Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija

Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


ESTIJOS NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVOS


1918 m. lapkričio 28 d. Rusijos bolševikų pajėgoms įsiveržus į Estiją prasidėjo Estijos nepriklausomybės karas. Kai Estija 1918 m. vasario 24 d. paskelbė savo nepriklausomybę, šalyje dar šeimininkavo vokiečiai. Sovietų Rusija tikėjosi prisijungti Estiją ir puolė jauną valstybę. Lapkričio 28 d. rusai ir bolševikams prijaučiantys raudonieji estai užėmė Narvą. Iki 1919-ųjų sausio bolševikai užėmė 2/3 Estijos teritorijos ir priartėjo prie Talino. Skubiai kuriamai Estijos kariuomenei pagalbą suteikė Vakarų šalys – į Talino uostą įplaukė britų karo laivai, atvyko savanorių iš užsienio (daugiausia suomių). Į Pietų Estiją įžengė nuo bolševikų besitraukiantys rusų baltagvardiečiai. Jie sudarė sąjungą su estais ir padėjo išstumti bolševikus iš Estijos. Estai kovėsi efektyviai, naudojo šarvuotuosius traukinius. Estų pajėgos, remiamos rusų baltagvardiečių, netgi įžengė į Rusiją, užėmė Pskovą ir artėjo prie Sankt Peterburgo, tačiau puolimas buvo sustabdytas. 1919 m. vasarą generolo Johano Laidonerio vadovaujami estų daliniai sutriuškino maištaujančias Estijos ir Latvijos vokiečių karines pajėgas. 1920 m. Rusija pripažino Estijos nepriklausomybę. Kovose žuvo 3 588 Estijos kariai.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 250 metų


GIMĖ ANDRIUS SNIADECKIS


1768 m. lapkričio 30 d. Rydleve (Lenkijoje, netoli Žnino) gimė žymus medikas, biologas, chemikas, Vilniaus universiteto profesorius Andrius Sniadeckis. Studijavo mediciną Krokuvos universitete, tobulinosi Paduvoje (Italijoje), Vienoje, Edinburge. Itin susidomėjo chemija, nuo 1797 m. ją dėstė Vilniaus universitete. Šiam universitetui atidavė 40 savo gyvenimo metų. Įrengė universiteto chemijos laboratoriją, parašė pirmąjį Lietuvoje chemijos vadovėlį ir reikšmingų mokslo darbų. Dėstė ir farmaciją, vadovavo universiteto terapijos klinikoms. Labai rūpinosi visuomenės sveikatinimu, propagavo higieną, sveiką mitybą, ragino tobulinti medicinos pagalbą. A. Sniadeckis laikomas biochemijos pradininku Lietuvoje. Taip pat labai prisidėjo mūsų šalyje užgimstant pediatrijai. Jo iniciatyva kai kuriose Lietuvos mokyklose buvo įvestos fizinio lavinimo pamokos. A. Sniadeckis mirė Vilniuje 1838 m. gegužės 11 d. Jo brolis Jonas Sniadeckis buvo žymus astronomas, Vilniaus universiteto rektorius.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 110 metų


GIMĖ KLODAS LEVI-STROSAS


1908 m. lapkričio 28 d. Briuselyje gimė vienas žymiausių XX a. Europos intelektualų, antropologas, sociologas, kultūrologas, filosofas Klodas Levi-Strosas. Augo Versalyje (šalia Paryžiaus) žydų šeimoje. Tėvas ir du dėdės buvo dailininkai, senelis iš mamos pusės – garsus rabinas, prosenelis – kompozitorius. Baigęs licėjų Paryžiuje, Klodas įstojo į Sorbonos universitetą, dalyvavo politikoje, rėmė kairiąsias jėgas. Baigęs studijas ir atlikęs karo tarnybą, dirbo mokytoju licėjuje. 1935 m. kartu su žmona Dina Dreifus išvyko į Braziliją, tapo San Paulo universiteto profesoriumi. Sutuoktiniai surengė kelias ekspedicijas į Amazonės džiungles, tyrinėjo tenykštes indėnų gentis. 1939-aisiais grįžo į Paryžių. Prasidėjus karui ir naciams okupavus Prancūziją, K. Levi-Strosas dėl savo žydiškos kilmės slapstėsi, išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas. Iki 1947 m. gyveno ir dirbo Niujorke, vėliau grįžo į Prancūziją. 1973-iaisiais tapo Prancūzijos mokslų akademijos nariu. Parašė 19 monografijų, šimtus mokslinių straipsnių. Tyrinėjo visuomenių struktūrą, kolektyvinio mąstymo fenomenus, teisės ir valstybės ankstyvąją genezę ir daug kitų sričių, pelnė pasaulinį pripažinimą. Mirė Paryžiuje 2009 m. spalio 30 d., sulaukęs 100 metų.


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


PASKELBTAS TILŽĖS AKTAS


1918 m. lapkričio 30 d. Prūsų Lietuvos tautinė taryba paskelbė Tilžės Aktą, reikalaujantį Mažąją Lietuvą prijungti prie Didžiosios Lietuvos. „Dievas, kurdamas Lietuvą, į dalis jos nedalijo“, – yra sakęs filosofas ir visuomenės veikėjas Adomas Jakštas. Lietuvių žemes padalijo ne patys lietuviai – jas draskė stipresni kaimynai. Tai suvokė ir šimtus metų Vokietijai priklausiusių lietuviškų žemių šviesuoliai. Nepraėjus nė metams nuo Vasario 16-osios Akto paskelbimo Didžiojoje Lietuvoje, Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjai susirinko į Tilžę ir išrinko Prūsų Lietuvos tautinę tarybą. Paraginti Tilžės lietuvių klubo pirmininko Erdmono Simonaičio, 24 signatarai pasirašė Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos aktą. Jame Vokietijai priklausiusių lietuviškų žemių atstovai deklaravo siekį sujungti lietuvių gyvenamas žemes. Deja, šis siekis buvo įgyvendintas tik iš dalies, 1923 m. Lietuvai ryžtingai prisijungus nuo Vokietijos atskirtą ir prancūzų administruotą Klaipėdos kraštą. Pagrindinė Mažosios Lietuvos dalis liko Vokietijai, o po Antrojo pasaulinio karo tapo Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi. Dalis Tilžės Aktą pasirašiusių lietuvių šviesuolių Adolfo Hitlerio valdymo metrais buvo represuoti, uždaryti į koncentracijos stovyklas. Signatarai Jurgis Margys, E. Simonaitis, Jurgis Lėbautas, Kristupas Paura buvo įkalinti, o Enzys Jagomastas (jo bute buvo pasirašytas Tilžės Aktas) – su visa šeima sušaudytas Paneriuose 1941 m.

REKLAMA


Kalendorius: žmonės ir įvykiai, jau tapę istorija


Prieš 100 metų


PASKIRTA PIRMOJI AMBASADORĖ


1918 m. lapkričio 25 d. pirmą kartą diplomatijos istorijoje moteris buvo oficialiai paskirta valstybės ambasadore. Vengrijos visuomenės veikėja, pacifistė, kovotoja už moterų teises Rozika Švimer tapo savo šalies ambasadore Šveicarijoje. R. Švimer gimė žydų šeimoje Budapešte 1877 m. Jaunystėje dirbo buhaltere, subūrė Vengrijos moterų tarnautojų asociaciją, vėliau prisidėjo steigiant Vengrijos feminisčių asociaciją ir Vengrijos nacionalinę moterų tarybą. Tapo žinoma Europoje. Nuo 1914-ųjų dirbo žurnaliste, Pirmojo pasaulinio karo metais buvo aktyvi pacifizmo idėjų propaguotoja. 1918–1919 m. dirbo ambasadore Šveicarijoje. 1920-aisiais dėl politinių motyvų pasitraukė į užsienį, gyveno Austrijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, buvo aktyvi kovotoja už taiką. Mirė Čikagoje 1948 m. Jos palaikai kremuoti ir išbarstyti virš Mičigano ežero.



Panašios naujienos: