Jungtinė Karalystė – lietuvių pamėgta šalis

Jungtinė Karalystė – lietuvių pamėgta šalis


Jungtinės Karalystės ambasadorė Lietuvoje Liz Boils (Liz Boyles) mūsų šalyje – itin veikli. Ji didelį dėmesį skiria ne tik šalių bendradarbiavimui kultūros, švietimo ir kitose viešosios diplomatijos srityse, bet ir saugumo bei ekonomikos sektoriams. Visa ko pagrindas, pasak ambasadorės, yra bendros Lietuvos ir Jungtinės Karalystės vertybės, kurias šiandienos pasaulyje būtina ginti.



Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Moderni ir daugiakultūrė


L. Boils darbuotis Lietuvoje pradėjo nuo praėjusių metų lapkričio. Tiesa, pirmieji nepilni veiklos metai buvo itin vaisingi: nuo susitikimų su aukščiausiais šalies pareigūnais iki aktyvaus dalyvavimo įvairių projektų ir mainų veikloje, bendravimo ir bendradarbiavimo su bendruomenėmis įvairiuose Lietuvos miestuose.


Ambasadorė daug kalba apie britų tradicijas ir vertybes, beje, vis pabrėždama, kad lietuviai apie Jungtinę Karalystę žino gana daug, o tie žmonės, kurie ten gyveno ir darbavosi, o dabar grįžo į Lietuvą, yra puiki sąsaja tarp šių šalių.


Kaip ambasadorė apibūdintų savo atstovaujamos šalies unikalumą? „Esame gilių tradicijų ir kartu modernios, daugiakultūrės visuomenės valstybė. Jungtinėje Karalystėje yra daugybė žmonių, atvykusių iš įvairių šalių. Tai skirtingų etninių grupių, skirtingų kultūrų, kalbų žmonės. Tarp jų – iki 300 tūkst. lietuvių. Ir mūsų imigracijos istorija – gana ilga, tad tuo taip pat išsiskiriame iš kitų valstybių“, – pasakoja L. Boils.


Jungtinė Karalystė susideda iš Didžiosios Britanijos (Anglijos, Škotijos, Velso) ir Šiaurės Airijos, taigi šių sričių tradicijos ir kultūra itin turtina šalį. „Manau, dauguma Jungtinės Karalystės gyventojų pasakytų, kad jie didžiuojasi būdami britai, bet kiekvienas tai apibūdintų skirtingai. Nėra vieno apibrėžimo, kuris tiktų visiems, nes mes visi esame skirtingi, kilę iš skirtingos aplinkos ir unikalūs. Tačiau visi drauge kuriame Jungtinę Karalystę“, – dėsto ambasadorė.

REKLAMA


Jungtinės Karalystės ambasados nuotr.


Tarp gamtos ir didelių miestų


Šiandien Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 70 mln. žmonių. „Tiek gyventojų skaičiumi, tiek valstybės užimamu plotu Jungtinė Karalystė yra žymiai didesnė už Lietuvą, tad tai kelia ir nemažai iššūkių. Žmonės daugiausia koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, tad kyla problemų, susijusių su viešuoju transportu, mokyklomis, ligoninėmis. Tiesiog turime nemažai gyventojų, kuriems būtina užtikrinti reikiamas paslaugas“, – aiškina L. Boils.


Ambasadorė taip pat pabrėžia, kad Jungtinėje Karalystėje visgi gausu vietų, kur vyrauja ramybė ir gamtos artumas. Velsas, Šiaurės Airija, dalis Škotijos, pasak pašnekovės, gali pasiūlyti ramesnį gyvenimo tempą norintiesiems pabėgti iš didžiųjų miestų. „Lietuva yra lygumų kraštas, o Jungtinės Karalystės kraštovaizdis – labai įvairus. Galime džiaugtis didele pakrante, nes esame salų valstybė. Taigi žmonės turi didelį pasirinkimą ne tik kur gyventi, bet ir kur leisti savo laisvalaikį. Pavyzdžiui, savaitgaliui galima ištrūkti iš miesto ir pasimėgauti gamta, o galima vykti į didesnį miestą ir aplankyti teatrą, apsipirkti ir pan. Juolab kad turime puikią susisiekimo traukiniais, autobusais infrastruktūrą“, – pasakoja L. Boils.


Tikslas – kurti gerovę


Jungtinė Karalystė didelį dėmesį skiria gyventojų gerovei didinti ir išsilavinimui. „Išsilavinimas yra tai, į ką mūsų šalis investuoja daugybę metų. Žinoma, daugėjant gyventojų, kyla sunkumų, kaip visiems užtikrinti deramą išsilavinimą“, – pabrėžia L. Boils.


Pasak pašnekovės, nuolat kyla diskusijų, į ką reikėtų orientuotis labiau – į akademinius ar į praktinius dalykus. Norintiesiems eiti praktinio išsilavinimo keliu sudaromos galimybės įgyti reikiamų žinių, pavyzdžiui, mechaniko, suvirintojo, santechniko specialybę.

REKLAMA


Nors išsilavinimas prisideda prie asmens gerovės, o kartu ir visos šalies gerovės kūrimo, ambasadorės teigimu, labai svarbu pasirūpinti tais žmonėmis, kurie dėl vienos ar kitos priežasties negali to padaryti, pavyzdžiui, senjorais, neįgaliaisiais, didinant jų savarankiškumą. „Visuomenė sensta, taigi tai lemia spaudimą sveikatos priežiūros sistemai. Tuo pat metu mažėja gimstamumas, nors Jungtinėje Karalystėje nesusiduriame su tokiais rimtais demografiniais iššūkiais, kaip susiduriama kitur, pavyzdžiui, Japonijoje ar Kinijoje. Tačiau socialinių paslaugų poreikis ir mūsų šalyje yra didelis“, – dėsto L. Boils.


Ambasadorė atkreipia dėmesį, jog Jungtinėje Karalystėje palaikoma legali migracija, kad žmonės, turintys išsilavinimą ir reikiamų įgūdžių, papildytų darbo rinką, panaikintų darbuotojų stygių, o kartu mokėtų mokesčius ir prisidėtų prie šalies gerovės kūrimo.


Jungtinė Karalystė – lietuvių pamėgta šalis


Londonas – pasaulio finansų centras


Jungtinė Karalystė yra laikoma viena turtingiausių Europos šalių ir patenka į turtingiausių pasaulio valstybių dešimtuką. Šioje šalyje buvo vystoma ir dabar svarbų vaidmenį užima daugybė pramonės šakų, įskaitant metalo apdirbimą ir mašinų gamybą, stipri yra ir chemijos bei maisto pramonė. Vis dėlto didžiąją dalį bendrojo vidaus produkto šiuo metu sukuria paslaugų sektorius. „Londonas – vienas pagrindinių pasaulio finansų centrų. Draudimo, bankininkystės paslaugos, akcijų rinkos – bene pagrindinės mūsų ekonomikos sritys šiandien“, – teigia L. Boils.


Pasak ambasadorės, Jungtinėje Karalystėje taip pat intensyviai plėtojamos naujosios technologijos, elektroninė komercija, dirbtinis intelektas, biotechnologijos, kūrybinės industrijos. Šalyje yra keli inovacijų slėniai (angl. innovation hubs / clusters), kur telkiasi aukštųjų technologijų įmonės, startuoliai ir universitetai.


Prioritetinė sritis – gynyba


Gynyba ir saugumas – labai svarbios sritys, kurioms L. Boils skiria daug dėmesio, bendraudama ir bendradarbiaudama su kolegomis Lietuvoje. „Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje mes reikšmingai sustiprinome savo gynybos sektorių. Žinoma, mes taip pat padidinome savo gynybos išlaidas – Jungtinė Karalystė yra viena iš daugiausia gynybai išleidžiančių NATO šalių“, – pabrėžia ambasadorė.



Jungtinės Karalystės vyriausybė parengė Strateginės gynybos apžvalgą – įvertino grėsmes, su kuriomis susiduria šalis vykstant Rusijos karui Ukrainoje ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Donaldui Trampui spaudžiant NATO sąjungininkes stiprinti savo gynybą. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris vasario mėnesį įsipareigojo iki 2027 m. padidinti gynybos išlaidas iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (dabar jos siekia 2,3 proc.) ir maždaug iki 2029-ųjų – iki 3 proc.


Lietuviai Jungtinėje Karalystėje


Jau minėta, kad Jungtinėje Karalystėje gyvena ir dirba apie 300 tūkst. lietuvių. Kai kurie lieka svetur ir grįžti nebeplanuoja, kiti ir po ilgesnio gyvenimo užsienyje grįžta. „Vienas iš mano kolegų ambasadoje gyveno Jungtinėje Karalystėje apie dešimt metų. Tie žmonės, kurie gyveno Jungtinėje Karalystėje, o dabar grįžo į Lietuvą, mums labai praverčia, nes jie supranta mūsų kultūrą, yra tam tikri Jungtinės Karalystės ambasadoriai Lietuvoje“, – tvirtina L. Boils.


Pašnekovės manymu, lietuviai, kurie gyvena Jungtinėje Karalystėje, puikiai integravosi į visuomenę. „Lietuvių vaikai lanko mūsų mokyklas, puikiai kalba angliškai. Jie nesusiduria su kalbos barjeru. Apskritai britams daug sunkiau išmokti lietuvių kalbą, nes ji – tikrai sudėtinga“, – atkreipia dėmesį L. Boils, pradėjusi mokytis lietuvių kalbos dar iki atvykimo į mūsų šalį.


Ambasadorė palaiko artimus ryšius su Lietuvos ambasada Jungtinėje Karalystėje, bendrauja su ten gyvenančiais lietuviais ir teigia galinti tik pasidžiaugti, kaip sėkmingai lietuviams pavyko tapti Jungtinės Karalystės dalimi.


Nuo kultūros iki verslo


L. Boils džiaugiasi, kad Lietuvos ir Jungtinės Karalystės bendradarbiavimas yra glaudus daugelyje sričių. Tiek ambasada, tiek Britų taryba aktyviai įsitraukia į įvairius projektus, padedančius siekti užsibrėžtų tikslų ne tik kultūriniuose, švietimo mainuose, bet ir ugdant konkrečius įgūdžius, pavyzdžiui, lyderystės.

REKLAMA


Viena iš veiklų, kurioms didelį dėmesį skiria diplomatė, yra jaunų merginų įgalinimas – Jungtinės Karalystės ambasadorė globoja „WoW University“ projektą „Future Heroes“. Pašnekovė teigia, kad jai buvo svarbu prisidėti prie šio projekto, nes jis aktyviai skatina lyčių lygybę ir suteikia visapusiškų galimybių naujai moterų lyderių kartai. „Mes apskritai didelį dėmesį skiriame jaunajai kartai, ugdome jaunimo kompetencijas, skaitmeninius, praktinius, komunikacijos įgūdžius“, – pasakoja L. Boils.


Ambasadorė pabrėžia, kad britams labai svarbios pamatinės demokratinės vertybės, tad ji joms Lietuvoje taip pat skiria didelį dėmesį: laisvei pagarbiai reikšti savo įsitikinimus, lygybei, žmogaus teisėms.


Jungtinė Karalystė palaiko ir puikius verslo ryšius su Lietuva. Pavyzdžiui, pasaulinė tvarių technologijų lyderė „Johnson Matthey“ praėjusį rudenį paskelbė plečianti savo veiklą mūsų šalyje. Per šiuos metus bendrovė planuoja sukurti 100 naujų darbo vietų verslo paslaugų centre Vilniuje, t. y. beveik padvigubinti 140 darbuotojų komandą. Kad būtų plėtojami abipusiškai naudingi verslo ryšiai, vyksta abiejų šalių bendradarbiavimui verslo srityje skirti renginiai, lietuvių delegacijos keliauja į Jungtinę Karalystę, o Jungtinės Karalystės atstovai lankosi Lietuvoje.


Jungtinė Karalystė – lietuvių pamėgta šalis


Noras pažinti Lietuvą


Kaip L. Boils jaučiasi mūsų šalyje? „Prieš dešimt metų dirbau Helsinkyje ir tuomet pirmąsyk atvykau kelioms dienoms į Lietuvoje vykusią konferenciją. Jau tuo metu likau sužavėta. Man labai patinka jūsų architektūra, domiuosi istorija – ji man padėjo geriau pažinti jūsų šalį. Puikiai suprantu, kokia sudėtinga yra geografinė Lietuvos vieta – Europos centras“, – teigia ambasadorė.


L. Boils negaili gražių žodžių ir Lietuvos gamtai. „Mano rezidencija yra miškuose. Gyvenu netoli nuostabių ežerų, tad lengvai galiu prie jų nuvykti savaitgalį. Ir dar man labai patinka jūsų Klaipėda, Kuršių nerija“, – atvirauja pašnekovė.


Ambasadorė tikina, kad jai lengva gyventi tarp lietuvių, nekyla sunkumų apsiperkant parduotuvėse, valgant kavinėse. „Labai mėgstu jūsų šaltibarščius. Jungtinėje Karalystėje nėra šaltųjų sriubų tradicijos. O jūsų šaltibarščiai tikrai yra ypatingi. Taip pat man patinka cepelinai, bulviniai blynai. Apskritai bulvių patiekalai su grietine – labai skanūs“, – šypsosi L. Boils.


Pašnekovė žada ir toliau mokytis lietuvių kalbos, nors atkreipia dėmesį, kad mūsų gramatika yra išskirtinai sudėtinga. Vis dėlto kalba padeda geriau pažinti kraštą, o noro pažinti L. Boils tikrai nestinga.

REKLAMA


Keliaujantiesiems į Jungtinę Karalystę


Nuo 2025 m. balandžio 2 d. Jungtinėje Karalystėje pradėjo veikti nauja elektroninių kelionės leidimų (angl. Electronic Travel Authorisation – ETA) sistema. Ši sistema – tai išankstinio trumpalaikių (iki 6 mėn.) kelionių į Jungtinę Karalystę autorizavimo sistema, skirta užsienio valstybių piliečiams, kuriems norint atvykti į Jungtinę Karalystę nereikia vizų. Pagal naująją tvarką Lietuvos piliečiai privalo pateikti ETA prašymą prieš vykdami į Jungtinę Karalystę trumpalaikei viešnagei. Ši tvarka yra panaši į kitas tarptautines sistemas, tokias kaip ESTA siekiant atvykti į Jungtines Amerikos Valstijas.


Kaip veikia ETA?


* Keliautojas turi pateikti paraišką internetu prieš kelionę. Ją galima pateikti oficialioje vyriausybės svetainėje arba naudojantis ETA programėle, kurią galima rasti „App Store“ ir „Google Play“. Procesas apima formos pildymą, atsakymus į saugumo klausimus ir 16 svarų sterlingų mokestį.


* Paraiškos nagrinėjimas gali užtrukti iki 3 dienų.


* Gali būti atliekamas papildomas saugumo patikrinimas, todėl kai kuriais atvejais paraiškos nagrinėjimas gali užtrukti ilgiau. Jeigu paraiška atmetama, asmeniui nurodoma priežastis ir jis gali pateikti pakartotinę paraišką. Tiesa, tokiu atveju teks susimokėti dar kartą.


ETA galioja 2 metus arba tol, kol galioja asmens pasas (jeigu paso galiojimo laikas baigiasi anksčiau), nes užpildyta paraiška iš karto susiejama su asmens tapatybės dokumentu, kuris bus naudojamas keliaujant.
Jei nuolat gyvenate Jungtinėje Karalystėje (turite pre-settled ar settled statusą), elektroninis kelionės leidimas jums nereikalingas.


Jungtinė Karalystė – lietuvių pamėgta šalis


Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 10000 Eur.

Išklausyti garso formatu






  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 16 (2026)

    Savaitė - Nr.: 16 (2026)