Visi reikiami dokumentai – Registrų centre

Močiutė, būdama gyva, dar senais laikais, mano tėčiui padovanojo antrą namo aukštą. Po močiutės mirties pirmas namo aukštas atiteko dėdei. Dėl man nežinomų priežasčių dėdė iš tėčio paprašė antro aukšto dokumentų ir jų neatiduoda. Jis davė tėčiui kažkokius senus, ne tuos dokumentus. Tėtis nori sudaryti testamentą, kad po jo mirties jam priklausantis antras namo aukštas atitektų man. Tuomet aš neturėčiau problemų dėl palikimo tvarkymo. Kaip mums tai padaryti, kai tėtis nebeturi nuosavybės dokumentų?

Gauti nuosavybės dokumentus tikrai nėra didelė problema. Jūsų tėtis turėtų nuvykti į valstybės įmonę Registrų centrą ir ten užsisakyti išrašą iš Nekilnojamojo turto registro. Jeigu jūsų tėtis neturi dovanojimo sutarties, jos kopiją taip pat gali gauti Registrų centre. Tad nuvykite į Registrų centrą ir gausite visus trūkstamus dokumentus.

Darbdavys rėmėsi įstatymu

Man – 54 metai. Paskutinėje darbovietėje išdirbau dvejus metus. Dabar man nustatytas neįgalumas (45 proc. darbingumas). Kadangi darbovietė negalėjo pasiūlyti tinkamo darbo, išmokėjo tik vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką. Gal visgi darbdavys turėjo sumokėti dviejų mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką?

Manau, kad jūsų buvęs darbdavys, išmokėjęs vieno mėnesio jūsų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, buvo teisus. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio „Darbo sutarties nutraukimas nesant darbo sutarties šalių valios“ 3 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo sutartis su darbuotoju yra nutraukiama todėl, kad darbuotojas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų ar dirbti šio darbo ir jis nesutinka būti perkeltas į kitas toje darbovietėje esančias laisvas jo sveikatą atitinkančias pareigas ar darbą arba kai tokių pareigų ar darbo toje darbovietėje nėra, darbuotojui išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.
Kaip matote, pagal įstatymą jums priklausė vieno mėnesio jūsų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, nes jūsų darbo santykiai truko ilgiau nei vienus metus.

Jei nebus testamento, dalį turto paveldės sutuoktinis

Po pirmos santuokos auginu du sūnūs: vienas yra pilnametis, kitas – dar nepilnametis. Teismo sprendimu butas liko man. Dabar esu ištekėjusi antrą kartą. Vaikų su antruoju vyru neturime. Kas ir kokiomis dalimis paveldėtų mano butą po mano mirties?

Jeigu nesudarysite testamento, paveldėjimo teisiniai santykiai atsiras pagal įstatymą. Taip pat labai svarbus momentas, ar jūsų mirties dieną bus gyvas jūsų sutuoktinis. Jeigu jūsų sutuoktinis mirtų anksčiau nei jūs, tuomet visą turtą lygiomis dalimis paveldėtų jūsų vaikai. Jeigu sutuoktinis jus pergyventų, tuomet situacija truputėli keistųsi. Civilinio kodekso 5.13 straipsnyje „Sutuoktinių paveldėjimo teisė“ sakoma, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą. Kaip matote, jeigu mirsite anksčiau nei jūsų sutuoktinis, jam atiteks vienas ketvirtadalis buto, o likusią dalį lygiomis dalimis paveldės jūsų vaikai.

Dar ne laikas į socialinės globos namus

Kodėl socialinės globos įstaiga neįtraukė į eilę vietai socialinės globos namuose gauti? Mamai 84 metai, jai priskirta priežiūra (globa). Ji iš dalies savimi pasirūpina, bet savo sveiku protu prašosi į globos namus, kad, kaip ji sako, neapsunkintų mums gyvenimo. Aš esu neįgalus (II grupė), mano žmona – bedarbė. Ar yra toks įstatymas, dėl kurio žmogus gali būti neįtrauktas į eilę patekti į socialinės globos namus?

Į jūsų klausimą atsakyti tikrai nėra taip paprasta, kadangi gali būti begalė priežasčių. Galiu pasakyti tik tiek, kad Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatyme numatyta, kad už socialinių paslaugų organizavimą savo teritorijos gyventojams yra atsakinga savivaldybė. Todėl ir norėdamas patekti į socialinės globos namus asmuo turi kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę. Kreiptis gali ir to asmens globėjas (rūpintojas) ar kiti asmenys, nurodę priežastį, dėl kurios asmuo negali kreiptis pats. Kaip suprantu, jūs šį veiksmą atlikote. Po to yra numatyta, kad savivaldybės socialiniai darbuotojai įvertina asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, t. y. nustato, kokios socialinės paslaugos asmeniui (šeimai) reikalingos. Jei nustatoma, kad asmeniui reikalinga ilgalaikė (trumpalaikė) socialinė globa, socialinės globos įstaigą savivaldybės nustatyta tvarka pasirenka pats socialinės globos gavėjas (globėjas, rūpintojas, kiti teisėti asmens atstovai). Iš to, kas pasakyta, peršasi išvada, kad savivaldybės socialiniai darbuotojai, įvertinę jūsų mamos socialinių paslaugų poreikį, nenustatė, kad jai reikalinga ilgalaikė socialinė globa. Greičiausiai todėl ir neįrašė į pretendentų į socialinės globos namus eilę.