Dirbu inžinieriumi vienoje didžiausių statybos įmonių Lietuvoje. Šiemet buvo paskelbtas generalinio direktoriaus įsakymas, kad visiems darbuotojams (išskyrus darbininkus) dirbant savaitgaliais ir viršvalandžius nemokama papildomai, o jeigu atsisakoma dirbti, gali būti sumažintas atlyginimas. Ar gali darbdavys taip elgtis nepaisydamas Darbo kodekso ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų?

Kadangi jūsų klausimas – labiau retorinis, galiu atsakyti taip pat retoriškai. Joks darbdavys negali elgtis taip, kad būtų pažeidžiami įstatymai, reguliuojantys darbo ir poilsio režimą įmonėje, ar kaip nors kitaip pažeisti darbuotojų teisių. Darbdavys privalo laikytis Darbo kodekso ir kitų įstatymų nuostatų, nustatančių darbo ir poilsio laiką, darbo užmokesčio mokėjimo tvarką ir kitas darbuotojų teises bei pareigas.
Jeigu, jūsų nuomone, darbdavys pažeidžia įstatymus, jūs turite teisę kreiptis į atsakingas institucijas, kad jos apgintų jūsų kaip darbuotojo pažeistas teises.

GPM galvosūkis

Praeito šimtmečio devintajame dešimtmetyje įsigijome sodo sklypą. Iki 1992 m. pasistatėme sodo namelį ir pagalbinį pastatą, 1992 m. užregistravome Registrų centre. Su žmona sudarėme testamentus: vieno sutuoktinio mirties atveju turtą paveldi kitas sutuoktinis. 2012 m. žmona mirė. Pagal testamentą jos turto dalį paveldėjau aš. Iš naujo buvo atlikti kadastriniai matavimai ir turtas užregistruotas Registrų centre. Pernai sodą pardaviau už 15 000 eurų. Registre šis nekilnojamasis turtas įvertintas 13 600 eurų, bet ten neįvertinti želdiniai, ąžuolinė pavėsinė, stiklinis šiltnamis, pavėsinė mašinai, lauko tualetas, rūkykla. Kokio dydžio gyventojų pajamų mokestį (GPM) turėsiu mokėti? Kreipiausi į Valstybinės mokesčių inspekcijos skyrių, bet šiuo klausimu man nieko konkrečiai nepaaiškino.

Sudarius pardavimo sandorį mokestinė prievolė gali kilti tik dėl tos dalies, kurią jūs paveldėjote po žmonos mirties, jeigu ją pardavėte nepraėjus dešimčiai metų nuo momento, kai tapote šios dalies savininku. Jei turtas parduodamas brangiau, nei buvo vertas paveldint, GPM skaičiuojamas nuo kainų, nurodytų paveldėjimo teisės liudijime ir pirkimo–pardavimo sutartyje, skirtumo. GPM mokėti nereikėtų, jeigu šiame turte jūs ne mažiau kaip pastaruosius dvejus metus buvote deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Ši lengvata yra numatyta Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 punkte. Tačiau jeigu nesate deklaravęs savo gyvenamosios vietos įstatymo nustatyta tvarka, tuomet GPM nuo kainų skirtumo sumokėti teks.

Kalbant apie kitus sklype esančius statinius dera pasakyti, kad GPM mokėjimas priklauso nuo to, kada tie statiniai atsirado – iki palikimo atsiradimo momento ar po jo. Jeigu jie atsirado iki palikimo priėmimo, tuomet jų egzistavimas neturi jokios įtakos galimam GPM mokėjimui. Jeigu jūsų minimi statiniai buvo pastatyti jums jau tapus turto savininku, tada reikia juos įregistruoti Registrų centre, Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti statybos išlaidas patvirtinančius dokumentus ir pan. Tik tuomet galėsite kalbėti apie šių statinių įtaką parduodamo turto kainai.

Jeigu nebūtų testamento...

Mama buvo našlė. 1988 m. ištekėjo antrą kartą. Vyras jau turėjo namą kaime. Mama su juo ten ir apsigyveno, deklaravo savo gyvenamąją vietą. 30 metų jie vedė bendrą ūkį, remontavo namą, pakeitė langus, atliko kitus einamuosius darbus. 2018 m. mamai pablogėjo sveikata, ir dabar ji gyvena pas sūnų, jis ją globoja. Tačiau deklaruota gyvenamoji vieta liko ta pati – kaime pas vyrą. Ar, mirus vyrui, įstatymo nustatyta tvarka mūsų mamai priklausytų palikimas, pavyzdžiui, nekilnojamasis turtas? Kaip būtų dalijamas nekilnojamasis turtas, jei yra vyro sūnus ir mirusio sūnaus anūkai? Jeigu mama mirtų anksčiau nei jos sutuoktinis, jos vaikams įstatymo nustatyta tvarka ir nesant testamento priklausytų antro vyro nekilnojamojo turto dalis?

Pradėsiu nuo situacijos, jeigu jūsų mama mirtų anksčiau nei jos vyras ir jis nebūtų sudaręs testamento. Šiuo atveju, kadangi jūs esate jos vyrui svetimi žmonės, neturėtumėte teisės paveldėti po jo mirties likusio turto. Faktas, kad jūsų motinos gyvenamoji vieta yra deklaruota vyro asmeninės nuosavybės teise priklausančiame name, nesuteikia jai nuosavybės teisių į turtą, kuris buvo įgytas iki santuokos sudarymo. Jūs turite teisę paveldėti tik tą po jūsų mamos mirties likusį turtą, kuris jai priklausė nuosavybės teise.

Dabar – apie situaciją, jeigu jūsų mamos vyras mirtų anksčiau už ją. Įstatymo nustatyta, kad sutuoktinį pergyvenęs sutuoktinis, priimdamas palikimą kartu su mirusiojo vaikais, paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, o likusi dalis atitenka jo vaikams. Kadangi yra gyvas jūsų mamos vyro vaikas, palikimas būtų paskirstytas taip: vienas ketvirtadalis atitektų jūsų motinai, o likusi dalis lygiomis dalims – sūnui ir anūkams. Taip palikimas būtų skirstomas tuomet, jeigu nebūtų sudarytas testamentas.

Miškai neskirti urnoms laidoti

Ar galėtų artimieji po mano mirties urną su pelenais palaidoti vienoje mano mėgstamoje miško vietoje? Aš nepretenduoju į Katedros aikštę ar Valdovų rūmus. Tiesiog labai myliu mišką ir noriu po mirties ramiai ilsėtis žmonių retai lankomoje miško vietoje. Girdėjau, kad Vokietijoje šis klausimas jau seniai išspręstas. Įdomu, kas rašoma mūsų šalies įstatymuose? Su savo artimaisiais ir giminėmis šį klausimą jau suderinau.

Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo 15 straipsnio „Kremuotų palaikų išdavimas, laidojimas (saugojimas)“ 2 dalyje nustatyta, kad kremuoti palaikai yra laidojami (saugomi) dedant juos į kapavietę kapinėse arba į nišą kolumbariume, o pelenai išbarstomi kapinių kremuotų palaikų barstymo lauke ar kitaip Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintų kapinių tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka, tačiau tai turi būti atlikta nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų bei viešosios tvarkos. Kremuoti žmogaus palaikai urnoje gali būti laikinai saugomi namuose ar kitose saugoti tinkamose vietose.

Iš esmės miškas tikrai nėra vieta, skirta būtent urnoms laidoti, todėl manau, kad jame to daryti negalima. Taip pat mes greičiausiai kalbame apie mišką, kuris nuosavybės teise kam nors priklauso, todėl toks veiksmas galbūt pažeistų miško savininko teises, o tai jau yra draudžiama įstatymų. Tačiau jeigu būtų gautas miško savininko sutikimas dėl tokio veiksmo, tuomet aš nematyčiau kliūčių šiam jūsų pageidavimui išpildyti.