Gydytojai pastebi, kad daugelis vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje tiesiog susitaiko su mintimi, kad sveikata ir savijauta senatvėje turi neišvengiamai suprastėti. Greičiau pasireiškiantį nuovargį, jėgų trūkumą, dusulį, krūtinės skausmą ir net galvos svaigimą kai kurie senjorai priima kaip natūralią būseną. Toks susitaikymas su prasta savijauta yra lemtinga klaida.

„Ignoruodami aortos vožtuvo stenozės simptomus – signalus, kuriuos siunčia kūnas, žmonės atveria vartus ligai progresuoti, taip aukodami savo gyvenimo kokybę, geresnę savijautą, darbingumą“, – įspėja gydytojas kardiologas Aurimas Knokneris, Klaipėdos jūrininkų ligoninės Širdies ir kraujagyslių radiologijos skyriaus vedėjas.

Liga nualina širdį

Aortos vožtuvo stenoze sergantys pacientai paprastai skundžiasi krūtinės skausmu, juos greitai apima nuovargis, kamuoja dusulys, širdies ritmas tampa nepastovus. Alpstantis ir galvos svaigulį patiriantis asmuo neretai išgąsdina šeimos narius. Todėl kiekvienas turėtų žinoti apie ligos keliamą pavojų.

Dažniausiai širdies vožtuvo ligos ima kamuoti vyresnio amžiaus žmones, nes metams bėgant ant aortos vožtuvo burių pamažu kaupiasi kalcis, dėl to jos standėja ir kietėja – vožtuvas negali tinkamai atsidaryti ir užsidaryti, jo anga susiaurėja.

„Susiaurėjus aortos vožtuvo angai širdis turi stipriau susitraukti, kad galėtų išstumti kraują į aortą ir aprūpinti deguonies prisotintu krauju visas kūno dalis. Dėl išaugusio krūvio stiprėja širdies raumuo – didėjanti jo jėga veikia kaip kompensacinis mechanizmas. Tačiau galiausiai pasiekiama kritinė riba, kai širdis nebeatlaiko krūvio – nukenčia tiek pati, tiek krauju nepasotinamos smegenys – dėl to svaigsta galva, netenkama sąmonės“, – dėsto Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė dr. Dalia Jarašūnienė, jau tris metus implantuojanti transkateterinius aortos vožtuvus.

Anot pašnekovės, pasiekus ribą, kai kompensacinės savybės išsenka, paciento sveikata blogėja labai greitai, vystosi širdies nepakankamumas, krinta kraujospūdis, gali ištikti staigi mirtis.

Pacientė ir stebisi, ir džiaugiasi

Gydytojos D. Jarašūnienės ir jos kolegų rankose atsidūrusi 73 metų Jadvyga Narvilienė prisipažįsta, kad ligos gydymą atidėliojo gana ilgai. Tačiau galiausiai sveikata taip pašlijo, kad moteris negalėdavo miegoti naktį – kamavo stiprus dusulys. O sėdint imdavo skaudėti krūtinę.

Pernai spalį Klaipėdos medikai jai atliko perkateterinio aortos vožtuvo implantavimo procedūrą (TAVI), nes dėl didelės chirurginės rizikos buvo nesaugu atlikti atvirą širdies operaciją.

TAVI yra mažai invazinė procedūra palyginti su atvira širdies operacija, kada į arteriją yra įkišamas plonas, lankstus vamzdelis (vadinamas kateteriu) ir per jį dirbtinis širdies vožtuvas nustumiamas iki paciento širdies. Taip senas, blogai veikiantis vožtuvas pakeičiamas sveiku.

„Po TAVI procedūros, kankinę simptomai dingo. Nesitikėjau, kad mano bėdos bus išspręstos taip greitai ir sklandžiai. Esu labai dėkinga gydytojams. Džiaugiasi mano vaikai ir anūkai“, – kalba J. Narvilienė.

Vis daugiau sergančiųjų

Kardiologo A. Knoknerio teigimu, TAVI ir kardiochirurginė vožtuvų operacija yra du pagrindiniai gydymo metodai, leidžiantys suteikti veiksmingą pagalbą pacientui.

O žmonių, kuriems reikia pagalbos, tik daugėja. Pasak A. Knoknerio, širdies vožtuvų ligos yra ne vien Lietuvos problema – kasmet Vakarų Europos šalyse diagnozuojama apie pusė milijono naujų aortos stenozės atvejų. Tyrimai skirtingose šalyse rodo, kad iš viso širdies vožtuvų ligos šiuo metu kamuoja maždaug 2,5% planetos gyventojų.

Prognozuojama, kad visuomenei senstant širdies vožtuvo ligos taps nauja epidemija, nes iki 2040 m. sergančiųjų skaičius pasaulyje padvigubės, o iki 2060 m. – patrigubės.

Europos kardiologų draugijos duomenimis, Lietuvoje TAVI procedūra kasmet turėtų būti atliekama per 1000 pacientų. Beje, pernai mūsų šalyje atliktų procedūrų skaičius buvo 5 kartus mažesnis.

Anksčiau ši, mažai invazinė procedūra buvo rekomenduojama tik didelės rizikos pacientams, bet dabar pacientų gydymo indikacijos išsiplėtė ir apėmė vidutinės ir mažos chirurginės rizikos pacientus.

Visavertį gyvenimą žmonėms grąžinančios Klaipėdos, Kauno ir Vilniaus medikų komandos TAVI procedūrų galėtų atlikti kur kas daugiau, jeigu Valstybinė ligonių kasa padidintų finansavimą.

Išgelbėti gali vizitas pas šeimos gydytoją

Sergamumo tendencijos sveikatos specialistams kelia nerimą, nes negydant sunkios aortos vožtuvų stenozės tik kas antras pacientas išgyvena ilgiau negu dvejus metus.

Gydytojai pastebi, kad kai kurie širdies vožtuvo ligos simptomai gali būti panašūs į senėjimo požymius, todėl dažnai žmonės tiesiog ignoruoja organizmo siunčiamus signalus ir patys sumažina savo šansus gauti pagalbą. Todėl vyresnio amžiaus žmones ir jų artimuosius specialistai ragina atkreipti dėmesį į ligos pavojų.

„Aortos vožtuvo stenozė diagnozuojama ypač paprastai. Vizito pas šeimos gydytoją metu papasakokite apie savo negalavimus. Gydytojas turėtų paklausyti jūsų širdį stetoskopu, nes ligą paprastai išduoda krūtinės taške, ties aortos vožtuvu girdimas ryškus sistolinis ūžesys. Tokiu atveju pacientas turėtų būti siunčiamas pas kardiologą, echokardiografijos tyrimui“, – sako gydytoja kardiologė dr. D. Jarašūnienė.