Balandžio 20 d. Lietuvos geologijos tarnyboje vyko tarptautinis seminaras, kurio tema – „Ežerų sapropelio panaudojimas degradavusio dirvožemio modifikavimui į tinkamą augalininkystei“. Sapropelis – tai organinės kilmės, vandenyje susikaupusi medžiaga, kurią naudojant kaip trąšą, galima atgaivinti nederlingus laukus ir užsiimti augalininkyste ten, kur anksčiau niekas neaugo.

Šį šeštadienį „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus prie ekranų kvies laida „Švarūs miestai – švari Lietuva“, pažindinanti su ekologiškais ir tvariais sprendimais, kuriuos puoselėja šalies miestai, juose veikiantys verslai bei neabejingų gyventojų iniciatyvos.

Neretai Lietuvos ežerų lobiu vadinamas sapropelis yra organinės kilmės, tamsios spalvos, drėgmės turintis ir purus mineralų bei organinių medžiagų mišinys, besikaupiantis ežero dugne. Tai dumblingos nuosėdos, kurios susidaro užaugančiuose, sekliuose, senatvės stadijos ežeruose bei pelkėse. Sapropelyje gausu kalcio, fosforo, geležies junginių, jame beveik nėra smėlio ir molio, todėl jis naudojamas purvo procedūroms, klijų, plastmasės gamybai, dedamas kaip priedas į gyvulių ar paukščių pašarą, tačiau tuo pačiu, tai ir itin efektyvi trąša, kurios pagalba galima atgaivinti nederlingą dirvožemį.

„Sapropelis yra daugelio metų gamtos kurtas produktas, ežeruose susikaupusios sąnašos, kurios kartais net ir trukdo, kai norime ežerus naudoti rekreacijai, kai norime matyti šviežius, šaltus gėlo vandens telkinius ir ežerus valome. Tačiau tai yra mūsų turtas, slypintis dugne. Sapropelį, kaip organinę medžiagą, galima naudoti įvairioms reikmėms, tačiau tai yra puiki trąša“, - laidoje pasakos Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausias patarėjas dr. Jonas Satkūnas.

Balandžio 20 d. vykusio seminaro metu dalyviai galėjo išgirsti net aštuonis skirtingus specialistų pranešimus. Tačiau vien Lietuvos dirvožemio gerinimu geologai neapsiriboja, mat vienas iš svarbiausių pranešimų buvo projekto, kaip sapropelį panaudoti dirvožemio atstatymui dykumoje, pristatymas.

„Galutiniam vartotojui reikia pateikti tokį produktą, kuris būtų tinkamas naudoti, tačiau su sapropeliu yra sudėtinga. Todėl kilo mintis sukurti žemės ūkio mašiną, kuri lokaliai įterptų sapropelį į auginamų augalų šaknis. Padarėme bandymus smėlio-žvyro karjero dugne, kur visiškai nėra organikos, du metus sodinome ir augalai neblogai derėjo, nors turėjo tarsi dykumos sąlygas. Bet didžiausią vertę sapropelio naudojimas duotų ten, kur galima nuimti 2-3 derlius per metus“, - pasakos UAB „GJ Magma“ mokslinis vadovas, Lietuvos geologijos įmonių asociacijos valdybos narys, Lietuvos karjerų asociacijos valdybos narys, Lietuvos durpių įmonių asociacijos valdybos narys dr. Ginutis Juozapavičius.

Gavus teigiamus rezultatus iš bandymo Lietuvoje, geologų komanda kartu su kolegomis iš Ispanijos pradėjo didesnį eksperimentą Tabernaso dykumoje. Laidos pašnekovas įsitikinęs, jog įgyvendinus šį projektą, būtų galima iš esmės pakeisti požiūrį į ūkininkavimą ir net sumažinti bado problemą visame pasaulyje.

„Lietuva galėtų tapti viena iš lyderių, kalbant apie visuomenės prisitaikymo prie klimato kaitos problemas, nes dirvožemiai degraduoja labai smarkiai ir alternatyvų padidinti organikos kiekį juose nelabai yra. Sapropelio vidutinio klimato juostoje yra didžiuliai kiekiai ir jis paimamas iš nykstančių ežerų. Išvalius sapropelį, ežeras atjaunėja, todėl sprendžiamos ir ekologinės, ir maisto problemos, o tuo pačiu pristabdomas ir dirvožemių nykimas“, - tvirtins dr. G. Juozapavičius.

Kita laidos tema: saulės elektrinės ir išmanių namų sprendimai

Šiandien vis daugiau žmonių pasaulyje kasdien stengiasi mažinti tradicinių energijos šaltinių naudojimą ir renkasi investuoti į atsinaujinančius energijos išteklius. Vienas iš tokių yra saulės baterijos, kurias pasitelkus galima gaminti energiją, nekenkiant mus supančiai aplinkai.

„Saulės jėgainės įrengimas, 1kW kainuoja 1000 EUR ir jeigu žmogaus poreikiai yra 5-10 kW, tai patirtos išlaidos atsiperka per 5-6 metus, todėl metinė grąža gali būti skaičiuojama 20 proc. Žinoma, sausio-vasario mėnesiais, kuomet yra tamsus ir snieningas laikotarpis tos elektros prigaminama mažiau, tačiau yra kiti metų laikai, kai saulės pakankamai, o ir įsirengti saulės elektrinę geriausia tuomet, kai prasideda saulėtos dienos ir išnaudoti kylančios saulės energiją“, - teigs „Energetikos objektų statybos“ vadovas Audrius Endzinas.

Pašnekovas pastebi, jog norintys įsirengti saulės elektrines turėtų suskubti, kadangi jau gegužės mėnesį bus galima teikti prašymus ir pasinaudoti „Aplinkos projektų valdymo agentūros“ teikiama parama. Gamtai draugiški namai sparčiai populiarėja ir vis daugiau žmonių renkasi tvarius sprendimus ne tik statybų etapu. Gamintojų ir importuotojų asociacijos „Gamtos ateitis“, koordinuojančios Lietuvos gamintojų ir importuotojų pakuočių atliekų tvarkymą, pristatytame reportaže bus pasakojama, jog vienas iš paprasčiausių būdų taupyti energiją, yra rinktis išmanią namų valdymo sistemą.

„Išmani sistema yra ta, kuri jungia visas kitas sistemas: signalizacijos, apšvietimo, šildymo, vėdinimo ir daugelį kitų, bet kad viskas veiktų racionaliai, reikia užduoti teisingus parametrus. Saulės elektrinės yra išmanių namų dalis, nes prijungus ją prie išmanių namų, galima paskirstyti jos energiją. Pavyzdžiui, tuo metu kai yra per mažai saulės energijos, galime namuose atjungti tam tikrus elementus ir nenaudoti elektros. Kai yra perteklius, galim maksimaliai išnaudoti ir paleisti skalbimą, valymą, užkrauti boilerius ir visą tą procesą gali suvaldyti išmani sistema“, - laidoje pasakos „Jung Vilnius“ direktorius Raimundas Skurdenis.

Ekologija sugrįžta į jūsų ekranus. Nepraleiskite „Švarūs miestai – švari Lietuva“ laidos jau šį šeštadienį, 10:30 val. ryto, per Lietuvos ryto televiziją!

Partnerių turinys.