„Savaitės“ 20-metis: nuo redakcijos iki skaitytojų namų

„Savaitės“ 20-metis: nuo redakcijos iki skaitytojų namų


Neįtikėtina, bet mums jau 20 metų! Ir visus tuos 20 metų jūs, mielieji skaitytojai, esate su mumis. Šiandien norime jums už tai padėkoti ir praskleisti savo darbo užkulisius – papasakosime, kokį kelią kas savaitę nueina mūsų leidinys, kol atsiduria jūsų rankose.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Skaitomiausias Lietuvoje


Pirmasis „Savaitės“ numeris pasirodė 1999 m. vasario 10 d. Tuomet redakcijoje dirbo vos trys darbuotojai, o savaitraščio apimtis tesiekė 24 puslapius.


Kokie esame šiandien? „Savaitė“ – spalvotas savaitraštis, dažniausiai sudarytas iš 100 puslapių apie viską, kas įdomu, svarbu ir naudinga. Galime drąsiai teigti, kad esame skaitomiausias periodinis leidinys Lietuvoje – bendra savaitraščio „Savaitė“ skaitytojų auditorija 2018 m. siekė 731,7 tūkst.! Mums tai reiškia skaitytojų meilę ir pripažinimą. Galime pasigirti, kad UAB „Savaitė“ leidžia ir daugiau leidinių. Kas dvi savaites pasirodo „Namie ir sode“, kas du mėnesius – „Ar žinai, kad“, kiekvieną pavasarį jums parengiame leidinį „Žolelių paslaptys“, vasarą – „Konservuoju pati“, o žiemą – „Horoskopus ir įžvalgas“.


Kas kuria „Savaitę“? Mūsų darbuotojų – jau 42. 20 iš jų prisideda prie „Savaitės“ turinio rengimo. Straipsnius nuolat rašo 8 žurnalistai ir kiek pat pagal autorines sutartis dirbančių autorių. Laikas mūsų redakcijoje skaičiuojamas „Savaitės“ numeriais arba nuo trečiadienio iki antradienio. Kai savaitraštis jau būna išspausdintas ir pradedamas platinti, mes galime ramiai aptarinėti kito numerio temas. Idėjos virsta įdomiais interviu, o kur dar spaudos konferencijos, seminarai, ekskursijos – viskas, kas tik galėtų būti įdomu jums.

REKLAMA


Žurnalistai rašo tekstus, fotografai fotografuoja, kalbos redaktoriams tenka atsakinga misija sužiūrėti, kad nė viena raidė ar skyrybos ženklas nebūtų praleistas ir straipsniuose vartojami terminai atitiktų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimus. O tuo, kad mūsų straipsniai būtų ne tik įdomūs ir naudingi, bet dar ir malonūs akims, rūpinasi mūsų redakcijos dizaineriai-maketuotojai. Įtampa ir darbo krūvis vis didėja artėjant laikui, kai „Savaitę“ reikia atiduoti į spaustuvę: dalis maketų iškeliauja jau penktadienį popiet, kiti – antradienį. O trečiadienį vėl viską pradedame iš naujo.


Iš kompiuterių – ant popieriaus


Sutikrinti ir sutvarkyti failai iš redakcijos dizainerių-maketuotojų kompiuterių keliauja į spaustuvę „Spaudos kontūrai“. Čia prasideda ilgas spausdinimo kelias, kurio rezultatas – popierinis leidinys „Savaitė“.


„Esame viena iš didžiausių spaustuvių Baltijos šalyse ir Vidurio Europoje. Spausdiname ne tik Lietuvos skaitytojams skirtus leidinius, bet ir spaudą kitomis kalbomis užsakovams iš užsienio. Ypač daug užsakymų sulaukiame iš Skandinavijos šalių. Stengiamės būti šiuolaikiški, inovatyvūs, ir užsakovai tai vertina“, – sako spaustuvės „Spaudos kontūrai“ direktoriaus pavaduotojas Raimundas Savukynas.

REKLAMA


Spaustuvei svarbi ekologija, tad čia naudojama žalioji energija – elektros energija perkama iš tiekėjo, kuris turi žaliosios energijos sertifikatą. Tai byloja, kad energija gaunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių. „Mūsų popieriaus tiekėjai – Šiaurės šalių įmonės, turinčios atsakingo miškų tvarkymo sertifikatus. Taigi į išteklius, naudojamus popieriui gaminti, žvelgiama itin atsakingai – medžių atsodinama gerokai daugiau, nei nukertama“, – aiškina R. Savukynas.


Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad popierius, ant kurio spausdinama „Savaitė“, yra itin palankus aplinkai. „Perdirbama gali būti mažiausiai 85 proc., taigi tai yra vienas ekologiškiausių popierių rinkoje. Be to, jis malonus skaitytojų akims“, – pabrėžia R. Savukynas.


Spaudos formų paruošimas


Į spaustuvę iš redakcijos atkeliavę failai peržiūrimi ir paruošiami spaudos procesui. Šiais laikais spausdinimas valdomas kompiuteriais, tačiau visais etapais kontroliuojamas darbuotojų. Kaip teigia „Spaudos kontūrų“ projektų vadovė Neringa Kokanauskienė, kad ir kokios išmanios būtų mašinos, be žmogaus indėlio – niekaip. Iš viso spaustuvėje dirba 140 žmonių.


„Savaitė“ spausdinama ofsetine spauda, šiuo metu tai – viena populiariausių poligrafijos pramonėje naudojamų technologijų. Ofsetinės spaudos formą sudarantys spausdinamieji ir tarpiniai elementai yra vienoje plokštumoje, todėl ji dar vadinama plokščiaspaude.


„Kad galėtume atspausdinti leidinį, turime paruošti spaudos formas. Šios formos – didžiulės – A1 formato. Čia vienu metu telpa 8 „Savaitės“ puslapiai. Šiame etape darbą atlieka mašina, tačiau prie jos dirbantis žmogus tikrina, ar vaizdas lygiai perkeliamas ant formos, ar pati plokštė neįlenkta. Jeigu įlenkta, spausdinimo ant popieriaus metu toje vietoje atsiras dėmė“, – pasakoja pašnekovė.



CMYK – standartinis 4 spalvų modelis, naudojamas ofsetinės spaudos procese. Šios 4 spalvos – žydra, purpurinė, geltona ir juoda – padeda sukurti bet kokią spalvą. Vadinasi, kad būtų atspausdintas vienas spalvotas puslapis, jis turi atsidurti ant keturių spaudos formų. Formos daromos abiem lapo pusėms (2 puslapiams), tad iš viso reikia 8 plokščių. Jų gaminimas užtrunka maždaug pusvalandį.


„Savaitės“ 20-metis: nuo redakcijos iki skaitytojų namų


Nesustojantis konvejeris


Vėliau spaudos formos perkeliamos į ruloninės spaudos mašiną su džiovykla. Ruloninė, arba ritininė, spauda – tai ofsetinės spaudos forma, kai popierius spaudos mašinai tiekiamas iš ritinio. Ši technologija naudojama spausdinti didelių tiražų knygoms, žurnalams, laikraščiams, katalogams ir brošiūroms. „Savaitė“ spausdinama iš karto dviem šiuolaikinėmis spaudos mašinomis. Ruloninės ofsetinės 16 ir 32 puslapių spaudos mašinų technologinės linijos spausdina nesustodamos – dalis puslapių atspausdinama iki šeštadienio ryto, kiti – iki trečiadienio pietų. Darbas virte verda – visą parą ir be poilsio dienų.


Kas vyksta mašinos viduje? Spausdinimo metu prie spausdinimo cilindro pritaisyta spaudos forma patenka į drėkinimo sekciją, kur nespausdinančios vietos, t. y. tarpiniai elementai, absorbuoja specialų vandens tirpalą. Tuomet spausdinimo cilindras eina per dažymo sekciją, kur spausdinamieji elementai pasidengia tolygiu dažų sluoksniu. Sudrėkinti tarpiniai elementai atstumia dažus. Spausdinamieji elementai pasižymi hidrofobinėmis ypatybėmis, tačiau pritraukia dažus. Dažai perduodami į specialų ofsetinį cilindrą, padengtą ofsetine guma, o iš čia patenka ant užspausdinamosios medžiagos. „Tokiu būdu ant popieriaus atspausdinamas vaizdas. Toliau – džiovykla, kur popierius greitai išdžiovinamas. Galiausiai sulankstomas. Taip gauname 16 arba 32 puslapių sąsiuvinį. Spausdinimo greitis – didžiulis – per valandą turime 30 tūkst. tokių sąsiuvinių“, – dėsto N. Kokanauskienė.


Įdomu, kad ritininės spaudos spaudėjus apmoko pati spaustuvė – šie specialistai Lietuvoje nerengiami. „Pasirengimas – sunkus ir ne visiems įveikiamas. Prieš kelerius metus priėmėme 16 žmonių mokymams ir praktikai, bet po trijų mėnesių pasiliko tik vienas. Darbas – sunkus, reikalaujantis didelės atsakomybės ir greitos reakcijos. Taigi dirbti spaustuvėje nėra lengva“, – šypsosi R. Savukynas.

Komplektavimas ir susegimas


Prie spaudos mašinos visada stovi žmogus ir stebi spaudos procesą. Jeigu spausdinimo metu įsivelia brokas, mašina stabdoma. Beje, įdomus faktas, kad kiekvienąkart spausdinant išmetama tam tikras skaičius pirmųjų lapų. Taip yra todėl, kad spaudos mašina startuoja mažu greičiu ir palaipsniui greitėja. Kad atspaudas būtų kokybiškas, būtinas reikiamas drėgmės ir dažų santykis. Šis santykis atsiranda tik tada, kai mašina pasiekia atitinkamą greitį. Taigi pirmieji atspaudai, padaryti dar nepasiekus minėto santykio, būna neįskaitomi. „Išmetame maždaug 3 tūkst. lapų. Tiek reikia, kad mašina įsivažiuotų“, – sako R. Savukynas.

REKLAMA


Atspausdinti ir sulankstyti popieriniai sąsiuviniai automatiškai kraunami į krūveles. Juos priėmėjas nuima nuo konvejerio, tada jie surišami, pažymimi ir kraunami ant padėklų. Kai atspausdinami visi lapai, laikas brošiūravimui. Brošiūravimas – tai darbas, kai atskirai atspausdinti leidinio lapai surūšiuojami, sudedami eilės tvarka ir paruošiami įrišti. Komplektavimo ir susegimo linijos yra dvi. Kiekvienos iš jų greitis – 9 tūkst. egzempliorių per valandą. Taigi per vieną valandą susegama 18 tūkst. „Savaitės“ egzempliorių. Galiausiai jie pakuojami, dedami ant padėklų ir nedelsiant vežami platintojams.


Modernus rūšiavimas


Platinti „Savaitę“ patikėta bendrovėms „Press Express“ ir „Litpresa“. „Kasdien mūsų pastangomis daugiau nei 1 200 pardavimo vietų visoje Lietuvoje pasiekia daugiau kaip 700 pavadinimų lietuviškų ir užsienio periodinės spaudos leidinių. „Savaitei“ skiriame ypatingą dėmesį, nes Lietuvoje ji – populiariausias leidinys. Populiariausias, tad ir didžiausio tiražo. Taigi diena, kai išspausdinama „Savaitė“, mums būna itin darbinga. Juk visą tiražą reikia paskirstyti ir išvežti į pardavimo vietas, leidinių prenumerata besirūpinančius centrinius Lietuvos pašto skyrius“, – dėsto UAB „Press Express“ operacijų direktorė Lyda Mikėnienė.


Trečiadieniais nuo 13 val. spaustuvės automobiliai ima vežti „Savaitę“ į Vievyje esantį įmonės logistikos centrą ir baigia darbą apie 18 val. „Kai paleidžiame pakavimo liniją, jau turime turėti tam tikrą skaičių leidinių. Jie rūšiuojami ir pakuojami naudojant modernią TWI pakavimo liniją, pritaikytą būtent spaudos leidiniams. Yra vietų, kur turime pristatyti ir po 900–1 000 „Savaitės“ egzempliorių. Pakavimo linija pirmiausia suskaičiuoja, kiek pakų „Savaitės“ leidinių išvešime. Viename pake – 30 vienetų. Ant pakų suklijuojami vietą žymintys lipdukai. Ant rūšiavimo linijos dedami tik tie konkrečiai prekybos vietai skirti egzemplioriai, kurie nesudaro vieno pako“, – aiškina L. Mikėnienė.


Kaip apskaičiuojama, kiek konkretaus leidinio egzempliorių reikia pristatyti į vieną ar kitą prekybos vietą? „Leidiniai rūšiuojami atsižvelgiant į pardavimą. Turime kiekvienos prekybos vietos pardavimo duomenis, pagal tai ir koreguojame pristatomų egzempliorių skaičių. Tiesa, tiksliai nuspėti, kiek egzempliorių gali nupirkti konkrečioje vietoje, – sudėtinga. Pirkėjų elgesį gerokai pakoreguoja orai ar įvairios prekybos centrų organizuojamos akcijos“, – teigia pašnekovė.

REKLAMA


Po visą Lietuvą


Surūšiuoti ir supakuoti leidiniai vežami į įvairius šalies miestus. „Pirmieji automobiliai važiuoja toliausiai. Visų pirma siunčiama Klaipėdos maršrutu, po to laukia Šiauliai, dar vėliau – Panevėžys, Kaunas. Vilnius – arčiausiai, tad čia „Savaitė“ vežama vėliausiai“, – sako L. Mikėnienė.


Didžiuliai automobiliai veža leidinius į regioninius logistikos centrus. Čia spauda skirstoma ir išvežiojama regione mažesniais automobiliais. Šis procesas užsitęsia per naktį. „Spaudos pristatymas vyksta pasitikėjimo principu – nėra taip, kad atgabenami leidiniai ir prekybos vietos darbuotojas suskaičiuoja leidinius ir pasirašo, kad juos gavo ir priėmė. Vairuotojai leidinius palieka spaudos dėžėse, esančiose prie prekybos centrų ar kitų prekybos vietų, ryte jų atstovai iš tų dėžių išima spaudą ir išdėlioja į lentynas, kad atėję pirkėjai galėtų rasti ir nusipirkti naujausių laikraščių ir leidinių“, – logistikos subtilybes aiškina L. Mikėnienė.


Didžiulės metalinės spaudos dėžės apsaugo leidinius nuo aplinkos poveikio. Labai svarbu, kad spauda nesušlaptų ar nebūtų kitaip sugadinta. Kad į šias dėžes negalėtų įlįsti pašaliniai, jos apsaugotos užraktais. „Kartais užraktai užšąla, tad vairuotojai vežiojasi specialių purškiklių, kurie padeda atrakinti dėžes. Žodžiu, pasitaiko visko. Ir ne tik su spaudos dėžėmis, bet ir kelyje. Buvo ir eismo įvykių, tačiau, laimei, randame išeičių, kad tik spauda pasiektų savo skaitytojus“, – šypsosi pašnekovė.