Milijardierių vaikams liks riestainio skylė?

Milijardierių vaikams liks riestainio skylė?

Veiksmo filmų žvaigždė Džekis Čanas 2011 m. pareiškė, kad jo sūnus nepaveldės net mažosios dalies jo turto.


„Kas miršta turtingas, tas miršta pažemintas“ – savo knygoje „Turto evangelija“ rašė vienas turtingiausių pasaulio žmonių Endriu Karnegis. 1919 m. miręs garsus Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pramonininkas beveik visą savo turtą, kuris šiandien, įvairiais skaičiavimais, būtų vertinamas keliais šimtais milijardų dolerių, skyrė labdaringiems tikslams. E. Karnegio pavyzdžiu seka ir daugelis šių dienų turtuolių.


Jonas Kazimieras ŠVAGŽLYS

Turtus sukrovė plieno pramonė


E. Karnegis gimė 1835 m. Škotijoje. 1848-aisiais jo šeima emigravo į JAV. Ankstyvoje paauglystėje Endriu dirbo tekstilės fabrike ir lankė vakarinę mokyklą. Vėliau įsidarbino telegrafininku Pensilvanijos geležinkelių kompanijoje, kur sėkmingai kilo karjeros laiptais. Dirbdamas geležinkelių srityje, E. Karnegis sėkmingai užsiėmė ir investicine veikla ir iš jos susikrovė nemažus turtus.


Žurnalo „Forbes“ skaičiavimais, 2006 m., atsižvelgiant į infliaciją, E. Karnegio turtas būtų vertinamas 281 mlrd. dolerių. Turtingiausių visų laikų JAV verslininkų sąraše jis užima antrąją vietą – nusileidžia tik garsiajam naftos magnatui Džonui Rokfeleriui (jo turtas įvertintas 305 mlrd. dolerių).

REKLAMA


1901 m. E. Karnegis pardavė itin sėkmingai veikusį verslą ir likusį gyvenimą paskyrė labdaringai veiklai. Jis įsteigė kelių tūkstančių bibliotekų tinklą, veikusį JAV, Kanadoje ir kitose šalyse, skyrė 2 mln. dolerių Pitsbergo Karnegio technologijos institutui steigti (1967 m. jis buvo sujungtas su garsių JAV bankininkų Endriu ir Ričardo Melonų 1912-aisiais įkurtu ir jų vardu pavadintu pramoninių tyrimų institutu ir pervadintas Karnegio Melono universitetu). Didelę dalį savo turto E. Karnegis paskyrė įvairioms meno, mokslo ir visuomeninėms organizacijoms.


1901 m. įsteigė fondą, remiantį universitetus gimtojoje Škotijoje. E. Karnegis manė, kad išvengti karų įmanoma stiprinant tarptautinę teisę ir kuriant tam tikras organizacijas. 1910-aisiais Vašingtone jis įsteigė analitinį centrą, kurio uždavinys – skatinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir aktyvią JAV užsienio politiką. Organizacija taip pat turi regioninius analitinius centrus Briuselyje, Beirute, Pekine, Maskvoje ir Delyje. E. Karnegis įkūrė ir Herojų fondą, skiriantį medalius ir pinigines premijas už narsius poelgius gelbstint žmones. Įkurti šį fondą turtuolį paskatino tragedija Harviko anglių kasykloje Pitsberge, kai du jos darbuotojai žuvo gelbėdami kitus žmones.

REKLAMA


E. Karnegis labdarai skyrė daugiau nei 90 proc. viso savo turto. Žmonai ir dukrai multimilijonierius paliko palyginti nedidelę pinigų sumą, taip pat didžiulį namą Niujorke ir vasarnamį Škotijoje.


Milijardierių vaikams liks riestainio skylė?

E. Karnegis labdarai skyrė daugiau nei 90 proc. viso savo turto.


Palikuonims sekasi nevienodai


E. Karnegis, beveik visą savo turtą paaukojęs labdarai, buvo veikiau išimtis iš XIX a. turtuolių. Dauguma jų didžiąją dalį turto paliko savo vaikams ir anūkams. Pavyzdžiui, vieno stambiausių JAV žiniasklaidos magnatų Viljamo Randolfo Hersto (1941 m. 26-erių kino režisierius Orsonas Velsas sukūrė filmą „Pilietis Keinas“, kurio pagrindinį veikėją žiūrovai tapatino su V. R. Herstu; „Pilietis Keinas“ iki šiol laikomas vienu geriausių visų laikų pasaulio filmų) anūkai ir proanūkiai iki šiol valdo jo sukurtą žiniasklaidos imperiją. „Forbes“ duomenimis, šeimos turtas 2016 m. buvo vertinamas 28 mlrd. dolerių. Turtingiausių JAV šeimų sąraše Herstai užėmė 9 vietą.


1951-aisiais mirusio V. R. Hersto testamente buvo numatyta išlyga, kad, nors jo įkurtą kompaniją paveldės palikuonys, didžiąją dalį kompanijos valdybos narių sudarys samdyti profesionalūs specialistai. Teigiama, jog toks magnato sprendimas buvo viena iš priežasčių, kodėl jo įkurta žiniasklaidos imperija sėkmingai gyvuoja iki šiol.


Neblogai sekasi ir Rokfelerių bei Melonų dinastijoms. Jų turtas pernai įvertintas atitinkamai 11 ir 11,5 mlrd. dolerių.


Tačiau esama ir ne tokių sėkmingų atvejų. Pavyzdžiui, 1794 m. gimęs laivybos ir geležinkelių magnatas Kornelijus Vanderbiltas ilgus metus buvo laikomas turtingiausiu JAV verslininku. 1877-aisiais miręs turtuolis savo verslo imperiją paliko vyriausiajam sūnui Viljamui (kiti K. Vanderbilto vaikai teismuose nesėkmingai bandė užginčyti tėvo testamentą). Šis sėkmingai perėmė tėvo verslą ir per 9 metus padvigubino turto vertę. V. Vanderbilto turtas buvo vertinamas daugiau nei 200 mln. dolerių (atsižvelgiant į infliaciją, šiandien jo turtas būtų vertinamas keliasdešimčia ar net keliais šimtais milijardų dolerių).


Tačiau 1885 m. V. Vanderbiltas mirė, ir milžinišką turtą paveldėjusiems jo vaikams sekėsi nekaip. Buvo statomos didžiulės pilys, rengiami prabangūs vakarėliai, jachtų, žirgų ir automobilių lenktynės. Ilgainiui Vanderbiltų šeimos turtas ėmė tirpti. 1973-iaisiais K. Vanderbilto vardu pavadintame universitete, įsteigtame prieš šimtmetį už magnato dovanotus pinigus, įvyko Vanderbiltų giminės suvažiavimas. Jame dalyvavo 120 šeimos narių, tačiau nė vienas iš jų nebuvo milijonierius.

Tiesa, tarp K. Vanderbilto palikuonių ir dabar yra nemažą turtą valdančių žmonių. Pavyzdžiui, šiemet 97-ąjį gimtadienį švęsianti jo proproanūkė Glorija – žinoma aktorė ir dizainerė. Nors iš savo tėvų ji paveldėjo nemažą sumą pinigų, sėkminga karjera padėjo jai pasiekti dar didesnę gerovę.



G. Vanderbilt sūnus – žinomas JAV televizijos laidų vedėjas Andersonas Kuperis. Motina jam yra sakiusi, kad jis nepaveldės jos turto, todėl turės užsidirbti savarankiškai. A. Kuperis teigė, jog gerbia motinos sprendimą, nes tai suteikė motyvaciją daugiau dirbti ir siekti karjeros. Televizijos CNN žvaigždės turtas vertinamas maždaug 100 mln. JAV dolerių.


Milijardierių vaikams liks riestainio skylė?

Prie iniciatyvos „Pasižadėjimas duoti“ prisijungę milijardieriai įsipareigoja didžiąją dalį savo turto skirti labdarai. Vienas iš jų B. Geitsas.


Prisiėmė moralinį įsipareigojimą


Daugelis šiandienių pasaulio milijardierių taip pat pasiryžę eiti E. Karnegio keliu. 2010 m. turtingiausias pasaulio žmogus, programinės įrangos gamintojos „Microsoft“ įkūrėjas Bilas Geitsas kartu su žmona ir kompanijos „Berkshire Hathaway“ vadovu Vorenu Bafetu, turtingiausių amerikiečių sąraše užimančiu antrąją vietą, ėmėsi iniciatyvos „Pasižadėjimas duoti“. Prie jos prisijungę milijardieriai įsipareigoja per gyvenimą ar po mirties didžiąją dalį savo turto skirti labdarai. Per 7 metus nuo kampanijos pradžios prie jos prisijungė daugiau kaip pusantro šimto turtuolių.


Be jau minėtų B. Geitso ir V. Bafeto, didžiąją dalį turto paaukoti labdarai pažadėjo „Facebook“ įkūrėjas Markas Cukerbergas, buvęs Niujorko meras, žiniasklaidos magnatas Maiklas Blumbergas, kompiuterinių technologijų milžinės „Oracle“ įkūrėjas ir ilgametis vadovas Laris Elisonas, išradėjas ir verslininkas Elonas Maskas, turtingiausio visų laikų amerikiečio Dž. Rokfelerio anūkas Deividas Rokfeleris, šiemet švęsiantis 102-ąjį gimtadienį, ir kt. Nors prie šios iniciatyvos prisijungė daugiausia amerikiečių milijardierių, turtuolių, norinčių dosniai aukoti labdarai, esama ne tik JAV. Iniciatyvą „Pasižadėjimas duoti“ palaiko ir garsusis britų milijardierius Ričardas Bransonas, Indijos informacinių technologijų magnatas Azimas Premžis, vienas turtingiausių Vokietijos verslininkų Hasas Platneris, Rusijos oligarchas Vladimiras Potaninas, Ukrainos milijardierius Viktoras Pinčukas.


B. Geitsas 2014 m. pasitraukė iš „Microsoft“ vadovo pareigų ir nuo tada didžiąją dalį laiko skiria 2000-aisiais įkurtam savo labdaros fondui. Bilo ir Melindos (jo žmonos) fondas daugiausia lėšų skiria sveikatos apsaugai ir kovai su skurdu besivystančiose šalyse. Jis taip pat remia švietimo programas, yra finansiškai prisidėjęs prie Lietuvos bibliotekų modernizavimo. Šiam fondui B. Geitsas jau dabar yra paaukojęs apie 30 mlrd. dolerių. Tarp didžiausių šio fondo rėmėjų yra ir V. Bafetas.


Nors tiek B. Geitsas, tiek V. Bafetas planuoja labdarai skirti daugiau nei 90 proc. savo turto, jų vaikai taip pat neliks nuskriausti. Dvidešimtmetės B. Geitso dukters Dženifer turtas jau dabar vertinamas 20 mln. dolerių. Nors ši suma atrodo juokinga, palyginti su tėvo valdomais 85 mlrd. dolerių, B. Geitsas tikina, kad jo vaikai teigiamai vertina sprendimą didžiąją dalį turto skirti labdarai, o ne jiems.

REKLAMA


Neatsilieka ir menininkai


Tarp turtuolių, kurių atžalos paveldės tik mažąją dalį tėvų turto, yra ir ne viena kino ir pramogų pasaulio žvaigždė. Pavyzdžiui, turtingiausiu pasaulyje kino režisieriumi laikomas „Žvaigždžių karų“ kūrėjas Džordžas Lukasas (jo turtas vertinamas daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių) 2010 m. prisijungė prie B. Geitso ir V. Bafeto iniciatyvos. 2012-aisiais jis už daugiau nei 4 mlrd. JAV dolerių pardavė jam priklausiusią kino studiją. Kaip teigia garsusis režisierius ir prodiuseris, didžioji dalis gautų pinigų bus skirta švietimo programoms remti.


Palikti savo turtų vaikams ir anūkams neketina ir vienas garsiausių pasaulio kompozitorių Endriu Loidas Vėberis. Jis tvirtina pasirūpinsiantis savo penkiais vaikais, tačiau didžioji dalis jo turto, vertinamo daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių, bus skirta menui remti.


Honkongo veiksmo filmų žvaigždė Džekis Čanas 2011 m. pareiškė, kad jo sūnus Džeisis nepaveldės net mažosios dalies jo turto, vertinamo daugiau nei 300 mln. dolerių. „Jeigu sūnus sugebės, jis galės užsidirbti savo pinigų. Jei ne, jis tik švaistys mano pinigus“, – taip savo sprendimą neskirti sūnui palikimo motyvavo garsus kovos menų meistras, aktorius ir verslininkas.


1988-aisiais Dž. Čanas įsteigė labdaros fondą, skiriantį stipendijas ir kitokią paramą Honkongo jaunimui, taip pat sergantiems ir nuo gamtos stichijų nukentėjusiems žmonėms. Veiksmo filmų žvaigždė remia ir mokyklų statybą atokiose Kinijos vietovėse. 2004 m. jam buvo suteiktas UNICEF geros valios ambasadoriaus vardas.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)