Investuoti į saulės jėgaines vis dar verta, bet tikėtis greitos grąžos nereiktų

Investuoti į saulės jėgaines vis dar verta, bet tikėtis greitos grąžos nereiktų


Nors šiuo metu elektros energijos kainos kiek sumažėjo, tačiau jos vis tiek išlieka beveik dvigubai didesnės nei prieš karą Ukrainoje. Elektros vartotojai susiduria su dilema: kurį tiekėją ir planą pasirinkti ar pačiam tapti gaminančiu vartotoju ir nepriklausyti nuo rinkos kainų svyravimo.


Kalbinti saulės energetikos gamintojų atstovai teigia, kad šiuo metu įsirengti saulės jėgainę naudinga. Su jais iš esmės sutinka ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas. Visgi, jo teigimu, gyventojų investicijos į atsinaujinančią energetiką pirmiausiai yra strateginė investicija, todėl ir greita grąža neturėtų būti pagrindinis argumentas, atsakant sau į klausimą, ar įsirengti saulės jėgainę.


Europos saulės gamintojų tarybos politikos direktorius Žygimantas Vaičiūnas sako, kad Lietuvoje bent iki 2041 metų sąlygos gaminantiems vartotojams neturėtų keistis ir jas naudinga įsirengti būtent dabar.


„Dėl tebesitęsiančios infliacijos ir recesijos nuojautos investuoti pinigus į ilgalaikę vertę turintį produktą vis dar tinkamas laikas. Ateityje kils ir saulės elektrinių įrengimo kaina, kurią sudaro dvi dalys: įrangos, žaliavų kaina ir darbo jėgos kaina, kurios abi tikrai nemažės dėl daugelio objektyvių priežasčių“, – teigė jis.

REKLAMA


Savo ruožtu saulės modulių gamintojos „SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas pabrėžė, kad įsirengti saulės jėgaines ir sumažinti elektros sąskaitas pasinaudodami parama turėtų suskubti ne tik privačių namų, bet ir daugiabučių gyventojai. Tai, pasak jo, nesudėtinga ir galima pasiekti galutinę vos 6–7 centų už kilovatvalandę kainą.


Elektros kainos turėtų didėti, todėl saulės jėgainės atsipirktų greičiau


Ž. Vaičiūnas ir J. Sakalauskas pripažino, kad šiek tiek kritusios elektros energijos kainos sukėlė gyventojams ne visai teisingus lūkesčius, jog jos ir toliau mažės. Pasak jų, realybė yra kita. Jie tvirtina, kad objektyvių priežasčių tokioms viltims nėra, nes elektros energijos įvairioms reikmėms reikės vis daugiau ir gyventojų sąskaitas augins vis didesnis poreikis ir nepakankama pasiūla.


„Tiksliai prognozuoti, kaip ateityje keisis elektros kainos, sudėtinga, tačiau žvelgiant į perspektyvas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, akivaizdu, kad elektros energijos poreikį augins daugelis priežasčių: elektromobilių parko plėtra, vis populiarėjantys šilumos siurbliai namų šildymui bei vėsinimui, įvairūs kiti technologiniai bei vartojimo pokyčiai. Tuo pat metu elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių ne visada spėja vytis šią didėjančią paklausą, todėl kainų didėjimo tendencija net ir esant kainos svyravimams išlieka“, – sakė Ž. Vaičiūnas.

REKLAMA


Jis teigė, kad šiuo metu investuoti į saulės elektrinę apsimoka, svyruoja tik jos atsipirkimo laikotarpis. Pasak jo, apsimokėjo net tada, kai elektros kainos buvo gerokai mažesnės nei dabar.


„Jau 2021 metų pabaigoje Lietuvoje buvo apie 20 tūkst. gaminančių vartotojų, kurie turėjo įsirengę saulės elektrines net esant gerokai mažesnei, 14–15 centų už kilovatvalandę elektros energijos kainai, nes jau tada jos buvo gan sparčiai atsiperkančios“, – dalijosi duomenimis pašnekovas.


Tuo tarpu J. Sakalauskas sakė, jog vos tik įrengus saulės jėgainę, išlaidos elektrai sumažėja net apie 80 proc.


„Jei prieš karą ir elektros kainų šuolį saulės jėgainės atsipirkdavo maždaug per 7–10 metų, tai dabar jos jau atsiperka per 4–6 metus, priklausomai nuo namo ypatybių (stogo krypties ir pan.), o per patį elektros kainų pakilimo piką jų atsipirkimas skaičiuotas 2–3 metams (atsipirkimas skaičiuojamas įvertinus valstybės paramą), todėl susidomėjimas saulės jėgainėmis yra labai padidėjęs. Ir tai natūralu, nes kokios dar investicijos gali duoti tokią garantuotą grąžą per tokį trumpą laiką“, – samprotavo „SoliTek“ vadovas.


Galutinė kaina – vos 6–7 centai už kilovatvalandę


Pasak Ž. Vaičiūno, Lietuvoje veikianti gaminančio vartotojo sistema yra palanki ir esminių pokyčių buitiniams vartotojams neturėtų būti.


„Gaminančių vartotojų sistema anksčiau buvo suderinta su Europos Komisija iki 2041 metų ir tai reiškia, kad iki to laikotarpio neturėtų būti daromi radikalesni šios sistemos pakeitimai“, – teigė Ž. Vaičiūnas.



Šios sistemos stabilumas yra viena svarbiausių aplinkybių, lemianti gyventojų apsisprendimą investuoti, todėl valstybės institucijoms tenka kaskart paneigti sklandančius mitus apie šios sistemos pokyčius. Jei valstybės institucijų žinutė gyventojams apie šios sistemos stabilumą būtų garsiai ir aiškiai pasakyta, neabejotina kad dar daugiau gyventojų patys investuotų į saulės elektrines.


Pasak pašnekovo, šiandien vadinamasis elektros energijos pasaugojimo mokestis leidžia vartotojui turėti galutinę kainą 6–7 centus už kilovatvalandę.


„Tai yra dvigubai mažiau nei elektros energijos kaina iki kainų pakilimo, o tikėtis tokios galutinės kainos gyventojui dabar galima būtų tik tuo atveju, jei kaina elektros biržoje visuomet, o ne tik atskiromis valandomis būtų nulinė“, – skaičiavo Ž. Vaičiūnas.


Dėl šios priežasties, saulės elektrinėje pagaminta elektros energija visada yra pigesnė nei elektros energija perkama tiekėjų.


J. Sakalauskas sutiko, jog Lietuvoje saulės elektrines įsirengti sąlygos geros būtent dėl tokio reguliavimo – įteisinto virtualaus kaupimo.


„Daugelyje šalių tokia galimybė nėra numatyta. Tiesa, lietuviams tai aktualiau nei, pavyzdžiui, Pietų Europos gyventojams, mat mūsų klimato sąlygos tokios, jog vasarą sugeneruojama daugiau elektros energijos nei panaudojama, tačiau lapkritį, gruodį, sausį jos generuojama mažai ir todėl labai praverčia vasarą sukauptos atsargos“, – teigė jis.


Kada atsipirks saulės jėgainė?


Kylant ne tik elektros energijos, bet ir žaliavų kainoms, vartotojams kyla klausimas, ar neatsitiks taip, jog ateityje brangs ir pačios saulės jėgainės bei jų įrengimas?

REKLAMA


Ž. Vaičiūnas sakė, kad kalbant apie saulės elektrinių atsiperkamumą svarbu įvertinti šiuos esminius faktorius: elektros energijos kainą, saulės elektrinių įrengimo kainą, infliaciją bei ekonomikos augimą ar nuosmukį.


Kad saulės jėgaines apsimoka ir apsimokės turėti, rodo elektros kainų dinamika. „Kainos svyruos, gal net stebėsime trumpalaikį kritimą, tačiau perspektyvoje prognozuojamas kainų didėjimas“, – teigė Ž. Vaičiūnas.


Jis sakė, jog saulės jėgaines naudinga įsirengti būtent dabar.


„Dėl tebesitęsiančios infliacijos ir recesijos nuojautos investuoti pinigus į ilgalaikę vertę turintį produktą vis dar tinkamas laikas. Ateityje kils ir saulės elektrinių įrengimo kaina, kurią sudaro dvi dalys: įrangos, žaliavų kaina ir darbo jėgos kaina, kurios abi tikrai nemažės dėl daugelio objektyvių priežasčių“, – sakė Ž. Vaičiūnas.


Jis pastebėjo, jog vertinant pastarųjų 5 ar 6 metų tendencijas, matyti jog saulės elektrinių kaina kilo. Ž. Vaičiūnas atkreipė dėmesį, jog turintiems paskolų kyla tam tikra dilema: ar pinigus atsidėti labiau išaugusioms palūkanų normoms kompensuoti, ar investuoti į tokius dalykus kaip saulės elektrinė.


„Jau dabar bankai saulės elektrinių įsigijimui skolina už pakankamai žemas fiksuotas 4,9 proc. palūkanų normas. Tai reiškia, kad paskola saulės elektrinei yra žemesnė nei dabartinis infliacijos lygis. Jei yra galimybė investuoti, tai dabar vis dar tinkamas laikas tai padaryti“, – įsitikinęs Ž. Vaičiūnas.


A. Izgorodinas: nereikėtų tikėtis greito atsiperkamumo


Nors sprendimas įsigyti saulės jėgainę racionalus, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sakė, kad nereikėtų pamiršti ir tam tikrų trikdžių bei aktualių niuansų. Pasak jo, tiek verslas, tiek gyventojai, nusprendę tapti gaminančiais elektros vartotojais, vis dar yra priversti susidurti su ne itin lanksčiu biurokratiniu mechanizmu.

REKLAMA


„Biurokratiniai trikdžiai yra rimta problema. Iš vienos pusės, reikia investuoti į atsinaujinančią energetiką, tačiau iš kitos pusės, pati valstybė sau kiša koją ir lėtina procesą per biurokratiją. Kai mes kalbame apie strateginius momentus, reikia viską padaryti kuo aiškesniame ir paprastesniame lygyje“, – teigė ekonomistas.


Be to, pažymėjo jis, nereikėtų tikėtis, kad investicijos atsipirks labai greitai. A. Izgorodino teigimu, saulės jėgainės pirmiausiai yra strateginė investicija.


„Tai nėra vien tik atsiperkamumo klausimas. Žmogus juk ne mobilųjį telefoną perka. Tai yra strateginė investicija ir čia groja strateginiai aspektai. Aš į šią investiciją žiūrėčiau ne kaip į momentinę, bet kaip į ilgalaikę investiciją“, – sakė jis.


A. Izgorodino teigimu, vadovautis siauru greito atsiperkamumo motyvu neleidžia ir geopolitinės bei geoenergetinės realijos. Todėl, akcentavo jis, tai turėtų įvertinti ir gyventojai bei verslai, svarstantys apie saulės jėgaines.


„Euforija, kuri dabar yra energetikos rinkose, akimirksniu gali pasikeisti, jei geopolitinė situacija taps aštresnė. Pripažinkime, kad dujų kaina iki šiol yra labai stipriai veikiama geopolitikos. Taigi, ji gali bet kada pradėti kilti, o Europa dar kurį laiką liks priklausoma nuo dujų vartojimo bei importo“, – svarstė A. Izgorodinas.


Ekonomistas apgailestavo, kad valstybės lygiu ši aplinkybė nėra iki galo įvertinta, nes problemų, kurių galėtų ir nebūti, saulės jėgaines įsigyti nusprendusiems gyventojams vis dar atsiranda. Be to, pasak specialisto, situaciją apsunkina ir išaugusios palūkanų normos.


„Juk tai yra brangi investicija. Žmonės dažniausiai saulės jėgaines perka ne iš savo nuosavų pinigų, o iš skolintų pinigų. Naudoja banko paskolas ir europinius pinigus, o europinių pinigų įsisavinimas, kalbant apie saulės jėgainių statybas, yra labai lėtas“, – problemą įvardijo pašnekovas.


Jis svarstė, kad šiuo atveju valstybė galėtų aktyviau veikti ir, pavyzdžiui, pasiūlyti mechanizmus, kurie leistų kompensuoti dalį palūkanų saulės jėgaines įsigijusiems gyventojams.


„Pagal dabartines rinkos prognozes, panašu, kad bazinės palūkanos euro zonoje liks aukštos iki šių metų pabaigos. Tai reiškia, kad žmonės, kurie planuotų šiais metais investuoti į saulės jėgaines, vienaip ar kitaip susidurs su aukštomis palūkanomis“, – sakė A. Izgorodinas.


Taip pat, tęsė jis, trūksta ir ekspertinio bei atskirų institucijų paaiškinimo, kokį realų ekonominį poveikį gyventojas gaus, investavęs į saulės jėgaines.


„Trūksta argumentuotų paskaičiavimų, kurie būtų aiškūs paprastiems žmonėms“, – sakė jis.


„Galbūt reikėtų viešinimo kampanijos, kuri paaiškintų žmonėms, kodėl apsimoka investuoti į saulės energetiką“, – apibendrino ekspertas.


Pirmojo kvietimo paraiškų liko vos 2500

Norintys šią vasarą įsirengti saulės elektrinę gali dar spėti pasinaudoti valstybės parama.


„Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) kvietimas teikti paraiškas paramai įsirengiant saulės elektrines buvo paskelbtas balandžio pabaigoje. Šiuo metu pateikta prašymų daugiau nei už 33 mln. eurų paramos, o tai reiškia, kad yra likę tik apie 7 mln. eurų, kurie dar gali būti skirti prašantiems paramos įsirengti saulės elektrines. Taigi dar yra galimybė skirti paramą dar maždaug 2500 paraiškų“, – priminė Ž. Vaičiūnas ir sakė, jog kuo galingesnė saulės elektrinė įrengiama, tuo mažesnė jos kilovato kaina.


„Vieno kilovato kaina siekia nuo 1000 iki 1200 su visu įrengimu, o paramos dydis yra 323 eurai už vieną kilovatą“, – teigė jis.


APVA taip pat skelbė, kad iki metų pabaigos planuojama paskelbti dar keletą kvietimų saulės elektrinėms įsirengti, taip pat įsigyti iš nutolusių saulės elektrinių parkų. Tam planuojama skirti apie 50 mln. eurų.


Kokios elektrinės geriau nesirinkti

J. Sakalauskas pritarė, jog šią vasarą dar galima ne tik spėti pasinaudoti parama, bet ir įsirengti jėgainę. Tiesa, labai svarbu įsivertinti rangovo patikimumą, nes nuo jo priklauso ne tik darbų ir jėgainės kokybė, bet ir garantinis aptarnavimas.


„Esant saulės jėgainių paklausos bumui yra prisisteigę daug naujų įmonių, kurios gyvuoja vos kelis mėnesius ir turi porą darbuotojų, kurie ir montuoja, ir priima užsakymus. Tai reikia įvertinti perspektyvas, ar jos ir po 10 ar 15 metų jums teiks garantinį aptarnavimą“, – perspėjo pašnekovas ir priminė, jog pravartu pasidomėti ir siūlomos produkcijos gamintojais.


Jis atkreipė dėmesį, jog kiniški saulės moduliai paprastai turi tik 10–12 metų garantiją, po to gali tekti jėgainę keisti nauja.


„Jėgainė atsipirks, pavyzdžiui, po 5 metų, tačiau jei netrukus prasidės problemos, teks į ją investuoti iš naujo. Mes, kaip ir kitos patikimos įmonės, saulės moduliams taikome 30 metų garantiją, o keitikliams 5 ar 10 metų garantiją. Rekomenduojame vartotojams orientuotis į kokybę ir ilgaamžiškumą, kad po 5 metų atsipirkusi jėgainė veiktų dar kokius 25 metus“, – patarė J. Sakalauskas.


Daugiabučių gyventojai gali daug laimėti

Daugiabučių namų gyventojai irgi gali pasistatyti ar įsigyti nutolusias saulės jėgaines, nes jiems irgi numatyta parama.


„Šie gyventojai galėtų daug geriau išnaudoti šią galimybę ir sumažinti sąskaitas už elektros energiją, tačiau daugiabučių bendrijos kol kas vangiai naudojasi šia galimybe. Galbūt trūksta bendruomeniškumo ar gerųjų pavyzdžių, kurie, beje, Lietuvoje jau yra“, – priminė J. Sakalauskas. 


Jis ragino imti pavyzdį iš tų individualių namų savininkų, kurie dujinį šildymą pakeitė šilumos siurbliais, įsirengia maksimalios galios saulės jėgaines ir taip mažina kainas ne tik už šildymą ir elektros energiją buityje, bet vis dažniau ir transporto kaštus įsigydami elektromobilius, kuriuos pakrauti irgi yra labai pigu būtent iš saulės jėgainėje pagamintos elektros.


Nuolatinis elektros srautas gaminantiems vartotojams – jau greitai

Daugelio individualiuose namuose, ypač atokesniuose regionuose gyvenančių, aktualija – retsykiais dėl gedimų, gamtos stichijų ar kitų priežasčių nutrūkęs elektros tiekimas.


Ž. Vaičiūnas aiškina, jog šią problemą įsirengus saulės jėgainę galima išspręsti, techniniai sprendimai yra. Ir tai padaryti palanki kaina yra labai artimos ateities perspektyva.


„Jei įrengta tik saulės elektrinė ir paprastas inverteris be kaupiklio, dingus elektros energijai tinkle, vartotojas taip pat praranda elektros energiją, nes šie tinklai sujungti su ESO sistema. Tiesa, techniniai sprendimai, leidžiantys įsirengti nenutrūkstamo elektros energijos tiekimo sistemas jau yra, turime jau ir Lietuvoje tokių vartotojų. Tai sistema, sudaryta iš saulės elektrinės, hibridinio inverterio ir kaupiklio (baterijos), kurie užtikrina pilnavertišką nuo elektros energijos tinklų nepriklausomos sistemos veikimą“, – aiškino pašnekovas.


Ž. Vaičiūnas atkreipė dėmesį, jog tokios kaupimo sistemos aktualios ne tik tada, kai reikia užsitikrinti nenutrūkstantį elektros energijos tiekimą, bet ir tada, kai potencialiam gaminančiam vartotojui sudėtinga prisijungti prie ESO tinklo.


„Anksčiau maždaug 1 proc., dabar jau apie 5 proc. potencialių gaminančių vartotojų negauna ESO prisijungimo sąlygų. Taip yra vietovėse, kur ESO transformatoriai įrengti pakankamai seniai ir nėra pritaikyti tokiam elektros energijos srautui tiek į vartotojo pusę, tiek iš vartotojo pusės“, – apibendrino Ž. Vaičiūnas.


ELTA inf.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 08 (2024)

    Savaitė - Nr.: 08 (2024)