Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 400 metų


VERGOVĖS PRADŽIA JAV TERITORIJOJE


1619 m. rugpjūčio 20 d. į Džeimstauno uostą Virdžinijoje (tuo metu tai buvo britų kolonija, vėliau tapo viena iš Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstijų) olandų laivas atplukdė pirmuosius 20 vergų. Jie buvo parduoti kolonistams. Tai tapo masinio vergų darbo naudojimo Šiaurės Amerikoje pradžia. Jų prisireikė, nes trūko darbo rankų kolonistų cukranendrių, medvilnių, tabakų plantacijose ir kitur. Vergų darbas buvo itin populiarus ir Centrinėje bei Pietų Amerikoje – britų, prancūzų, olandų, ispanų, portugalų valdose. Vergus iš Afrikos laivais žiauriomis sąlygomis gabeno baltieji pirkliai, tačiau vergų gaudymu pačioje Afrikoje dažniausiai vertėsi vietiniai juodaodžiai karaliukai, bendradarbiavę su pirkliais. XVII–XIX a. iš Afrikos buvo išvežta apie 80 mln. vergų, 13 mln. jų pateko į JAV teritoriją. 1865 m. JAV Kongresas panaikino šalyje vergovę. Daugybėje šalių (ypač Azijos ir Afrikos) šis reiškinys gyvavo dar ilgai (pavyzdžiui, Mauritanija vergovę oficialiai panaikino tik 1981 m.), o įvairiomis formomis išliko ir šiandien.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 30 metų


NUSIDRIEKĖ BALTIJOS KELIAS


1989 m. rugpjūčio 23 d. vyko įspūdinga lietuvių, latvių ir estų tautinio atgimimo, vienybės ir siekio atgauti laisvę demonstravimo akcija – Baltijos kelias, nusidriekęs nuo Vilniaus per Rygą iki Talino daugiau kaip 600 km ir sujungęs daugiau nei 2 mln. rankomis susikibusių žmonių. Ją organizavo Lietuvos sąjūdis ir Estijos ir Latvijos liaudies frontai. Akcija siekta pasmerkti prieš 50 metų nacių Vokietijos ir Sovietų Sąjungos pasirašytą Baltijos šalių okupaciją lėmusį Ribentropo–Molotovo paktą. Baltijos kelias sukėlė didelį Sovietų Sąjungos vadovybės nepasitenkinimą ir atkreipė laisvojo pasaulio dėmesį į lietuvių, latvių ir estų kovą už laisvę. Jį remiantys žmonės tądien surengė palaikymo akcijas Rusijoje (mitingą Maskvoje išvaikė milicija), Ukrainoje, Prancūzijoje. Baltijos kelią vien Lietuvoje žymi daugiau nei pusšimtis atminimo ženklų (paminklinių akmenų, koplytstulpių ir kt.).

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 40 metų


MIRĖ KAZYS ŠKIRPA


1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), mirė karininkas ir diplomatas Kazys Škirpa. Gimė 1895 m. vasario 18 d. Namajūnuose (Pasvalio r.). Baigė Latvijos Mintaujos (Jelgavos) gimnaziją, studijavo Komercijos institute Sankt Peterburge. Buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, mokėsi karo mokykloje. Baigiantis Pirmajam pasauliniam karui, organizavo lietuvių dalinius Rusijoje. 1918 m. grįžo į Lietuvą ir pirmasis įstojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę.


Tarnavo Vilniaus komendantūroje, 1919 m. sausio 1 d. su būriu karių pirmą kartą Gedimino pilyje iškėlė Lietuvos trispalvę. Dalyvavo kovose su bolševikais, bermontininkais, lenkais. Buvo Steigiamojo Seimo narys. Mokėsi Ciuricho (Šveicarijoje) technikos institute, Aukštuosiuose karininkų kursuose Kaune, Belgijos karo akademijoje. Tarnavo Generaliniame štabe, dėstė Karo mokykloje ir Aukštuosiuose karininkų kursuose. Nepritarė 1926 m. gruodžio perversmui. Nuo 1927-ųjų dirbo diplomatinėje tarnyboje. 1938 m. ragino atmesti Lenkijos pateiktą ultimatumą, o prasidėjus Antrajam pasauliniam karui – užimti lenkų okupuotą Vilnių.


Sovietams 1940-aisiais okupavus Lietuvą, K. Škirpa buvo Berlyne (nuo 1939 m. buvo pasiuntinys Vokietijoje). Čia būrė Lietuvos aktyvistų frontą, prisidėjo rengiant 1941 m. birželio sukilimą. Siekė kuo didesnio Lietuvos savarankiškumo vokiečių okupacijos metais, nacių buvo suimtas. Kai kurios K. Škirpos kalbos, turėjusios antisemitinių bruožų, dabar kelia kontroversijų. Nuo 1946-ųjų gyveno Airijoje, 1949 m. įsikūrė JAV. Dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone, buvo aktyvus lietuvių išeivijos veikėjas. Mirė sulaukęs 84-erių.


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 160 metų


GIMĖ LIUDVIKAS KŠYVICKIS


1859 m. rugpjūčio 21 d. Plocke (Lenkijoje) gimė pedagogas, archeologas, etnologas, ekonomistas Liudvikas Kšyvickis. Studijavo Varšuvoje, Krokuvoje, Leipcige, Paryžiuje. Nuo 1890 m. iki Pirmojo pasaulinio karo pradžios dažnai viešėdavo Lietuvoje, čia turėjo daug draugų (Vladimiras Zubovas, Mykolas Romeris, Tadas Daugirdas, Vladas Nagevičius, Povilas Višinskis ir kt.). Žavėjosi Lietuvos piliakalniais, juos fotografavo, rinko žmonių pasakojimus, vėliau ėmėsi ir archeologinių tyrimų. Kasinėjo piliakalnius įvairiose Žemaitijos ir Aukštaitijos vietose. 1906-aisiais Varšuvoje išleido knygą „Žemaičių senovė“. Dėstė Varšuvos universitete, bendradarbiavo spaudoje. 1939 m. puolant vokiečių pajėgoms buvo sužeistas į jo butą pataikius artilerijos sviediniui. 1941 m. birželio 10 d., sulaukęs 81-erių, mirė nuo infarkto.

REKLAMA


Savaitės kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 120 metų


SURENGTAS PIRMASIS LIETUVIŠKAS SPEKTAKLIS


1899 m. rugpjūčio 20 d. Palangoje pirmą kartą viešai buvo parodytas lietuviškas spektaklis – Keturakio „Amerika pirtyje“. Spaudos draudimo metais tai buvo didžiulis iššūkis, ne tiek kultūrinio, kiek visuomeninio ir politinio gyvenimo reiškinys. Šio spektaklio ištakos siekia 1893 m., kai Vincas Kudirka „Varpe“ paskelbė lietuviškių dramos kūrinių konkursą.


Vieni pirmųjų į šį kvietimą atsiliepė broliai Antanas ir Juozas Vilkutaičiai – Keturakio slapyvardžiu sukūrė komediją „Amerika pirtyje“. Ji buvo pastatyta daržinėje Palangoje, netoli jūros tilto. Spektaklis buvo pastatytas su carinės administracijos žinia, tačiau po vaidinimo daugelis jo rengėjų ir aktorių buvo sulaikyti rusų žandarų, nes jame buvo įžvelgta antirusiškų gaidelių.


Visgi lietuvių inteligentai savo tikslą pasiekė – spektaklis tapo lietuviškos dvasios demonstracija. Rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, kartu su Povilu Višinskiu režisavusi spektaklį, vėliau rašė: „Dailės švente to vaidinimo negalima buvo pavadinti, nes tuomet dailės dar beveik visai nebuvo. Buvo tai tikrąja to žodžio prasme tautos šventė, ir tai tautos, kuri džiaugėsi išlikusi gyva ir drauge su džiaugsmu pakėlė didelį protestą prieš ją varžančius pančius. Ir kėlėme uždangą sunervinti, lydimi jausmų, kad čia po mūsų kojomis ne paprasta scena vaidinimui ir kad mūsų vaidilos ne paprasti scenos artistai, tik tikri kovotojai užsispyrę iš kovos lauko nepasitraukti.“