors suaugusiesiems.“ Tai išsirutuliojo į rimtą verslą: dabartinis jo etapas – restoranų, viešbučių personalo įvaizdžio kūrimas, ne tik prijuosčių, bet ir kitos aprangos siuvimas.


„Ši mano veikla susijusi su pomėgiu kurti, siūti – ji atsirado ne dėl to, kad mėgstu gaminti valgį. Vaikystėje savo siūtais drabužėliais papuošdavau sesės lėles, be to, ne vieną vasarą leidau pas tetą, kuri dirbo didelėje siuvykloje, – man tai paliko didelį įspūdį“, – sako L. Morkūnienė. Ji iki šiol prisimena ir dailią prijuostę, kurią mama buvo pasiuvusi darbų pamokoms mokykloje.


Keliauja po pasaulį


Dizainerė nesutinka, kad šiame technologijų amžiuje prijuostė buvo kiek primiršta. „Manau, prasidėjus gaminimo namuose epochai, atsiradus daugybei kulinarinių laidų bei knygų, į madą grįžo ir prijuostės. Nes tai ne tik labai praktiška, bet ir gražu. Aš pati, jei prieš gamindama valgį pamirštu užsirišti prijuostę, visada labai pasigailiu“, – šypsodamasi pasakoja pašnekovė.



L. Morkūnienė yra prikūrusi prijuosčių įvairiems sezonams ir progoms: su kailinėmis kišenėmis, nėriniais, dekoruotų Svarovskio kristalais ir t. t. Kartais klientai net sako, kad tokios prijuostės labiau primena sukneles… Dizainerės vadovaujama bendrovė kuria prijuostes restoranų, viešbučių, viešojo maitinimo ir klientų aptarnavimo sektoriuose dirbantiems žmonėms, jos kuriamas prijuostes, kaip uniformos dalį, įsigyja ir parduotuvės. Vilnietės sukurtas prekės ženklas „Ugikodas“ yra ne tik prijuosčių, bet ir darbo drabužių, kurių pageidauja užsienio šalys, vizitinė kortelė, gaminiai ne kartą buvo pristatyti tarptautinėse parodose Prancūzijoje, Vokietijoje, Japonijoje ir kitur.


Originali prijuostė gali būti puiki dovana – namams skirtos prijuostės pakuojamos į gražias dovanų dėžutes ir keliauja į įvairias šalis kaip išradingos dovanos ne tik moterims, bet ir vyrams.


Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę.