Šiluva – išskirtinė mūsų šalies šventovė. Jei kam ir neteko joje apsilankyti, tai tikrai yra girdėjęs apie čia apsireiškusią Švč. Mergelę Mariją ir kasmet rugsėjį vykstančius Šilinės atlaidus. Šiemet sukanka 100 metų, kai buvo baigta architekto Antano Vivulskio suprojektuotos Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčios statyba. Įvertindamas šio jubiliejaus svarbą, Lietuvos Seimas 2024-uosius paskelbė atmintinais šio įvykio paminėjimo metais.

Loreta Urbaitė

Istorijos blyksniai

Šiluva niekada nebuvo paprastas eilini miestelis. Joje per amžius garsiai suskambėdavo visi mūsų krašto istorijos sūkuriai. Pirmosios sodybos Šiluvos vietoje atsirado XV a. pradžioje, o 1457 m. buvo antspaudu patvirtintas bažnyčios steigimo aktas. Manoma, kad nuo tada pradėti švęsti ir Šilinės atlaidai. Nuo 1517 m. minimas Šiluvos miestelis plėtėsi, stiprėjo, tačiau XVI a. reformacijos banga atsirito ir iki Šiluvos. Miestelį valdę dvarininkai perėjo į reformatų pusę, pastatė evangelikų reformatų koplyčią, įsteigė jų mokyklą ir seminariją. Kurį laiką Šiluvoje vienu metu veikė reformatų koplyčia ir katalikų bažnyčia, tačiau gana greitai pastarosios turtas buvo nusavintas, pati bažnyčia uždaryta ir galiausiai sugriauta.

Žemaičių vyskupai bandė pasipriešinti reformatų įsigalėjimui, kėlė bylas norėdami atgauti prarastą bažnyčią, tačiau jiems ilgai nepavyko įrodyti savo teisių į „ginčijamos žemės gabalą“. Galiausiai netikėtai reikiami bažnyčios fundacijos dokumentai buvo atrasti, protestantai bylą pralaimėjo, jų bendruomenė buvo uždaryta, o žemės grąžintos katalikams.

Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas. Į sunkią ir painią religinių nesutarimų istoriją įsiterpia išskirtinis momentas – Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas. Pasakojimas teigia, kad, įsigalėjus protestantams, paskutinis Šiluvos klebonas bažnyčios vertybes bei dokumentus sudėjo į skrynią ir užkasė laukuose netoli bažnyčios. Toliau pasakojama, kad 1608 m., piemenims ganant gyvulius pievose, ant vieno didelio akmens pasirodė verkianti mergelė su kūdikiu ant rankų. Netolimame kaime gyvenęs aklas senolis prisiminė, kad apsireiškimo vietoje kadaise stovėjusi katalikų bažnyčia. Atvestas čia senelis staiga praregėjo ir parodė vietą, kur buvo užkasta skrynia su bažnytiniais daiktais. Skrynioje buvo surasti dokumentai, įrodantys katalikų teises į Šiluvos parapijos žemes, ir taip į šį kraštą sugrįžo katalikybė.

Teigiama, kad Šiluva yra viena iš penkių vietų Europoje, kur apsireiškė Švč. Mergelė Marija, ir apsireiškimas oficialiai pripažintas Bažnyčios. Šiluvoje 1608 m. įvykęs Švč. Mergelės Marijos apsireiškimas, kiek žinoma, yra ankstyviausias Europoje.

Šiluvos suklestėjimas ir atlaidai. Šiluvoje katalikams atgavus bažnytines žemes, 1623–1624 m. buvo pastatyta nedidukė medinė bažnytėlė, o ant akmens, prie kurio apsireiškė Švč. Mergelė Marija, – medinė koplytėlė. Šiluvoje vėl imti švęsti Šilinės atlaidai, į kuriuos suplaukdavo gausybė žmonių. Istoriniai dokumentai liudija, kad 1629 m. Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaiduose dalyvavo 11 tūkst. katalikų, priėmusių Švč. Sakramentą. Taigi labai greitai nedidelė bažnytėlė tapo ankšta ir neilgai trukus pradėta statyti nauja, didesnė ir puošnesnė, medinė bažnyčia, kuri buvo pabaigta 1641 m. Joje daugiausia dėmesio buvo skirta Švč. Mergelės Marijos kultui puoselėti.

Tačiau ir ši bažnyčia ilgainiui darėsi per maža ir atrodė pernelyg paprasta, o atlaidų proga į Šiluvą susirinkdavo galybė žmonių ne tik iš visos Žemaitijos, bet ir iš Vilniaus bei kitų artimų vyskupijų. Žmones į Šiluvą traukė ne tik patys atlaidai, bet ir vis plačiau sklindanti žinia apie Švč. Mergelės Marijos apsireiškimą ir bažnyčioje kabantis nuo 1622-ųjų malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslas.

Pati Šiluvos parapija XVII a. sparčiai kilo ir plėtojosi. Ji tuomet buvo viena turtingiausių Žemaičių vyskupijoje: ketvirta pagal turtingumą po Raseinių, Šiaulių ir Kražių parapijų. 1760 m. Šiluvoje pradėta statyti nauja mūrinė katalikų bažnyčia – dabartinė Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika. 1786-ųjų rugsėjo 8-ąją į Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslo vainikavimo iškilmes susirinko apie 30 tūkst. žmonių, o paminėti stebuklingojo paveikslo vainikavimo šimtmečio 1886 m. susirinko 40 tūkst. maldininkų. Po šių atlaidų caro valdžia uždraudė visas procesijas. Piligriminės eisenos buvo atnaujintos tik 1906 m. ir tais metais sutraukė net 50 tūkst. maldininkų. Tai išties įspūdingi skaičiai turint omenyje tą laiką.

Švč. Mergelės Marijos Apsireiškimo koplyčia

Šiluva XX a. I pusėje buvo itin reikšmingas piligrimystės centras Lietuvoje, ypač tarpukariu, kai Lietuva neteko Vilniaus su Aušros Vartais ir Vilniaus Kalvarijomis. Į pagrindinius Lietuvos atlaidus Šiluvoje atvykstančiųjų maldininkų srautas ne kartą viršijo šimtą tūkstančių.

Šiluvai tapus itin svarbiu religiniu centru, šalia kapinių stovėjusi medinė koplytėlė tapo per menka Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo garbei simbolizuoti. Tuometinio Šiluvos klebono Marcijono Jurgaičio iniciatyva numatyta, kad Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo 300 metų jubiliejaus proga (1908 m.) vietoj medinės koplyčios bus pastatytas didingas įvykio mastui priderantis rūmas. Klebonas dar 1903 m. koplyčios užsakė projektą parengti Paryžiuje studijavusiam architektui ir skulptoriui Antanui Vivulskiui. 1906 m. menininkas pateikė labai išsamius vaizdingus projekto brėžinius ir nulipdė molinį koplyčios modelį.

Šiluvos klebonas pateikė tvirtinti šį projektą, bet carinė valdžia vis surasdavo prie ko prisikabinti. Statybos leidimas buvo patvirtintas tik po penkerių metų, ir 1912-ųjų liepą prelatas Maironis pašventino kertinį koplyčios akmenį. A. Vivulskis iškart atvyko į Šiluvą ir rūpinosi statybos darbais, žiūrėjo, kad būtų laikomasi jo projekto. Tačiau koplyčios statybą pertraukė Pirmasis pasaulinis karas, ėmė trūkti lėšų, darbo jėgos, per apšaudymą nukentėjo sienų mūras. 1919 m. mirė ir pats architektas. Koplyčia buvo užbaigta statyti ir pašventinta 1924 m. rugsėjo 8 d., nors jos interjeras dar nebuvo iki galo įrengtas. Interjeras pabaigtas tarpukariu, laikantis A. Vivulskio numatytos kompozicijos: pačiame koplyčios centre yra apeinamas altorius su Dievo Motinos statula ir angelais abipus aukšto postamento.

Šiluvos Apsireiškimo koplyčia yra išskirtinės architektūrinės, istorinės ir net metafizinės reikšmės objektas. Kaip pažymi menotyrininkė Skirmantė Smilingytė-Žeimienė, Apsireiškimo koplyčia – didinga modernios architektūros šventovė, o koplyčios pavidalas atitinka ypatingą jos paskirtį.

Pats architektas rašė, kad nori sukurti koplyčią „žemaitiška dvasia“, nenorėjo pasikliauti grynai klasikiniais bažnyčių prototipais. A. Vivulskio sukurta koplyčia yra gotikos ir modernizuotas lietuviškų medinių varpinių derinys. Į statinio išorę iškeltas kryžius, suderintas su Dievo Motinos skulptūra, atsižvelgiant į Žemaitijoje įprastus kryžius, rūpintojėlių nuolatinį buvimą kiemuose, pakelėse, kapinėse. Menotyrininkai pripažįsta, kad A. Vivulskio atodaira į vietinę architektūrą, sumanymo įgyvendinimas gebant derinti prieštaringas architektūrinės raiškos formas šiek tiek pralenkė laiką Lietuvos architektūros raidoje.

Projektą „Mūsų kultūrinė atmintis“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 4000 Eur.