Pernai praradusi milijoną vartotojų, „Netflix“ šį pavasarį grįžo su trenksmu. Pirmąjį šių metų ketvirtį bendrovės prenumeratorių skaičius pasiekė rekordinius 232,5 mln., paneigdamas pesimistines prognozes dėl reklamomis papildyto plano sėkmės. Bet analitikų teigimu, visai tai tik pradžia – vaizdo transliavimo paslaugų milžinas ne tik atsistojo ant kojų, bet ir vėl pasiruošė mūšiui su savo svarbiausiu priešininku – televizija.

„Jei prieš metus, stebėdami masinį transliavimo platformų prenumeratų atšaukimą, retoriškai svarstėme apie tokių paslaugų ateitį, pirmieji 2023 m. „Netflix“ finansiniai rezultatai privertė šias kalbas nustumti toli į šalį. Prenumeratos kainą sumažinusios reklamos pasirodė esanti būtent ta karti piliulė, kurios reikėjo įmonės „gijimui“, todėl didžiausiu platformos potencialu nuo šiol pradėtos laikyti kitos nepopuliarios priemonės, tokios kaip kova su slaptažodžių dalinimusi. Tik tada natūraliai kyla klausimas, ar įnirtingai kovojosi su tradicine televizija nejučia pati ja netaps“, – svarsto „Telia Play“ televizijos paslaugos vadovė Vitalija Kibildė.

Reklamos pasiteisino

Pasak V. Kibildės, prieš metus anonsavusi pigesnį planą su reklamomis „Netflix“ sulaukė daugelio ilgamečių bendruomenės narių pasipriešino. Ne retas diskutavo, ar kažkada ant nepertraukiamo žiūrėjimo galimybės, kaip vieno iš pamatų, savo sėkmę stačiusi kompanija verčiau neturėtų mažinti įprastų planų kainų. Tačiau platformos vadovų sprendimai pasirodė esantys teisingi.

„Skaičiuojama, kad iš reklamų „Netflix“ šiemet uždirbs apie 770 mln. JAV dolerių, o kitąmet pajamos netgi viršys milijardą. Ir įdomiausia, jog šis naujas uždarbis beveik nepaveikė platformos piniginių srautų iš įprastų prenumeratų. Kompanijos duomenimis, tik labai nedidelė „Standard“ ir „Premium“ planų prenumeratorių dalis pasirinko pereiti į žemesnį lygį, kas rodo, jog bendrovei tokiu būdu pavyko pritraukti gyvybiškai svarbių naujų vartotojų“, – finansinius rezultatus komentuoja pašnekovė.

Išnykusi baimė dėl mokesnių klientų perbėgimo netgi padrąsino „Netflix“ pagerinti plano su reklamomis sąlygas. Pasirinkusieji jį netrukus turinį galės matyti didesne „FullHD“ raiška bei kitam šeimos nariui tuo pat metu leisti pasirinkti žiūrėti kitą serialą ar filmą. Tiesa, kitų ribojimų kartelės leisti neketinama. Kol kas Lietuvoje neprieinamo plano prenumeratoriai ir toliau kas valandą išvys 4-5 iki pusės minutės trukmės reklamas bei negalės žiūrėti kai kurių populiarių franšizių.

„Kaltos“ ir krizinės nuotaikos

V. Kibildė pažymi, kad pelningumo didinimo kelionėje kitas nepopuliarus žingsnis, kurį, rodos, bijo žengti net pati „Netflix“, neišvengiamai bus paskyrų dalinimosi apribojimas. Kažkada pati tokį veiksmą skatinusi ir per pernykštę krizę apie jo draudimą prakalbusi, bendrovė iki šiol atidėliojo ribojimų įvedimą, tačiau dienos šviesą anksčiau ar vėliau turėtų išvysti specialūs planai, kurie turinį keliems vartotojams leis žiūrėti už papildomą mokestį. Kadangi įvairių skaičiavimų duomenimis, platforma tokiu būdu naudojasi net iki 100 milijonų namų ūkių, naujos taisyklės bendrovės sąskaitą kasmet turėtų papildyti ne vienu milijardu eurų.

Kita vertus, „Netflix“ sėkmę smarkiai lemia ir tai, kas tuo metu dedasi pasaulyje. Pandemijos laikotarpiu vaizdo turinio transliavimo paslaugos daugeliui atsidūrė tame pačiame būtiniausių reikmių krepšelyje, kaip ir maistas, bet pernai jai pasibaigus šie „priverstiniai kinomanai“ savo prenumeratas be skrupulų atšaukė ir pasinėrė į išsiilgtą gyvąją socializaciją. O štai šiomis dienomis savo klientų vartojimo įpročius analizuojantis JK bankas „Barclays“ vėl pastebėjo savotišką sugrįžimą į „Netflix“ ir tai motyvavo prastėjančia ekonomine padėtimi.

„Jungtinės Karalystės gyventojų mokėjimo kortelių duomenys išduoda, kad kovą išlaidos vaizdo transliavimo platformoms paaugo 4 proc., nors restoranai ir drabužių parduotuvės patyrė vieną didžiausių pajamų kritimų per pusmetį – žmonės juose išleido atitinkamai 5,6 ir 3,4 proc. mažiau. Tai rodo, jog „Netflix“ prenumeratos šiuo metu užsakomos ne iš gero gyvenimo, o kaip alternatyva daugiau kainuojančioms pramogoms ar pasisėdėjimams mieste, kurie pabrango dėl infliacijos ir kylančių maisto bei gėrimų kainų“, – pasakoja V. Kibildė.

Nužudys televiziją?

Rinkos tyrimų bendrovės „Insider Intelligence“ skaičiavimais, vėl augti pradėjęs „Netflix“ prenumeratorių skaičius paveiks ir tradicinės televizijos žiūrimumo reitingus. Prognozuojama, jog šie metai bus pirmieji istorijoje, kai vidutinis amerikietis praleis daugiau laiko žiūrėdamas „Netflix“, „TikTok“ ir kitą skaitmeninį turinį, nei televiziją.

„Kiekvieną dieną randame naujų būdų žiūrėti vis daugiau vaizdo įrašų, pradedant tinklalaidėmis prakaituojant ant bėgimo takelio ir baigiant trumputėmis „TikTok“ dozėmis kylant liftu. Todėl esant tokiai konkurencijai televizijos žiūrėjimo trukmės mažėjimas nė kiek nestebina. Vis dėlto kalbėti apie tradicinės televizijos žlugimą yra šiek tiek ironiška, matant, kaip „Netflix“, rodydama reklamas, perima jau 50 metų gyvuojantį jos uždarbio modelį“, – paradoksą pabrėžia ekspertė.

Kibildė mano, jog dėl šios priežasties staigi televizijos mirtis sunkiai tikėtina, nes tiek ji, tiek „Netflix“ pamažu artėja viena prie kitos. Išmaniosios televizijos paslaugos greta įprastų kanalų pildosi filmų nuomos ir žiūrėjimo per išmaniuosius įrenginius galimybėmis, o „Netflix“ ir kitos transliavimo platformos įnirtingai siekia pritraukti sporto transliacijas bei didžiuosius žinių kanalus ir aktyviai kuria originalų turinį. Taip abi istorines priešininkes skirianti riba sparčiai blunka, tad ateityje greičiausiai išvysime ne televizijos mirtį, o evoliuciją, kuri skatins diskutuoti, kas apskritai šiais laikais yra televizija, o kas – vaizdo turinio transliavimas.