Kornelija Anelauskaitė vasarą debiutavo muzikinėje Lietuvos scenoje, išleisdama debiutinį mini albumą „Mudviejų pasiilgsiu“. Šis albumas – tarsi atverstas dienoraščio puslapis, kuriame persipina drąsa, trapumas ir ilgas kelias į savęs priėmimą. Nors klausytojams atlikėjos muzika skamba lengvai ir intuityviai, iki šio momento ji ėjo ilgai. Su Kornelija kalbamės apie albumo užkulisius, kūrybines nuotaikas ir pasiruošimą artėjančiam pirmajam gyvam koncertui su grupe.

Rugilė Sabonytė

– Albumo pavadinimas „Mudviejų pasiilgsiu" ir dainos tekstas atrodo itin asmeniški. Papasakok, kas slepiasi už šio albumo / dainos?

– Visas albumas yra itin asmeniškos ir jautrios mano patirtys. Kad žengčiau šį žingsnį į muziką, į savęs atvėrimą, man prireikė labai daug ryžto ir drąsos. Ilgą laiką nešiojausi daug neigiamų įsitikinimų, jaučiausi nepakankamai gera ar verta savo pačios svajonės, kol galiausiai pajaučiau, kad nebegaliu bėgti nuo savo pašaukimo, išsipildymo. Džiaugiuosi, kad įveikiau nepasitikėjimą savimi ir pildausi, realizuoju save.

Albumo pavadinimas ir daina „Mudviejų pasiilgsiu" yra visiškai reali situacija. Konkreti frazė „bet kaip baisu, jei mudviejų pasiilgsiu aš viena" yra ištarta tiesiog atsiveikinant žmogui ir grįžus namo tą pačią akimirką įrašyta į užrašų knygelę. Rodos, tik dvi eilutės, bet jos mane pačią kažkur viduje labai stipriai kliudė ir sukūrė visą dainos istoriją. Ir tai ne kiek apie vieną žmogų, kiek apie jausmą būnant su tuo žmogumi. Kai esi tarsi tarpinėje būsenoje – smagu, bet nesaugu, nesupranti, ar tau tik vienai gera ar apskritai kažkas vystosi. Ir apie santykį, kurio pabaiga aiškiai išduodama dainos paskutiniame akorde, apie santykį, kuris niekur nenuveda, kartu dainoje kalbama ir apie užburtą ratą, kuriame viltis nuolat atsitrenkia į nusivylimą. Kita vertus, esu dėkinga už tą patirtį, nes be jos neturėčiau šios, man itin brangios ir kol kas labiausiai klausytojų mėgstamos, dainos. Beje, įrašų metu garso režisierius Kipras Dominas davė man labai gerą viską išlengvinantį patarimą - dainuoti šypsantis ir į situaciją pasižiūrėti su lengvumu ir ironija. Tada aš tiesiog momentiškai pajutau, kaip pasikeitė mano pačios nuotaika ir išlengvėjo požiūris į dainą.

– O kuri daina tau pačiai yra labiausiai apie tave?

– Man jos visos susilieja į vieną sluoksnį, į vieną emocinį mano jausmų žemėlapį, bet jeigu reikėtų išsirinkti, tai „Mudviejų pasiilgsiu" būtų albumo širdis. Ji taikliausiai nupiešia mano praėjusio laiko meilės liniją – viltinga, šviesi, kartais gal kiek liūdna, bet tuo pačiu ir labai žmogiška, atpažįstama.

– Ar nebuvo baisu atsiverti ir būti tokiai atvirai? Juk albumas tikrai labai nuoširdus ir nuogas.

– Žinoma, buvo, bet jei baimės jausmas būtų stipresnis už norą dainuoti – albumo nebūčiau išleidusi. Pavyzdžiui, vieną dainą parašiau iškart po terapijos sesijos. Tuo metu pajaučiau, kad muzika iš tikrųjų gali veikti kaip terapinė-kūrybinė forma, kuri gali padėti išsakyti, išrašyti ar išdainuoti tai, ko tikriausiai gyvai žiūrėdama į akis nesugebėčiau pasakyti.

Mane itin žavi, kai kitų atlikėjų tekstuose girdžiu tai, kas man rezonuoja, randu juose atramą, suprantu, kad nesu viena savo jausmuose. Tada pamąstau, o galbūt ir mano žodžiai kažkam tampa paguoda, atjauta ar atrama, kurios tuo metu labiausiai reikia.

– Kalbant apie albumo pristatymą, kodėl nusprendei koncertą rengti Estradoje?

– Estradoje balandžio mėnesį buvo švenčiamas mano kuriamo kultūrinio tinklaraščio „ANE" 7-erių metų gimtadienis. Ta proga padainavau tris dainas ir debiutavau ant Estrãdos pakylos kaip slaptas to vakaro svečias. Šios simbolikos vedama nutariau muzikinės pradžios giją pratęsti ir būtent Estradoje surengti pirmąjį oficialų mini albumo „Mudviejų pasiilgsiu" pristatymo koncertą.

– Kuo Tau šis koncertas bus ypatingas ir ko gali tikėtis klausytojas Tavo koncerte lapkričio 26 dieną?

– Nuo pat albumo pradžios daugelis svarbių datų sukasi aplink skaičių aštuoni. Birželio 18 d. išleidau pirmąją dainą „Barokas ošia", albumas pasirodė rugpjūčio 8 d., o koncertas įvyks lapkričio 26 d., jei sudedi šiuos du skaičius, gauni aštuonis. Man tai gražus ženklas. Visuose koncertuose iki šiol scenoje aš buvau viena – mano balsas ir klavišai. Šįkart kartu su manimi gros būgnininkas Dovydas Grižas, grojantis daugelyje alternatyvių grupių „Raudona šviesa", „Dargana", „Galera", ir gitaristas Marius Mažeika, prisidedantis prie „Roughly Human", „Negativo" grupių veiklos. Tai albumui pridės daugiau muzikinio tūrio ir erdvės, dainoms suteiks visai kitą „kūną".

Repeticijų metu būna pašiurpusia oda, kad taip skamba mano kūriniai ir įgauna dar kitą nuotaiką nei albume. Ruošiame įdomią programą: pristatysiu naujus kūrinius, scenoje sulauksime svečių.

Nuoširdžiai kviečiu tapti mano pirmojo žingsnio liudininkais ir pabūti kartu jausmingos muzikos apsuptyje. Ateikite, jei tikitės surasti atjautos kito akyse, pabandyti suprasti savo jausmus, o gal tiesiog pasimėgauti emocijomis be filtrų. Pažadu tikrumą, perleistą per jautrumo filtrą.

Pranešimas spaudai.