Lietuvą alina sausra: specialistai džiugių žinių neturi – lietus nebūtinai padės, o stichiniai reiškiniai ateityje smogs dar stipriau

Lietuvą alina sausra: specialistai džiugių žinių neturi – lietus nebūtinai padės, o stichiniai reiškiniai ateityje smogs dar stipriau


Vis daugiau Lietuvos regionų fiksuojama pavojinga stichinė sausra, o trečdalyje šalies teritorijos jau pasiekta penkta – pati aukščiausia – miškų gaisringumo klasė. Kai kuriuose Lietuvos miškuose dėl aukštos gaisro rizikos gyventojams jau uždrausta lankytis. Ūkininkai taip pat skambina pavojaus varpais, mat dalį derliaus naikina ne tik užsitęsusi sausra, jam pakenkė ir prieš tai buvusios šalnos.


Inciatyvos „Tvari Lietuva“ kalbintas meteorologas sako, kad savaitės antroje pusėje dalyje regionų prognozuojamas lietus nebūtinai pagerins situaciją, ir įvardija, kokio pobūdžio kritulių situacijai pagerinti reikia labiausiai. Savo ruožtu iniciatyvos kalbintas klimatologas atkreipia dėmesį, kad nors Lietuvoje sausros greičiausiai stipriai nedažnės, jos smogs kur kas staigiau, bus stipresnės ir truks ilgiau. 


Lietuva nėra vienintelė šalis, kurią alina užsitęsusi sausra, Pietų Europa, kaip praneša užsienio žiniasklaidos priemonės, taip pat ruošiasi klimato kaitos sukeltai žiauriai sausrai – kai kuriuose regionuose jau dabar trūksta vandens, o ūkininkai prognozuoja blogiausią derlių per paskutinius dešimtmečius. 

REKLAMA


Dalyje teritorijų – pavojinga stichinė sausra

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos meteorologas Gytis Valaika sako, kad vis didesnėje šalies teritorijoje fiksuojamos pavojingos, stichinės sausros.


„Visur labai sausa. Nereikia jokių žemėlapių, sausros padariniai aiškiai matyti ir gamtoje – žolinė danga yra išdžiūvusi, auga miškų gaisringumas (...). Jeigu ir toliau bus sausesnių dienų, situacija tikrai blogės“, – teigia jis.  


G. Valaika atkreipia dėmesį ir į tai, kad Lietuvoje toliau tebesilaikant sausiems orams kritulių deficitas auga visoje šalyje. Vis dėlto, anot jo, lietaus trūkumas šalyje gana nevienodas. 


„Mažiausias kritulių deficitas yra pietiniame ir pietrytiniame šalies pakraštyje. Blogiausia situacija fiksuojama Vakarų Lietuvoje, kur skaičiuojant nuo balandžio 1-osios trūksta net >85 mm kritulių (lyginant su daugiamete norma).  Šiuo metu pavojinga stichinė sausra fiksuojama Šilutės, Klaipėdos, Kretingos ir Vilkaviškio rajonuose, taip pat Klaipėdos, Palangos bei Neringos sav.“, – vardija specialistas.

REKLAMA


Vis dėlto meteorologas pabrėžia, kad sausrai panaikinti užtektų ir mažesnio kritulių kiekio, tačiau viskas, anot jo, priklausys nuo lietaus pobūdžio. 


„Jei labai didelis kritulių kiekis iškristų staiga, daug vandens tiesiog nutekėtų sausu žemės paviršiumi, nesusigertų gilyn į žemę. Šiuo metu reikalingiausias visą parą ar dvi trunkantis vidutinio intensyvumo, ramus lietus. Trumpalaikė ir intensyvi liūtis nebūtų palanki augalijai, kadangi galėtų pridaryti dar daugiau žalos, nei jau pridarė sausra“, – atkreipia dėmesį specialistas. 


G. Valaika akcentuoja ir tai, kad šią savaitę sausrą pagaliau bandys susilpninti lietus, mat savaitės antroje pusėje gausesni krituliai prognozuojami daugiausia pietinėje, prietvakarinėje šalies dalyje. Vis dėlto, anot jo, skaičiavimų rezultatai tarp skirtingų orų modelių kol kas – nevienodi. 


„Situacija nėra lengvai prognozuojama, nes drėgmė atslenka ne su vakarine pernaša (nuo vandenyno), bet iš pietų. Dėl šios priežasties prognozės savaitgaliui vis dar nemažai pakinta kaskart atliekant naujus skaičiavimus orų modeliuose. (...). Vis dėlto išėjimo iš šios situacijos prošvaisčių dalyje regionų yra“, – sako meteorologas.


Miškų gaisringumas šalyje siekia aukščiausią lygį

Valstybinių miškų urėdija praneša, kad sausra kaip pavojingas meteorologinis reiškinys Lietuvoje pradėta fiksuoti gegužės 9 d., vėliau ji plito ir atskirose regionuose iš pavojingo meteorologinio reiškinio peraugo į stichinį. Šalyje įsivyravo itin palankūs miško gaisrams kilti orai, o valstybinių miškų urėdijos miškininkai šiuo metu per dieną gesina vidutiniškai po 5 miško gaisrus.



Valstybinių miškų urėdijos regioninių padalinių pateiktais preliminariais duomenimis, šiais metais, iki birželio 15 d., Lietuvos miškuose užregistruota 109 miško gaisrai 35,73 ha plote (2022 metais tuo pačiu laikotarpiu šalyje buvo užregistruota 40 miško gaisrų 41,05 ha plote). Regioninių padalinių priešgaisrinės komandos bei valstybinių miškų apsaugos pareigūnai, pagal gautus pranešimus apie kilusius miško gaisrus, buvo išvykę į gaisravietes daugiau nei 242 kartus.


Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus vadovas Marius Ivanauskas sako, kad nors turimi ištekliai ir technologijos leidžia operatyviai pastebėti kilusį gaisrą ir suvaldyti, kad jis neišplistų iki nekontroliuojamos ugnies, tačiau saugiai jaustis negalima. 


„Artimiausiu metu šalyje prognozuojami karšti ir be kritulių orai, šalies miškuose įsivyrauja aukščiausia V miško gaisringumo klasė, kuriai esant, rizika kilti ir nekontroliuojamai plisti miško gaisrams labai ženkliai padidėja. (...). Nekontroliuojamai plintančių miško gaisrų, o ypač viršūninių miško gaisrų sustabdyti beveik neįmanoma. Išplitus tokiam miško gaisrui, kiltų didelis pavojus miškuose įsikūrusių vienkiemių ir pamiškių gyventojų gyvybei, sveikatai ir turtui. Taip pat dėl padidėjusios oro taršos kietosiomis dalelėmis kiltų pavojus ir pavėjui nuo gaisro esančioms gyvenvietėms, įvykis gali peraugti į ekstremalią situaciją“, – sako specialistas. 


Vilniaus rajono savivaldybė dėl didelio miško gaisrų pavojaus, laikinai uždraudė lankytis „Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio“ teritorijos miškuose. Savivaldybė pažymi, kad draudimas yra laikinas – jis bus atšauktas pasikeitus oro sąlygoms ir sumažėjus gaisrų skaičiui.

REKLAMA


Taip pat siekiant suvaldyti išaugusią riziką, Marijampolės savivaldybės meras Povilas Isoda pasirašė potvarkį, kuriuo nuo 2023 m. birželio 13 d., esant dideliam miško gaisrų kilimo pavojui, laikinai uždraudžia fizinių asmenų lankymąsi visuose Marijampolės savivaldybės teritorijoje esančiuose miškuose bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško išteklių rinkimą iki šio draudimo atšaukimo.


R. Juknevičius: sausra daugiau mažiau pakenks visiems augalams 

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad su kiekviena diena plotas, kuriame fiksuojami stichinės sausros parametrai, vis labiau plečiasi. 


„Sausra mažina derliaus potencialą, o stichinė sausra kai kuriuos augalus tiesiog visiškai pražudo“, – sako „Tvari Lietuva“ pašnekovas.


Anot jo, labiausiai nuo stichinės sausros kenčia vasarojai, daržovės, kurios įprastai sodinamos pavasarį.


„Taip pat išdegė cukrinių runkelių plotai. Yra tokių plotų, kur žuvo 100 proc. derliaus“, – pabrėžia jis. 


Anot  R. Juknevičiaus sausros poveikis bus stiprus, tačiau kiek kviečių pražus, pasakyti sunku. 


„Vėlgi perspektyvoje matome lietų. Akivaizdu, kad ir kviečių yra įvairių veislių – ankstyvesnių, vėlyvesnių. Ko gero, priklausomai nuo to skirtingi bus ir pažeidimai, – teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos primininkas ir priduria, – bus tokių laukų, kur bus prarastas šių metų derlius, juose reikėtų viską atsėti, tačiau dabar jau ne laikas tai daryti, tad teks tuos laukus palikti žiemkentėms kultūroms. Aišku, sausra daugiau mažiau pakenks visiems augalams.“


Tokios negandos toli gražu ne kasmet aplanko ūkininkus

„Tvari Lietuva“ pašnekovas taip pat pabrėžia, kad stichinė sausra nebūtų tokia baisi, jei prie jos nebūtų prisidėjęs dar vienas veiksnys – mažesnis trąšų naudojimas šiais metais.  


„Ūkininkai šį derlių augino stengdamiesi maksimaliai taupyti trąšas, nes jos buvo pabrangusios 3–6 kartus, trąšų buvo panaudota mažiau, o atitinkamai silpnesni pasėliai yra mažiau atsparūs ir sausrai“, – sako specialistas.

REKLAMA


Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad šiemet labiau nei sausra kai kurių ūkininkų derliui pakenkė pavasarinės šalnos. 


„Šalnos kai kur eliminavo 100 proc. derliaus, kai kur jį reikšmingai sumažino. Birželio mėnesį turėjome tokias šalnas, kurios nepaliko šansų. (...) Netgi obelų viršūnėse žiedai sugebėjo nušalti, – sako jis ir apibendrina, – taip jau sukrito, kad turime tris veiksnius, kurie šiais metais labai stipriai mažins derlių – tai ūkininkų mažiau panaudotos trąšos, šalnos ir sausros. Tokios negandos tikrai toli gražu ne kasmet aplanko ūkininkus.“


Savo ruožtu Seimo Kaimo reikalų komitetas (KRK) dėl sausros padarinių kreipsis į Europos Komisiją (EK).


„Rašome tokį laišką eurokomisarui, klausdami, kaip būtų galima panaudoti galimybes, kada yra force majeure situacija. Yra speciali direktyva, kurioje numatyta ir karas, ir (...) sausros dalykai. Klausiame, kaip galima įjungti tuos rodiklius“, – teigė komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis.


Seimo narys neatmetė, kad dėl sausros gali būti prašoma skirti lėšų iš ES Žemės ūkio krizių rezervo fondo. 


„Geriau paramos nereikėtų, bet kai yra bėda, matyt, reikės kažkaip spręsti ir šitą klausimą“, – pažymėjo jis.


Stebima tendencija: vasaros šiltės ir bus sausesnės 

Lietuvos hidometeorologijos tarnybos meteorologas G. Valaika sako, kad nors apie ilgalaikes prognozes yra sudėtinga kalbėti, tačiau galima remtis bendromis tendencijomis.


„Iš esmės vasara prognozuojama šiltesnė ir sausesnė už daugiametę normą. (...). Kaip ir ankstensėmis vasaromis, taip ir šiemet, tikėtina, bus labai stiprių lokalių liūčių, taip pat pasitaikys ir karštų dienų, kai termometro stulpeliai kils iki 30 laipsnių, ir tropinių naktų, kai temperatūra bus aukštesnė nei 20 laipsnių. Tropinės naktys – įdomus reiškinys, kuris Lietuvoje pastaraisiais metais jau tampa įprastu“, – teigia specialistas.


Savo ruožtu Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros mokslininkas, klimatologas doc. dr. Justas Kažys teigia, kad tokie reiškiniai kaip dabartinė sausra Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse kartosis vis dažniau, o dėl klimato kaitos poveikio reiškinių ekstremalumas didės – jie taps vis stipresni, ilgesni ir mažiau prognozuojami. 


„Stiprių sausrų būdavo ir anksčiau. Be to, Lietuvoje didelio sausringumo ateityje, net ir per visą 21 a. nėra laukiama, jų bus panašus skaičius kaip ir pastaruosius keletą metų, tačiau aiškiai matyti, kad keičiasi savybės, kaip sausra pasireiškia. Ji gali būti labai staigi, ilgai trukti arba smogti labai stipriai. Po to gali staigiai prasidėti liūtys, kurios tik dar labiau pablogina situaciją, nes kai po sausros iškrenta stiprios liūtys, vanduo nėra sugeriamas, o nuplaukia paviršiumi ir nuplauna derlingo dirvožemio likučius bei mažai įsitvirtinusius šaknimis į sausą dirvą augalus“, – paaiškina klimatologas. 


Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nedėkingiausias klimato kaitos sukeltas efektas yra tas, jog ekstremalius reiškinius darosi vis sunkiau prognozuoti. 


„Iš mokslininko perspektyvos liūdniausia tai, kad negaliu pasakyti, jog kiekvienais metais bus vienodai. Tai ir yra pati nedėkingiausia situacija. Staiga gali būti labai lietingi, vėsūs metai (...), bet gali būti ir tokie, kokia buvo šių metų vasaros pradžia – su stipria sausra ir vandens trūkumu pirmiausia gyvajai gamtai bei žemės ūkiui“, – įžvalgomis dalijasi J. Kažys. 


„Europos laukia dar viena siaubinga vasara“

Savo ruožtu „Reuters“ praneša, kad Pietų Europa ruošiasi klimato kaitos sukeltai žiauriai sausrai. Kai kuriuose regionuose jau dabar trūksta vandens, o ūkininkai prognozuoja blogiausią derlių per paskutinius dešimtmečius. 


Dėl klimato kaitos regione darosi vis karščiau ir sausiau, o dėl kelerius metus iš eilės besitęsiančių sausrų išseko požeminio vandens atsargos. Ispanijoje ir pietų Prancūzijoje dirvožemiai – ypač sausi. Be to, žemas upių ir rezervuarų lygis kelia grėsmę šios vasaros hidroenergijos gamybai.


Mokslininkai įspėja, kad kylant temperatūrai, po praėjusių karščiausių per visą istoriją metų ir didžiausios per maždaug 500 metų sausros, Europos laukia dar viena siaubinga vasara.


Prancūzija bando atsigauti po sausiausios žiemos nuo 1959 m., o keturiuose departamentų prefektūrose jau paskelbti „sausros krizės“ pavojaus signalai, ribojantys neprioritetinį vandens naudojimą, taip pat ir žemės ūkyje, skelbiama vyriausybės interneto svetainėje.


Portugalija taip pat susiduria su ankstesnėmis nei įprastai sausromis. Maždaug 90 proc. žemyninės šalies teritorijos kenčia nuo sausros, o stipri sausra yra apėmusi penktadalį šalies teritorijos, t. y. beveik penkis kartus didesnį plotą nei prieš metus.


Ispanijoje, kurioje iki šių metų balandžio mėn. iškrito mažiau nei pusė vidutinio kritulių kiekio, tūkstančiai žmonių geriamojo vandens gauna iš sunkvežimių, o kai kuriuose regionuose, įskaitant Kataloniją, įvesti vandens tiekimo apribojimai.


Dažnesnės ir stipresnės sausros Viduržemio jūros regione, kur vidutinė temperatūra šiuo metu yra 1,5 °C aukštesnė nei prieš 150 metų, atspindi mokslininkų prognozes dėl klimato kaitos poveikio šiam regionui.


„Didelė sausra Pietų Europoje kelia ypač didelį nerimą ne tik dėl ten gyvenančių ūkininkų, bet ir dėl to, kad dėl jos gali padidėti ir taip jau labai aukštos produktų kainos, jei ES produkcija bus gerokai mažesnė“, – sakė EK atstovė Miriam Garcia Ferrer.


Pietų Europa nėra vienintelis regionas, kuriame šiais metais labai trūksta vandens. Afrikos Kyšulyje vyrauja didžiausia per pastaruosius dešimtmečius sausra, o Argentinoje dėl istorinės sausros nukentėjo sojų ir kukurūzų pasėliai.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 08 (2024)

    Savaitė - Nr.: 08 (2024)