Kyšis – dviejų sandėris

Per televiziją ne kartą esu matęs, kaip išgėrę vairuotojai bando papirkti policiją. Kokia bausmė gresia už papirkimą? Ar gali būti iškelta baudžiamoji byla ir grėsti kalėjimas?

Remiantis Baudžiamuoju kodeksu už kyšio ėmimą baudžiama griežčiau nei už davimą. Kodekso 225 ir 227 straipsniuose nustatyta, kad asmuo, kuris ima kyšį, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų, atsižvelgiant į aplinkybes, o duodantis kyšį – bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki septynerių metų, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes.

Neįgalus – į užsienį?

Gaunu netekto darbingumo pensiją, norėčiau ilgam laikui išvykti į užsienį dirbti, nes neišgyvenu. Darbą rasti neįgaliam žmogui Lietuvoje ypač sunku. Kai deklaruosiu savo išvykimą ir susirasiu darbą užsienyje, ar man Lietuvoje netekto darbingumo pensija bus mokama ir toliau?

Naujojo Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 17 straipsnio „Šalpos išmokų mokėjimo nutraukimo ir pratęsimo tvarka“ 2 dalyje nustatyta, kad, šalpos išmokos gavėjui persikėlus nuolat gyventi į kitą valstybę, paskirtos šalpos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai šalpos išmokos gavėjas persikėlė nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar Europos Sąjungos teisės aktuose nenustatyta kitaip. Priminsime, kad šalpos pensijų rūšys yra šios: 1) šalpos neįgalumo; 2) šalpos senatvės; 3) šalpos našlaičių.

Asmuo persikėlusiu nuolat gyventi į kitą valstybę laikomas tuomet, kai kitoje valstybėje praleidžia daugiau kaip pusę metų ir deklaruoja savo išvykimą. Žinoma, kai kas rizikuoja ir išvažiuoja nedeklaravęs išvykimo, tačiau šiais technologijų laikais nėra sunku nustatyti, kur žmogus yra. Be to, jūsų darbingumas yra ribotas ir negalite dirbti tam tikro pobūdžio darbų; jei šios rekomendacijos būtų pažeistos, taip pat galima sulaukti sankcijų.

Jeigu jūsų neįgalumo lygis nėra didelis, vienintelė teisėta išeitis – atsisakyti netekto darbingumo pensijos ir bandyti įsidarbinti užsienyje.

Galima pabandyti

Mano draugė, Ukrainos pilietė, turinti teisę nuolatos gyventi Lietuvoje, iš Ukrainos gauna senatvės pensiją, tiesa, labai mažą. Lietuva jai primoka apie 60 eurų, bet išgyventi labai sunku. Gal pensija būtų didesnė, jeigu ji atsisakytų Ukrainos pilietybės (Lietuvoje yra sukaupusi 20 metų darbo stažą)?

Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje būtinasis darbo stažas senatvės pensijai gauti – 30 metų. Nuo 2018 m. sausio 1 d. šis stažas bus 30,5 metų. Nesukaupę būtinojo darbo stažo žmonės šiuo metu gauna vidutiniškai dukart mažiau nei jį sukaupusieji – apie 160 eurų, priklausomai nuo buvusio uždarbio ir socialinio draudimo įmokų. Taigi jūsų draugės pensija, net ir tapus Lietuvos piliete, nebūtų labai didelė, bet, žinoma, tikriausiai didesnė nei gaunama iš Ukrainos.

Beje, į panašias aplinkybes (išvažiavo į Ukrainą ir vėl grįžo) patekusi pagyvenusių klaipėdiečių pora daugiau kaip dešimtmetį įvairiuose teismuose kovojo dėl teisės gauti senatvės pensiją už Lietuvoje dirbtą laiką. Tiesa, jiems pavyko, ir dabar reikalai gal klostytųsi lengviau. Tiesa, tie asmenys niekuomet nebuvo atsisakę Lietuvos pilietybės.

Jūsų draugės padėtį sunkina tai, kad ji šiuo metu nėra Lietuvos pilietė, ir galbūt būtų kliūčių norint gauti pilietybę. Žodžiu, reikėtų įveikti ne vieną kliūtį, pasitarti su nemokamą teisinę pagalbą teikiančiais ir „Sodros“ specialistais – galbūt po nemažai visuomenės susirūpinimo sukėlusios pagyvenusių klaipėdiečių bylos buvo pakeista nuomonė šiuo klausimu.

Agresyvios ir klastingos bakterijos

Papasakokite apie Helicobacter pylori bakterijas. Iš kur jos atsiranda, kaip įveikti šią infekciją? Ar išgijus praeis refliuksas?

Helicobacter pylori 1982 metais pavyko nustatyti ir įrodyti, kad jos sukelia ūminį ir lėtinį skrandžio gleivinės uždegimą, australų mokslininkams Bariui Maršalui ir Robinui Vorenui. Iki tol buvo manoma, kad agresyvioje skrandžio terpėje negali išgyventi joks organizmas. Būtent už Helicobacter pylori infekcijos atradimą ir jos etiopatogenezės tyrimus 2005 metais B. Maršalui ir R. Vorenui buvo paskirta Nobelio premija. Vėlesni tyrimai atskleidė, kad Helicobacter pylori – labai svarbus opaligės, skrandžio vėžio ir limfomos etiopatogenezinis veiksnys. 1987-aisiais buvo įkurta Europos Helicobacter pylori tyrimų grupė, jos iniciatyva rengiami dokumentai, kuriuose pateikiamos Helicobacter pylori infekcijos diagnostikos ir gydymo gairės.

Šiomis bakterijomis yra užsikrėtę apie 50 proc. planetos gyventojų. Silpnesnės ekonomikos šalyse užkrėstumas yra didesnis – 70–80 proc. populiacijos, stiprios ekonomikos Europos ir Šiaurės Amerikos valstybėse – tik 20–30 proc. Lietuvoje Helicobacter pylori yra užsikrėtę apie 50–60 proc. gyventojų. Dažniausiai užsikrečia vaikai iki 5 metų.

Su Helicobacter pylori infekcija yra susijusios šios ligos: ūminis ir lėtinis gastritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, skrandžio vėžys, gleivinės limfoidinio audinio limfoma, neopinė dispepsija. Tad refliuksas išgijus gali ir nepraeiti, nes jis susijęs su stemplės veikla.

Klastingoji infekcija gydoma antibiotikais, nors kartais kyla bėdų, nes didėja žmonijos atsparumas antibiotikams. Tiesa, Lietuvoje mažėja užkrėstumas šiomis bakterijomis, nes gerėja higienos būklė, o užsikrečiama Helicobacter pylori per nešvarias rankas. Vaikai užsikrečia nuo suaugusiųjų (pavyzdžiui, dar neseniai buvo paplitęs įprotis aplaižyti vaiko žinduką ir dėti jam į burną) ar kišdami į burną įvairius dalykus, kurių neturėtų kišti, ir t. t.

Verčiau priversti pirmininką

Gyvenu viename iš Alytaus daugiabučių. Yra įkurta bendrija, bet joje elgiamasi kaip nuosavame dvare. Susirinkimai rengiami tik kartą per metus. Buhalterė paskaito iš popierėlio apie pinigų likutį, nedetalizuodama, kiek kam išleista, po to pirmininkas pareiškia, kad viskas kontroliuojama ir kad pirmininko perrinkti nereikia! Nei revizoriaus ataskaitos apie išlaidas, jų tikslingumą, nei jokių ateities planų ir pan.! Miesto savivaldybė bendrijų nekontroliuoja, nėra net tokio skyriaus, kuris teiktų informaciją ar pagalbą skriaudžiamiems gyventojams, nebūna jokių planinių patikrinimų. Alytuje pensininkai pavargę nuo „gyvenimo gerėjimo“ ir viskuo nusivylę. Kas galėtų priversti savivaldybes dirbti, juk panaši situacija visoje Lietuvoje?

Matydamas, kad bendrijų nariai nesusitvarko, Seimas dar 2012 metais priėmė Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriomis daugiabučių namų savininkų bendrijų priežiūrą ir kontrolę patikėjo savivaldybėms. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas ir, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus, nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėti teismui.

Tačiau yra dalykų, kuriuos žmonės vis dėlto privalo nuveikti ir patys, t. y. paprašyti pateikti pajamų ir išlaidų ataskaitas ar bent užduoti kelis klausimus buhalterei ir pirmininkui. Negi tarp kaimynų nėra skardžiabalsių moterų, kurios paprastai pasiekia savo? Ir tuomet, jei negautumėte reikiamos informacijos ar joje aptiktumėte pažeidimų, jau galėtumėte skųstis ir savivaldybei. Tikrinti visas iš eilės bendrijas nėra nei resursų, nei reikalo, juk kaimynai tarpusavyje turėtų susitarti be valdžios įsikišimo.

Pasikonsultuoti dėl bendrijų ir kitais klausimais galima su savivaldybėse dirbančiais nemokamą teisinę pagalbą teikiančiais specialistais.