Prieš 600 metų

NUŽUDYTAS JONAS II BEBAIMIS

1419 m. rugsėjo 10 d. Montro (netoli Paryžiaus) nužudytas vienas garsiausių Burgundijos valdovų Jonas II Bebaimis. Jis gimė 1371 m. gegužės 28 d. Dižone. Garsėjo kaip narsus karys, padėjo vengrams gintis nuo turkų, „kovėsi kaip liūtas“, pateko į nelaisvę, bet buvo išpirktas savo tėvo Pilypo II Drąsiojo. 1404 m. paveldėjo sostą ir dėl teritorijų ėmė kovoti su savo pusbroliu, Prancūzijos karaliumi Karoliu VI Pamišėliu. 1418-aisiais Jono II Bebaimio kariuomenė netgi sugebėjo užimti Paryžių, bet Prancūzijos dofinas (sosto įpėdinis), būsimasis Prancūzijos karalius Karolis VII Nugalėtojas pabėgo iš miesto. Jis pasiūlė Burgundijos valdovui susitikti ant Montro tilto, tačiau čia, sulaužius visas riterių garbės kodeksus, Jonas II Bebaimis buvo nužudytas (nukirsta ranka ir perkirsta galva) Prancūzijos dofino apsaugos karių.

Prieš 20 metų

TERORO AKTAI RUSIJOJE

1999 m. rugsėjo 8–16 d. Rusijos Maskvos ir Volgodonsko (Rostovo srityje) miestuose surengta serija teroro išpuolių. Rugsėjo 8-ąją 23 val. 59 min. nugriaudėjo sprogimas Maskvoje, Gurjanovo gatvėje stovėjusio devynaukščio daugiabučio, pažymėto 19 numeriu, pirmame aukšte, kur buvo baldų parduotuvė ir sandėlis. Didesnė dalis pastato visiškai sugriauta, labai nukentėjo ir gretimas daugiabutis (vėliau abu namai nugriauti). Žuvo 100 žmonių, 690 buvo sužeisti.

Tyrimo metu nustatyta, kad sandėlyje (dalis jo buvo išnuomota) išpuolį rengę smogikai laikė šimtus kilogramų sprogmenų. Kelias dienas iki tragedijos sandėlį tikrino vietos milicininkas, bet „cukraus“ maišai jam nesukėlė įtarimų. Rugsėjo 13 d. 5 val. ryto galingas sprogimas (užtaisas buvo padėtas namo rūsyje) visiškai sugriovė aštuonių aukštų daugiabutį Maskvos Kaširos plente, žuvo 124 žmonės, 7 išgyveno, bet buvo sunkiai sužeisti. Rugsėjo 16-ąją Volgodonsko Spalio plente greta devynaukščio gyvenamojo namo buvo susprogdintas sunkvežimis „Gaz-53“, pilnas sprogmenų.

Žuvo 19 žmonių, 89 buvo sužeisti. Rusijos pareigūnų teigimu, sprogdinimus įvykdė teroristai iš Šiaurės Kaukazo (tuo metu Čečėnijoje ir Dagestane vyko kovos tarp Rusijos pajėgų ir vietos kovotojų). Dalis kaltinamųjų organizavus šiuos išpuolius buvo nukauti rusų pajėgų, kiti – suimti ir įkaltinti, treti – iki šiol nerasti. Taip pat iki šiol aptariama versija, kad šie siaubingi sprogimai galėjo būti surengti pačių Rusijos specialiųjų pajėgų (esą tai atrišo rankas valdžiai naudoti kraštutines priemones, pateisino 1999 m. pradėtą Antrąjį Čečėnijos karą ir kt.).

Prieš 90 metų

MIRĖ JANIS RAINIS

1929 m. rugsėjo 12 d. Majoriuose (Jūrmalos dalis) mirė latvių visuomenininkas, poetas, dramaturgas, vertėjas, teisininkas ir politikas Janis Rainis (tikr. Janis Pliekšanas). Gimė 1865 m. rugsėjo 11 d. Varslavanose (netoli Jekabpilio). Mokėsi vokiškose gimnazijose Daugpilyje ir Rygoje, baigė teisės studijas Sankt Peterburgo universitete. 1889–1891 m. dirbo apygardos teisme Vilniuje, kur sukūrė geriausius savo jaunystės eilėraščius, taip pat susipažino su lietuvių tautosaka, vertė lietuviškas dainas. Kurį laiką dirbo advokatu Panevėžyje. Draugavo su lietuvių kultūros veikėjais. 1897 m. vedė garsią latvių poetę Aspaziją.

Buvo vienas iš latvių tautinio atgimimo žadintojų. Kūrė poeziją, prozą, dramas latviškai, vertė į latvių kalbą kitų tautų autorių kūrybą. Pasižymėjo kairuoliškomis politinėmis pažiūromis, buvo persekiojamas carinės Rusijos pareigūnų, suimtas, ištremtas į imperijos gilumą. 1905-aisiais išvyko į Šveicariją, ten parašė geriausius savo kūrinius. 1920 m. grįžo į jau nepriklausomą tėvynę, tapo Steigiamojo Seimo nariu, vadovavo socialdemokratų frakcijai, kandidatavo į prezidento postą, tapo vienu iš šalies konstitucijos rengėjų. Buvo teatrų steigėjas ir vadovas, dirbo švietimo ministru.

Prieš 70 metų

MIRĖ RICHARDAS ŠTRAUSAS

1949 m. rugsėjo 8 d. Garmiše-Partenkirchene (Vokietijoje, Bavarijoje), sulaukęs 85-erių, mirė kompozitorius ir dirigentas Richardas Štrausas. Gimė 1864 m. birželio 11 d. Miunchene operos teatro orkestro muzikanto šeimoje. Richardas vos šešerių sukūrė pirmąją muzikinę pjesę. 1874 m. pirmą kartą išgirdo Richardo Vagnerio kūrybą ir ja susižavėjo, tačiau gavo pylos nuo tėvo, mat jis R. Vagnerio muziką laikė žemo lygio. Visgi R. Štrausas žavėjosi R. Vagneriu visą gyvenimą. Kurį laiką studijavęs Miuncheno universitete istoriją ir filosofiją, išvyko į Berlyną ir pasirinko muziko kelią.

1894-aisiais vedė dainininkę Pauliną Mariją de Aną. Ji buvo valdinga ir ekscentriška moteris, bet R. Štrausas buvo laimingas ir laikė žmoną savo mūza. Kompozitorius gyveno ir dirbo įvairiuose Vokietijos, Austrijos, Šveicarijos miestuose. Labiausiai mėgo kurti simfoninę muziką (garsios simfoninės poemos – „Don Žuanas“, „Tilio Ulenšpygelio linksmosios išdaigos“). Ne mažiau žymios ir operos („Salomė“, „Elektra“, „Rožės kavalierius“). Taip pat kūrė kamerinę muziką, daug prisidėjo steigiant muzikos festivalius, vadovavo puikiems orkestrams.

Prieš 510 metų

ŽEMĖS DREBĖJIMAS STAMBULE

1509 m. rugsėjo 10 d. Stambule (Konstantinopolyje) įvyko stiprus žemės drebėjimas, pramintas mažąja pasaulio pabaiga. Jo stiprumas galėjo siekti 7,5 balo pagal Richterio skalę. Buvo visiškai sugriauta daugiau kaip tūkstantis namų, labai nukentėjo 109 mečetės, miesto gynybinės sienos, prieigas prie Osmanų imperijos sostinės saugojusios tvirtovės. Marmuro jūroje kilo iki 6 metrų aukščio cunamio banga, nuniokojusi pakrantes. Žuvo apie 10 tūkst. žmonių. Sultonui Bajazitui II netgi teko kuriam laikui su savo svita persikelti į laikinąja sostine tapusį Edirnės miestą (buvusį Adrianopolį).