Archeologai Pompėjoje surado „retą radinį“ – vergų kambarį

Archeologai Pompėjoje surado „retą radinį“ – vergų kambarį


Pompėjos archeologai šeštadienį paskelbė atkasę „vergų kambario“ liekanas – tai itin retas radinys romėnų viloje, kurią beveik prieš 2000 metų sunaikino Vezuvijaus išsiveržimas.


Nedidelis kambarėlis su trimis lovomis, keramikiniu puodu ir medine skrynia buvo aptiktas kasinėjant „Civita Giuliana“ – priemiesčio vilą, esančią vos už kelių šimtų metrų nuo likusios senovinio miesto dalies.


Šių metų pradžioje čia buvo rastas beveik nepažeistas puošnus romėnų vežimas, o šeštadienį archeologai sakė, kad kambaryje greičiausiai gyveno vergų šeima, kuriai buvo pavesta prižiūrėti ir paruošti vežimą kelionėms.


„Tai galimybė pažvelgti į nelengvą tikrovę žmonių, kurie retai minimi istoriniuose šaltiniuose, nes juos rašė beveik vien tik elitui priklausantys vyrai“, – sakė Pompėjos archeologinio parko generalinis direktorius Gabrielis Zuchtriegelis.


Šis „unikalus liudijimas“ apie tai, kaip „gyveno silpniausieji senovės visuomenės nariai... neabejotinai yra vienas įdomiausių atradimų mano, kaip archeologo, gyvenime“, – sakė jis pranešime spaudai.

REKLAMA


Pompėja buvo palaidota pelenuose, kai 79 metais po Kristaus išsiveržęs Vezuvijaus ugnikalnis pražudė tuos, kurie nespėjo laiku palikti miesto. Juos sutraiškė griūvantys pastatai arba pražudė terminis šokas.


16 kv. metrų ploto kambarys buvo tarsi miegamojo ir sandėliuko mišinys: be trijų lovų, iš kurių viena buvo vaikiška, kampe buvo sukrautos aštuonios amforos.


Medinėje skrynioje buvo laikomi metaliniai ir medžiaginiai daiktai, kurie, panašu,  buvo žirgų pakinktų dalis, o ant vienos iš lovų rasta vežimo ašis.


Anksčiau šiais metais per kasinėjimus tvarte buvo rasti trijų arklių palaikai.


„Dėl puikiai išlikusios kambario būklės turime retą galimybę pažvelgti į vergų kasdienybę“, – sakoma Pompėjos archeologijos parko pranešime.


Pasak jo, ekspertams pavyko padaryti gipsines kopijas lovų ir kitų daiktų, padarytų iš yrančių medžiagų, bet palikusių pėdsakus juos dengusiame cinerite – iš vulkaninių pelenų susidariusioje uolienoje.

REKLAMA


Šie kasinėjimai yra dalis 2017 metais pradėtos programos, kuria siekiama kovoti su nelegalia veikla šioje vietovėje, pavyzdžiui, tunelių kasimu, siekiant surasti artefaktus, kurie paskui gali būti pardavinėjami juodojoje rinkoje.


„Civita Giuliana“ vila daugelį metų buvo sistemingo plėšikavimo taikinys. Esama įrodymų, kad dalis „archeologinio paveldo“ šiame vadinamajame vergų kambaryje taip pat buvo pagrobta plėšikų.


Parko duomenimis, kapų plėšikų padaryta žala viloje šiuo metu vertinama beveik dviem milijonais eurų.