Kas sukūrė internetą ir kaip atrodė pirmasis „WWW“ puslapis?

Kas sukūrė internetą ir kaip atrodė pirmasis „WWW“ puslapis?


Gali būti sunku patikėti, kad garsiosiomis „WWW“ pažymėtas žiniatinklis pirmą kartą visuomenei buvo atvertas tik prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Prasidėjęs kaip technologija, prieinama tik mokslininkų bendruomenei, dabar internetas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – naudojamas kaip žiniasklaidos priemonė, taip pat mokslui, laisvalaikiui ir kitose įvairiose srityse. Nuo ko prasidėjo interneto istorija ir kas formuoja dabartinį jo vystymąsi?


Sukūrė mokslininkų bendruomenei

Timas Bernesas-Lee, anglų kompiuterių mokslininkas, dirbdamas mokslinių tyrimų centre CERN, pasaulinį žiniatinklį išrado dar 1989 metais. Kovo 12 d. jis pasiūlė informacijos valdymo sistemą, o maždaug tų pačių metų lapkričio mėn. jam pavyko įgyvendinti pirmąją sėkmingą pasaulinio žiniatinklio komunikaciją internetu. Tiesa, iš pradžių žiniatinklis buvo sukurtas tik siekiant atliepti pasaulio mokslininkų poreikį automatizuotam keitimuisi informacija.


1990 m. T. Bernesas-Lee kartu su britų mokslininku Robertu Cailliau parengė „hiperteksto projektą“, kuris buvo pavadintas „WorldWideWeb“. Šiame projekte buvo išdėstytos pagrindinės sąvokos ir apibrėžti svarbūs terminai, kuriais grindžiamas žiniatinklis, pavyzdžiui „naršyklės“ terminas. Pagrindinė „WWW“ idėja buvo sujungti besivystančias kompiuterių, duomenų tinklų ir hiperteksto technologijas į galingą ir lengvai naudojamą pasaulinę informacinę sistemą.

REKLAMA


Tų pačių metų pabaigoje T. Bernersas-Lee sukūrė ir paleido pirmąjį žiniatinklio serverį bei naršyklę. Žiniatinklio serverio kodą jis sukūrė „NeXT“ kompiuteriu, o kad kompiuteris netyčia nebūtų išjungtas, ant jo buvo ranka raudonu rašalu užrašytas lapelis: „Šis kompiuteris yra serveris. NEIŠJUNKITE JO!“.


Pirmasis interneto puslapis

1991 m. rugpjūčio 23 d. išradėjas pirmą kartą atvėrė pasaulinį žiniatinklį visuomenei. CERN paskelbė, kad internetas bus nemokamas visiems. Pirmosios pasaulyje interneto svetainės ir žiniatinklio serverio adresas buvo info.cern.ch, tačiau jis veikė tik CERN kompiuteryje.


Pirmojo tinklalapio adresas buvo http://info.cern.ch/hypertext/WWW/TheProject.htmlThis. Puslapyje buvo nuorodos į informaciją apie patį „WWW“ projektą, įskaitant hiperteksto aprašymą, techninę informaciją apie žiniatinklio serverio kūrimą ir nuorodos į kitus žiniatinklio serverius.


„WWW“ dizainas leido lengvai pasiekti esamą informaciją, o pirmajame tinklalapyje buvo pateikta nuoroda į CERN mokslininkams naudingą informaciją, pavyzdžiui, telefonų knygą ir centrinių kompiuterių naudojimo vadovus. Paieškos funkcija rėmėsi raktiniais žodžiais, nes pirmaisiais metais nebuvo paieškos sistemų. T. Bernerso-Lee sukurta interneto naršyklė, veikusi „NeXT“ kompiuteriuose, turėjo daugelį dabartinių interneto naršyklių funkcijų.

REKLAMA


Žiniatinklis išplečia

Tik maža dalis vartotojų turėjo galimybę naudotis „NeXT“ kompiuterių platforma, kurioje veikė pirmoji naršyklė, tačiau netrukus buvo pradėta kurti paprastesnė naršyklė, kuri galėjo veikti bet kurioje sistemoje. 1991 m. rugpjūtį T. Bernesas-Lee paskelbė apie „WWW“ programinę įrangą interneto naujienų grupėse ir susidomėjimas projektu išplito visame pasaulyje.


Tų pačių metų gruodį vienoje fizikos laboratorijoje Kalifornijoje pradėjo veikti pirmasis „WWW“ serveris JAV. Tuo metu egzistavo tik dviejų rūšių naršyklės. Buvo aišku, kad nedidelė CERN komanda negalės atlikti viso darbo, reikalingo sistemai toliau plėtoti, todėl T. Bernersas-Lee internetu kreipėsi į kitus kūrėjus su prašymu prisijungti.


Netrukus naršykles ėmė kurti ir kiti mokslininkai, o daugiausiai jos buvo skirtos „X-Window“ sistemai. 1993 m. pradžioje Ilinojaus universiteto Nacionalinis superkompiuterių programų centras (NCSA) išleido pirmąją „Mosaic“ naršyklės versiją. Ši programinė įranga veikė mokslinių tyrimų bendruomenėje populiarioje aplinkoje. Netrukus NCSA išleido naršyklės versijas, skirtas PC ir „Macintosh“ aplinkoms. Patikimos ir patogios naršyklės šiuose populiariuose kompiuteriuose turėjo tiesioginės įtakos WWW plitimui.


1993 m. pabaigoje buvo žinoma daugiau kaip 500 interneto serverių, o „WWW“ sudarė 1 proc. interneto duomenų srauto, kas tais laikais atrodė labai daug (kitą duomenų srautą sudarė nuotolinė prieiga, el. paštas ir failų perdavimas). 1994-ieji laikomi žiniatinklio metais. Gegužės mėnesį CERN surengė pirmąją tarptautinę pasaulinio žiniatinklio konferenciją, kurioje dalyvavo 380 naudotojų ir kūrėjų. 1994 m. pabaigoje žiniatinklyje buvo 10 tūkst. serverių, iš kurių 2 tūkstd. buvo komerciniai, ir 10 mln. vartotojų. Technologija buvo nuolat plečiama, kad būtų patenkinti nauji poreikiai – saugumas, skaitmeninė prekyba ir kiti.



2004 m. karalienė Elžbieta II T. Bernersą-Lee už jo novatorišką darbą įšventino į riterius. Jis yra Oksfordo universiteto kompiuterių mokslo ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorius.


Internetas dabar

Šiuolaikiniame pasaulyje internetas tapo būtinybe – be jo neįsivaizduojamas nei darbas, nei laisvalaikis, nei mokymasis ar informacijos paieška. Dėl augančio žmonių noro visuomet turėti prieigą prie žiniatinklio ir tobulėjančių mobiliųjų telefonų, netrukus atsirado poreikis ir internetui, kuriuo būtų galima naudotis telefone.


Pirmoji belaidžio interneto prieiga tapo prieinama 1991 m. kaip antrosios kartos (2G) mobiliojo ryšio technologijos dalis. Didesnės spartos interneto ryšys tapo prieinamas 2001 m. ir 2006 m., kai pasirodė trečiosios (3G) ir ketvirtosios (4G) kartos mobiliojo ryšio technologijos.


Statistikos tinklalapio „Statista“ duomenimis, Europoje nuolat daugėja žmonių, kurie prie interneto jungiasi mobiliaisiais įrenginiais – nuo 60,53 proc. visų gyventojų 2018 m. iki daugiau kaip 74 proc. 2021 m. Bendrovės „Ericsson“ duomenimis, 2022 m. pabaigoje bendras pasaulinis mobiliųjų duomenų srautas, neįskaitant fiksuotosios belaidės prieigos generuojamo srauto, siekė 93 eksabaitų (1 mln. terabaitų) per mėnesį.


Dabar, kai pasaulyje vis labiau įsigali naujosios kartos 5G ryšys, mobilusis internetas žmonėms gali suteikti ne tik dar daugiau galimybių geresnei naršymo patirčiai, bet ir tolesnei pažangai. Pagrindinė 5G nauda – interneto sparta, tačiau 5G prisidės ir prie tvaresnės ateities. Prie interneto prijungti daiktai galės tarpusavyje dalintis informacija – tai leis pereiti prie išmaniojo energijos vartojimo, grįsto poreikiais realiuoju laiku. Dėl didelės spartos, mažos delsos ir didžiulio tinklo pralaidumo, 5G ryšys gali prisidėti prie tokių technologijų kaip siuntų pristatymas dronais, eismo valdymas debesijoje, akimirksniu atliekami tarptautiniai mokėjimai ir kitos.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 15 (2024)

    Savaitė - Nr.: 15 (2024)