Man – 72 metai. Gyvenu vieno kambario bendrabučio tipo bute. Noriu po mirties palikti arba padovanoti šį būstą anūkui, tačiau jis turi reikalų su antstoliais. Ar turi teisę antstoliai atimti dovanotą nekilnojamąjį turtą?

Jeigu iš jūsų anūko išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 4 tūkst. eurų ir nėra galimybės padengti skolą per 18 mėnesių, darant išskaitas iš anūko gaunamų pajamų, jam tapus buto savininku, skolos išieškojimas gali būti nukreiptas į butą. Skolos išieškojimo nukreipimas į skolininkui priklausantį vienintelį gyvenamąjį būstą siejamas ne su tuo, kaip šis turtas jam atiteko asmeninės nuosavybės teise, o su išieškomos skolos dydžiu.

Išeiti užtarnauto poilsio nėra sudėtinga

Kaip rašyti prašymą dėl atleidimo iš darbo, kad gaučiau išeitinę išmoką? Kultūros namų vadove dirbau 18 metų. Bendras darbo stažas – 40 metų. 2018 m. lapkričio 8 d. suėjo pensinis amžius. Išeiti iš darbo norėčiau 2018 m. gruodžio 31 d.

Kaip suprantu, darbo sutarties nutraukimą siejate su įstatymo nustatytu amžiumi, kuris jums suteikia teisę į visą senatvės pensiją. Todėl prašyme nutraukti darbo santykius ir turite nurodyti, kad sulaukėte įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus ir įgijote teisę į visą senatvės pensiją dirbdama pas vieną darbdavį. Tokiu atveju darbdavys privalės jums išmokėti dviejų jūsų vidutinio darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką.
Prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo privalote pateikti ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki pageidaujamos darbo sutarties nutraukimo dienos.

Teismas gali priteisti laikinąjį išlaikymą vaikui

Buvau ištekėjusi už užsienio piliečio. Padaviau dokumentus dėl skyrybų. Procesas trunka jau 9 mėnesius, mūsų niekaip neišskiria. Turiu vaiką, gyvenu su mama. Vaiko tėvas pinigų nesiunčia. Teismas irgi neįpareigoja, kad tėvas mokėtų alimentus, ir vis nebaigia skyrybų proceso. Taip pat reikalauja, kad tėvas bendrautų su vaiku, bet vaikas su juo bendrauti nenori. Ką tokiu atveju daryti? Kaip išgyventi be paramos?

Skyrybų procesas, jeigu vykdomas ne šalių susitarimu, tikrai gali trukti labai ilgai, todėl 9 mėnesiai – nors ir ilgas, tačiau suprantamas terminas. Dėl gyvenimo be paramos galiu pasakyti tik tiek, kad teismas be jūsų prašymo šio klausimo nesprendžia. Jeigu norite, kad vaikas gautų paramą, kol vyksta skyrybų procesas, pateikite tokį prašymą teismui, ir jis tikrai išspręs šį klausimą. Jūs turite paprašyti, kad teismas priteistų laikinąjį išlaikymą jūsų nepilnamečiam vaikui iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat tame pačiame prašyme turite parašyti, kad teismas laikinai nustatytų jūsų nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su jumis. Teismas, gavęs tokį jūsų prašymą ir įvertinęs jame nurodytus motyvus, tikrai priims priteis laikinąjį išlaikymą jūsų nepilnamečiam vaikui.
Na, o dėl vaiko nenoro bendrauti su tėvu ir teismo reikalavimo tėvui bendrauti su vaiku aš tikrai nieko negaliu atsakyti, nes nagrinėjant bylą nedalyvauju ir aplinkybių nežinau.

Šiek tiek matematikos

Noriu sužinoti apie darbo stažo skaičiavimą. Įmonėje dirbu nuo 2011 m. lapkričio 29 d. Mūsų įmonės darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše yra punktas, kuriame teigiama, kad „darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastovioji dalis nuo kiekvienų metų sausio 1 d. didinama 0,05 bazinio dydžio už kiekvienus iki gruodžio 31 d. pilnai išdirbtus metus, tačiau ne daugiau kaip už 30 darbo stažo metų“. 2018 m. mano algos pastovioji dalis už turimą stažą yra 0,25. Vadovė man apskaičiavo užmokestį už 5 stažo metus. Mano skaičiavimu, aš įmonėje išdirbau jau 6 metus, 2019 m. sausį turėčiau gauti užmokestį už 7 darbo stažo metus. Paaiškinkite, ar vadovė yra teisi?

Aš suskaičiavau, kad jūs nuo 2013 m. sausio 1 d. įgijote teisę į 0,05 bazinio dydžio pareiginės algos pastoviosios dalies didinimą, todėl 2018 m. sausio 1 d. ši dalis siekė 0,30 – priedas turėtų būti skaičiuojamas už 6 metus.

Nedidelės gudrybės

Beveik prieš trejus metus kitame mieste paveldėjau butą. Ten negyvenau, nebuvau registruota. Ruošiuosi šį butą parduoti. Ar turėsiu sumokėti 15 proc. dydžio gyventojų pajamų mokestį nuo gautos sumos ir to buto rinkos vertės skirtumo? Už gautus pinigus noriu pirkti sau butą (butą Vilniuje turiu, bet jame gyvenu su sūnaus šeima, tad noriu išsikelti).

Jeigu parduosite butą ir jame nebūsite deklaravusi savo gyvenamosios vietos, tikrai privalėsite sumokėti gyventojų pajamų mokestį, nors ir įsigysite kitą gyvenamąjį būstą. Mano patarimas būtų toks: šiandien turėtumėte savo gyvenamąją vietą deklaruoti tame bute, kurį ketinate parduoti, ir tik tuomet jį parduoti.

Kad jums netektų mokėti gyventojų pajamų mokesčio nuo kainų skirtumo, jūs per 12 mėnesių laikotarpį privalote įsigyti kitą gyvenamąjį būstą ir jame įstatymo nustatyta tvarka deklaruoti savo gyvenamąją vietą.

Darbdavys vykdo įstatymus

Nemažai tolimųjų reisų vairuotojų už kelių eismo taisyklių pažeidimus užsienio valstybėse gauna baudas. Pagal automobilio valstybinius numerius pranešimą apie pažeidimą gauna įmonė, kuriai priklauso transporto priemonė. Įmonė be jokios sąžinės graužaties perduoda visus asmens duomenis užsienio institucijoms, ir po kurio laiko asmuo gauna į namus laišką, kuriame būna nurodyta skirta bauda. Kai kurie Lietuvos vežėjai to nedaro. Jie skirtą baudą sumoka patys, o po to išskaičiuoja tą sumą iš pažeidėjo atlyginimo. Kaip tai turėtų būti atliekama teisingai? Vežėjų įmonės savo rekvizitus oficialiai suteikė užsienio logistikos įmonėms. Be to, visų sunkvežimių valstybiniai numeriai yra kitose užsienio duomenų bazėse. Kaip yra dėl darbuotojų? Jie juk su užsienio institucijomis nesudarė sutarčių dėl duomenų teikimo? Ar darbdaviai nepažeidžia įstatymų?

Mano supratimu, darbdavys, pateikdamas teisėsaugos institucijai duomenis apie pažeidimą padariusį asmenį, ne tik nepažeidžia įstatymo, bet ir, priešingai, šį įstatymą vykdo. Jeigu darbdavys atsisakytų pateikti teisėsaugos institucijoms reikalaujamus duomenis, jam grėstų atsakomybė už tokio reikalavimo nevykdymą. Todėl manau, kad minėtu atveju darbdavys tikrai nepažeidžia įstatymų.