2023 metų rugpjūtį darbą Lietuvoje pradėjęs Vokietijos ambasadorius dr. Cornelius ZIMMERMANNAS su Lietuva pažįstamas gerokai seniau. Diplomato pažintis su mūsų šalimi įvyko daugiau nei prieš 20 metų, kai jis NATO vadavietėje rūpinosi Aljanso plėtra. Šiandien pašnekovas ne tik džiaugiasi Lietuvos pasiekimais, bet ir gerokai pramoko lietuvių kalbos ir tikina, kad nepaliauja žavėtis mūsų tikslo siekimu.

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

– Praėjo daugiau nei 20 metų nuo jūsų pažinties su Lietuva. Kokią ją prisimenate anuometinę ir kaip ją matote dabar?

– Tuomet labai artimai dirbau su Lietuvos diplomatais. Man teko padėti jūsų šaliai pasirengti narystei NATO, bendradarbiauti ir su kitomis šalimis, kurios norėjo tapti Aljanso dalimi. Mums buvo svarbu užmegzti dialogą, pasiūlyti savo patirtį ir kartu įvertinti galimybes bei iššūkius: demokratinius, ekonominius, karinius.

Prisimenu jūsų šalį iš tų laikų ir vieno savo kolegų žodžius, kad Baltijos šalys yra tos, su kuriomis gera turėti reikalų, nes daro tai, ką žada. Ir nors Lietuvoje įvyko daugybė gerų pokyčių, malonu pabrėžti, kad šis jūsų bruožas nepasikeitė. Tai mes matome ir dabar, ypač dislokuojant Vokietijos brigadą Lietuvoje: nuo kareivių iki aukščiausios šalies vadovybės. Jūs iš tiesų darote tai, ką žadate. Ir tai yra puikus pagrindas bendradarbiauti.

Lietuva, kaip matau šiandien, yra padariusi didžiulę pažangą: nuo infrastruktūros gerinimo iki pasiekimų informacinių technologijų srityje.

– Lietuva sulaukia didžiulio vokiečių investuotojų dėmesio. Ir čia mūsų ryšiai stiprūs?

– Taip, mūsų šalių partnerystė labai stipri – Vokietija yra svarbiausia Lietuvos eksporto partnerė, o mes esame didžiausi investuotojai Lietuvoje – Vokietijos investicijos per visą laikotarpį nuo nepriklausomybės pradžios siekia 5,7 mlrd. eurų. „Continental“, „Lidl“, „Rewe“, ir daugybė kitų įmonių kuriasi Lietuvoje, čia plėtoja verslą. Investuoja tiek didelės įmonės, tiek vidutinės ar mažos. Mūsų verslai labai palankiai atsiliepia apie investicinę aplinką, plėtros galimybes. Vokiečių įmonės nuolat ieško vokiškai kalbančių darbuotojų ir labai džiaugtųsi, jei jų būtų daugiau.

– Vis dėlto bene svarbiausia tema yra Vokietijos brigados kūrimas Lietuvoje. Lietuviams tai yra saugumo garantas. O kaip šį projektą vertinate jūs?

– Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas ne kartą pabrėžė, kad šis projektas yra prioritetinis ir pavyzdinis. Tai yra prioritetinis projektas ir mūsų ambasadai, ir man pačiam. Žinote, tai nėra susiję tik su Lietuvos saugumu. Tai susiję ir su mūsų pačių, visos Europos saugumu. Mes matome dramatiškus pokyčius saugumo srityje nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios. Diktatorius Maskvoje turi aiškią viziją ir nori susigrąžinti Sovietų Sąjungos laikais turėtą įtakos zoną, o tai reiškia NATO patraukimą į tas ribas, kurios buvo iki Aljanso plėtros.

Baltijos šalys ir Lenkija yra rytinis Aljanso flangas. Jūsų saugumas yra visos NATO saugumas, tad turime kalbėti apie kolektyvinę gynybą.

– Tam tikra prasme grįžtame į Šaltojo karo laikus, kai Europa buvo padalinta, tik šįkart Baltijos šalys yra tarp demokratinių šalių, priklauso NATO...

– Aš užaugau Vakarų Vokietijoje, kur per visą mano vaikystę buvo dislokuoti tūkstančiai NATO karių iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Prancūzijos, Belgijos ir kitų šalių. Mes buvome rytinis Aljanso flangas. Karių dislokavimas Vakarų Vokietijoje siuntė aiškią žinią: jeigu pulsite Vokietiją, pulsite NATO. Tai mums suteikė saugumą, lėmė gerovės ir demokratijos plėtrą, ekonomikos vystymąsi ir sukūrė sąlygas, leidusias mums užaugti taikoje.
Dabar jūs esate tas rytinis Aljanso flangas, NATO siena, jūsų geografinė padėtis labai sudėtinga – esate tarp Kaliningrado ir Baltarusijos, šalia jūsų – potencialus agresorius. Taigi mūsų žinutė Rusijai: jeigu puls Lietuvą, puls NATO, ir mūsų atsakas bus atitinkamas. Ir tai yra geriausia prevencija, atbaidanti nuo noro Europoje kurti savo tvarką, nes kaina, kurią tektų sumokėti agresoriui, yra labai didelė.

Kita vertus, tai yra pavyzdinis projektas, kuris galbūt paskatins atitinkamą praktiką taikyti ir kitose Rytų flango šalyse.

– Kaip turėtų atrodyti Vokietijos brigados įsikūrimas Lietuvoje? Kas jau yra padaryta?

– Vokietija 2022 m. vasarą įsipareigojo Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio karinį vienetą. Iš viso į Lietuvą ketinama perkelti apie 5 tūkst. su Vokietijos brigada susijusių asmenų – apie 4 800 ir apie 200 civilių. Dalis jų atvyks su savo šeimomis. 2024 m. balandį Vilniuje įsikūrė per 20 karių, kurie yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą bei karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

2024 m. rugsėjį Vokietijos gynybos ministras B. Pistoriusas ir Lietuvos krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas Berlyne pasirašė tarpvyriausybinį susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje, jis spalio 3 d. buvo ratifikuotas LR Seime. Bundestage ratifikavimo procedūra numatoma kitų metų pradžioje. Iki 2025 m. planuojama dislokuoti apie 500 tarnaujančio personalo, iki 2026 m. į Lietuvą bus perkelta didžioji brigados dalis. Visą operacinį pajėgumą brigada įgis 2027-aisiais.

Taigi tai yra procesas, kuris reikalauja šalių partnerystės, bendradarbiavimo stiprinimo. Lietuva įsipareigojo parengti reikiamą infrastruktūrą – ne tik karinę, tokią kaip kareivinės ar poligonai, bet ir civilinę infrastruktūrą, pavyzdžiui, laisvalaikio erdves, pritaikyti darželius, mokyklas, Vokietija – profesionalius karius, reikiamą karinę techniką bei amuniciją. Mums džiugu, kas jūs girdite mūsų poreikius, o mes – jūsų. L. Kasčiūnas juokais yra pasakęs, kad dabar kiekvienas vaikas Lietuvoje mokosi tris žodžius: „mama“, „tėtis“ ir „brigada“. Tai, žinoma, juokas, bet tik dar kartą įrodo, kad Lietuva labai aiškiai suvokia grėsmes ir deda visas pastangas, kad nuo jų apsisaugotų. Ir tai galima pasakyti ne tik apie politikus, bet ir apie absoliučią visuomenės daugumą. Kitąmet jūs planuojate gynybai skirti 3,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Toks ryžtas negali nežavėti. Ir jūsų Vyriausybė, ir gyventojai remia Ukrainą. Mes aiškiai matome, kad jūs nieko nepamiršote: nei sovietų okupacijos, nei tremties ir gulagų bei ten mirusių tautiečių, ištremtų dėl politinių sumetimų. Dar anksčiau buvo carinės Rusijos okupacija. Visa tai formavo jūsų tautos mentalitetą. Šiandien jūs aiškiai suvokiate laisvės kainą ir jos vertę, o tai verta pagarbos ir tai norisi ginti.

Beje, man pačiam tenka dažnai bendrauti su Lietuvoje tarnaujančiais vokiečių kariais. Jie man pasakoja, kad jaučia didelį visuomenės palaikymą ir dėkingumą. Pavyzdžiui, jiems pietaujant kavinėje prieina lietuviai ir sako: „Ačiū jums už tarnybą.“ Tai malonu girdėti. Mokyklinio amžiaus vaikai piešia paveikslėlius ir dovanoja mūsų kariams. Jiems tai yra pripažinimas, didinantis pasitenkinimą darbu. O kartu tai kuria tiesiog nuoširdžius, draugiškus santykius. Dalis mūsų kariškių atvažiuos į Lietuvą su savo šeimomis, jų vaikai kieme žais futbolą su lietuviais, bendraus, draugaus, jie pasitikės vieni kitais, mokysis vieni iš kitų. Noriu, kad laisvu nuo tarnybos metu vokiečių kariai keliautų po Lietuvą, pamatytų ir pažintų jūsų nuostabų kraštą, megztų draugiškus ryšius su vietiniais, bendrautų.

– Pakalbėkime ne tik apie mūsų šalių santykius, bet ir apie šių dienų Vokietiją. Kokie yra jūsų šalies prioritetai?

– Bene pagrindinis prioritetas ir iššūkis – atliepti šių dienų grėsmes. Karas Ukrainoje paskatino mus ieškoti naujų sprendimų, pavyzdžiui, nuo iškastinio kuro kuo greičiau pereiti prie atsinaujinančiosios energetikos šaltinių. Kelias ilgas ir sudėtingas, bet mes neturime kito pasirinkimo. Energetinė nepriklausomybė, kurią sau užsibrėžė ir Baltijos šalys, yra sąlyga šalims nebūti priklausomoms nuo kitų. Žiūrint globaliau, tai yra tinkamas kelias ir klimato kaitos kontekste. Šiandien Vokietijoje apie 60 proc. elektros išgaunama iš atsinaujinančiųjų šaltinių.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje taip pat paskatino mus galvoti apie BVP dalies, skirtos gynybai, didinimą. Taikai pasaulyje užtikrinti reikia lėšų. O mes, kaip niekas kitas, suprantame taikos svarbą, žmogaus teises, galimybę turėti savo įsitikinimus, pagarbą kitokiems. Mes neneigiame savo istorijos, o istorinę atsakomybę vertiname labai rimtai. Kitaip mąstančių, kitas pažiūras turinčių žmonių nepripažinimas, antisemitizmas, holokaustas paliko baisų įspaudą. Padarytų klaidų neištrinsi iš istorijos, tačiau labai svarbu jų nekartoti. Žodžiai „Daugiau niekada“ šiame kontekste mums reiškia įpareigojimą neleisti užmiršti praeities ir ryžtingai kovoti su antisemitizmu ir kitomis diskriminacijos formomis.

– Pagarba kitaip mąstantiesiems, tolerancija, laisvė iš tiesų yra šiuolaikinės Vokietijos vertybės, o pati šalis seniai tapo pavyzdžiu kitiems, kaip formuoti politiką, kad tiek šeimos su vaikais, tiek senjorai gyventų oriai. Kaip išlaviruoti tarp skirtingų visuomenės grupių interesų?

– Manau, visko pagrindas yra pagarba savo žmonėms. Juk visuomenė labai skirtinga. Jos dalimi yra vieniši žmonės, šeimos, vaikai, senjorai, LGTB bendruomenės asmenys ir t. t. Ir visi jie turi skirtingų poreikių, kuriuos demokratinėje šalyje būtina atliepti. Kurios nors visuomenės dalies diskriminacija iškreipia demokratiją. Žmogaus teisės turi būti gerbiamos. Valstybė turi rūpintis šeimomis, auginančiomis vaikus, nes tai yra mūsų ateitis. Mes turime aprūpinti senjorus, kad jie galėtų oriai gyventi, o vaikams turime užtikrinti galimybę įgyti išsilavinimą.

– O kaip jūs pats jaučiatės Lietuvoje? Kokių interesų turite, kaip leidžiate laisvalaikį?

– Mokausi lietuvių kalbos, ir man tai tarsi joga smegenims. Iš tiesų kalbų mokymąsi vertinu kaip būtinybę. Lietuva yra mūsų partnerė, su kuria mus daug kas sieja, tad labai norėčiau, kad ir vokiečių kalba būtų ta, kurios noriai mokytųsi Lietuvos vaikai dar mokyklos suole.
Kodėl aš mokausi lietuvių kalbos? Nes noriu tyrinėti Lietuvą, jos kultūrą kaip vietinis – juk per kalbą gali daug suprasti. Tiesiog susikalbėti su žmonėmis jų kalba. Mėgstu keliauti po Lietuvą. Labai mėgstu bėgioti, tad bėgioju palei Nerį. Mane žavi jūsų kultūriniai renginiai, didžiulį įspūdį paliko Dainų šventė. Galiausiai labai mėgstu jūsų virtuvę – cepelinai yra puikūs!

Vokietija skaičiais

* 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, Vokietijoje gyveno 83,4 mln. gyventojų.
* Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2023 m. Vokietijoje sudaryta 361 tūkst. santuokų ir įregistruota 129 tūkst. skyrybų.
* 2023 m. duomenimis, Vokietijoje gimė beveik 693 tūkst. vaikų. Vidutinis moters amžius sulaukus pirmo vaiko siekė 30,3 metų.
* Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenys rodo, kad 2023 m. vėl padidėjo tikėtina vyrų ir moterų gyvenimo trukmė, kuri buvo sumažėjusi po koronaviruso pandemijos. Minėtos tarnybos duomenimis, 2023 m. Vokietijoje vidutinė tikėtina moterų gyvenimo trukmė siekė 83,3 metų, vyrų – 78,6 metų. Tai reiškia maždaug 0,4 metų padidėjimą nuo 2022 m.
* Vokietija yra gerovės valstybė, įsipareigojusi užtikrinti ekonominį saugumą ir socialinį teisingumą visiems savo piliečiams. 2021 m. Vokietija išleido 1,16 trilijono eurų, t. y. 32,5 proc. BVP, sveikatos, gerovės, nedarbo ir su tuo susijusioms išlaidoms.
* Vokietija gali pasigirti klestinčia pilietine visuomene – apie 29 mln. žmonių (apie 40 proc. gyventojų) laisvalaikiu savanoriauja.
* Vokietijos ekonomika yra trečia pagal dydį pasaulyje po JAV ir Kinijos ir didžiausia ES. Pasaulio reitinge Japonija, kuriai kadaise buvo pranašaujamas didžiausios pasaulio ekonomikos titulas, pernai smuktelėjo į ketvirtą vietą.
* Nedarbo lygis Vokietijoje rugsėjį siekė 6 proc.
* Vokietija siekia iki 2045 m. tapti klimatui neutralia pramonine valstybe. Vokietija atsisakė branduolinės energetikos, paskutinės trys atominės elektrinės buvo uždarytos 2023 m. Šalis šį žingsnį žengė nepaisant siekio nutraukti iškastinio kuro vartojimą ir suvaldyti energetikos krizę, kilusią dėl karo Ukrainoje. Didžiausia Europos ekonomika branduolinės energijos siekė atsisakyti nuo 2002-ųjų, tačiau buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel po 2011-aisiais įvykusios Fukušimos elektrinės avarijos Japonijoje paspartino atsisakymo procesą.
* Vokietijos federalinės statistikos tarnybos duomenimis, metų infliacija Vokietijoje, apskaičiuota pagal nacionalinius standartus, rugsėjį, palyginti su ankstesniu mėnesiu, sumažėjo 0,3 procentinio punkto – iki 1,6 proc.
* Lietuvoje veikia (turi padalinius) šios Vokietijos institucijos: Goethe’s institutas (Vokiečių kultūros institutas), Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK), Centrinės užsienio švietimo sistemos valdyba (ZfA), Vokietijos akademinių mainų tarnyba (DAAD), politiniai Konrado Adenauerio ir Friedricho Eberto fondai, Vokietijos istorijos instituto Varšuvoje padalinys.

Projektą „Žmogus ir valstybė Europoje: unikalu ir artima“ iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Metinė paramos suma 7500 Eur.