Trys pavojingos infekcijos – koronavirusas, gripas ir pneumokokas – drėgnu ir šaltu sezonu grasina suardyti mūsų sveikatą. Kadangi susirgimai būna panašūs, svarbu žinoti, koks virusas susargdino.

Eglė Kulvietienė

Medicinos mokslų daktaras, profesorius Saulius Čaplinskas aiškina, kaip atpažinti šias ligas ir padėti sau išvengti šių virusų ar jų sukeliamų komplikacijų.

Simptomai – panašūs, testo atsakymai – skirtingi

Užkrečiamas kvėpavimo takų ligas, tokias kaip pneumokokinė infekcija, gripas ar koronavirusas, sukelia skirtingi virusai. Diagnozuoti šias ligas nėra paprasta. Gripas prasideda staigiu karščiavimu, o susirgus COVID-19 pirmieji simptomai pasirodo vėliau. Be to, šios infekcijos nešiotojai, palyginti su sergančiaisiais gripu, gali ilgiau būti užkrato nešėjais. Pneumokokinė infekcija gali plisti žaibiškai ir suaugusiesiems dažniausiai sukelia plaučių uždegimą.

Labai sunku atskirti šias ligas tik pagal simptomus, todėl būtina atlikti diagnostinius testus. Skiriasi gydymo galimybės ir vaistai, skiepų prieinamumas, galimų rimtų komplikacijų tikimybė ir pobūdis, laikotarpis, per kurį ligos sukėlėjas gali būti perduotas artimiausiems žmonėms. Vaistinėse galima įsigyti ne tik padedančių nustatyti COVID-19, bet ir gripo diagnostikos ar greitųjų testų. Pajutus ligos simptomus, patarčiau kuo greičiau kreiptis į gydytojus. Laiku diagnozavus ligą, galima išvengti komplikacijų ir, tikėtina, neapkrėsti kitų žmonių.

Ligos – panašios, o vakcinos?

Kiekviena vakcina skiriama apsaugoti žmogaus organizmą nuo konkrečios infekcijos visą gyvenimą arba tam tikrą laikotarpį. Pavyzdžiui, gripo vakcina skiriama vienam sezonui. Mokslininkai kol kas neturi jokių prielaidų sukurti vieną vakciną nuo visų užkrečiamųjų ligų. Nuo hepatito C vakcinos sukurti nepavyko, tačiau jau yra efektyvių vaistų, kuriais galima visiškai išgydyti šią ligą. Vakcina pavyko išnaikinti tik vieną ligą – raupus. COVID-19 vakcina buvo sukurta gana greitai, todėl skeptikai nenorėjo pasitikėti ja.

Nereikėtų pamiršti, kad kasdien mokslininkai sukuria naujų technologijų, įgyja vis daugiau žinių. Liga – nauja, tačiau, įvertinus mokslininkų surinktus duomenis, buvo leista naudoti vakciną. Dabar jau paskiepyta milijonai žmonių pasaulyje, tad vakcinos poveikis yra patikrintas. Ateityje turėsime daugiau žinių apie ilgalaikį koronaviruso poveikį žmogaus organizmui. O šiandien galiu drąsiai teigti, kad vakcina išgelbėjo daugelio žmonių gyvybę, ypač turinčių kelias patologijas.

Kodėl koronavirusu suserga ir pasiskiepijusieji?

Kai tik buvo diagnozuotas koronavirusas, pirmiausia paaiškėjo, kad daug žmonių juo serga be jokių šios ligos simptomų, tai yra maždaug 80 procentų žmonių sirgo lengvai arba nejautė jokių simptomų. Tačiau ligoniai, net ir sergantys lengva forma, virusą gali perduoti kitiems. Tuomet suserga senjorai, žmonės, turintys lėtinių ligų, kuriems šis virusas yra labai pavojingas ir sukelia komplikacijų.

Kai pasiskiepijusieji nuo koronaviruso arba persirgusieji juo iš naujo susiduria su šiuo virusu, jis nesidaugina. Mat jų organizme yra labai daug antikūnų ir imuninė sistema įveikia virusą. Žmogus ne tik nepajunta šiai ligai būdingų simptomų, bet ir neužkrečia kitų. Tačiau, jeigu persirgus ar po skiepo praeina ilgesnis laiko tarpas, antikūnų sumažėja. Patekęs į organizmą, virusas vėl pradeda daugintis.

Tokiu atveju įsijungia žmogaus imuninė sistema, kuri, prisiminusi, kad jau buvo susidūrusi su šiuo virusu, greitai pagamina vadinamųjų imuninių ląstelių, kurios ir įveikia virusą. Užsikrėtęs koronavirusu žmogus serga lengviau, nepatiria komplikacijų ir trumpesnį laiką yra pavojingas aplinkiniams.

O štai vieną kartą pasiskiepijus nuo pneumokokinės infekcijos, tikėtina, kad imuninė apsauga išliks visą gyvenimą. Visgi, kai medikai pasiūlo dar kartą pasiskiepyti nuo šios ligos, nevertėtų atsisakyti. Gydytojas, pamanęs, kad skiepijotės mažiau efektyvia vakcina, siūlys platesnio poveikio vakciną.

Koronavirusas grįžta vis kita atmaina, o vakcinos – tos pačios. Kodėl?

Koronavirusas plinta labai greitai, tad mokslininkai nespėja kurti vakcinų kiekvienai šios ligos atmanai. Aišku, idealu būtų sukurti vakciną, kuri efektyviai veiktų besikeičiančio viruso baltymus, tačiau universalios vakcinos dar nėra. Mokslininkai tęsia mokslinius tyrimus ir šiandieniais jų atradimais būtina pasitikėti. Kodėl vis dar yra skeptikų? Kai žmogus negauna iš specialisto, kuriuo pasitiki, atviro, nuoširdaus ir aiškaus atsakymo į jam rūpimą klausimą, jis randa atsakymą kitur, pavyzdžiui, socialinėje medijoje ar pas pažįstamus. Visgi turime suprasti, kad reikia saugoti savo senjorus ir saugotis patiems.