Lietuvos keliuose, nepaisant gausybės perspėjimų, nemažėja susidūrimų su laukiniais gyvūnais. Eismo įvykių metu apgadinami automobiliai, nukenčia gyvūnai, neretai sužalojami žmonės. Pastaruosius gelbsti medikai. O kas laukia žūties išvengusių traumuotų laukinių gyvūnų? Nejau vienintelė išeitis – iškviesti medžiotojus?

Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Medžiotojai aplenkė policiją

Vilniečių pora, vieną balandžio šeštadienį prietemoje važiuodama iš Molėtų į sostinę, netoli Eitminiškių kaimo patyrė šoką, kai iš pakelės griovio netikėtai iššoko stirninas ir trenkėsi į automobilio dureles.

Automobilis atsilaikė puikiai – nė menkiausio brėžio ar linkio, o štai gyvūnas, porą metrų paėjėjęs už griovio, prigulė pievoje. Nors patinas stengėsi iš visų jėgų, atsistoti neįstengė. Buvo akivaizdu, kad gyvūnas susilaužė priekinę koją ar kitaip smarkiai susižeidė. Po kurio laiko, matyt, susitaikęs su savo bėda, stirninas stotis jau nebebandė – gulėjo ir iškėlęs galvą gailiai žvelgė miško, stūksančio didelio lauko gale, link. Vilniečiai su panašia situacija anksčiau nebuvo susidūrę, tačiau akimirksniu sumojo paskambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefono numeriu 112. Išklausiusi pagalbos prašymo operatorė pažadėjo apie eismo įvykį nedelsiant informuoti policiją ir aplinkosaugininkus.

Sostinės gyventojus dar vienas šokas ištiko po to, kai vietoj Bendrojo pagalbos centro žadėtų gamtos sergėtojų prisistatė medžiotojas ir pareiškė, kad gyvūnas bus nušautas. Išgirdęs prašymą nežudyti vyriškis, rankoje laikęs medžioklinį šautuvą, labai nustebo ir atšovė: „Tai imkit jį, vežkitės ir gydykit, jei jau taip gaila. Aš tikrai neturiu laiko su juo terliotis. Daug čia tų stirnų būna, ypač kai suveši kukurūzų laukai. Visų neapsaugosi ir nesuganysi.“

Laimei, medžiotojas leido šiek tiek pavažiuoti nuo gyvūno egzekucijos vietos. Tačiau šūvio garsas vis tiek pasiekė vis dar policijos pareigūnų laukusių eismo įvykio dalyvių ausis. Į tokią situaciją patekusių žmonių galvose ėmė kirbėti įkyri mintis, ar tikrai nebuvo įmanoma išgelbėti budrumą praradusio gražuolio?

Per penkmetį – penkių žmonių žūtis

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė komisarė Daiva Žilinskė, atsakydama į klausimą, ar pastaraisiais metais tokių nelaimių daugėja, pateikė kelerių metų statistiką. Policijos pareigūnė atkreipė dėmesį, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos Eismo įvykių informacinėje sistemoje statistiškai nėra atskiriami eismo įvykiai, kurių metu buvo sužaloti ar žuvo laukiniai gyvūnai, nuo eismo nelaimių, kuriose nukentėjo naminiai gyvūnai. Pasak komisarės, šalies keliuose susidūrimų su gyvūnais skaičius kasmet varijuoja. Per pastaruosius penkerius metus šių eismo įvykių gausa išsiskyrė 2019-ieji. Tais metais buvo užfiksuota net 5 030 transporto priemonių susidūrimų su gyvūnais atvejų, jų metu žuvo 2 žmonės, 40 buvo sužeista.

Ekspertų tvirtinimu, keliuose pavojingiausi – briedžiai. 2019-aisiais 26 metų vairuotojo gyvybę nusinešė avarija, kurios metu transporto priemonė susidūrė būtent su briedžiu. Dar vienos tais metais įvykusios eismo nelaimės metu žuvo 66 metų pėsčiasis, vedęsis karvę.

Pavyzdžiui, 2016 m. Lietuvos keliuose užfiksuoti 3 178 susidūrimai su gyvūnais. Jų metu buvo sužeisti 34 žmonės, vienas – 80 metų vairuotojas – irgi žuvo po susidūrimo su briedžiu. Eismo įvykio metu, kai į transporto priemonę taip pat atsitrenkė briedis, 2017 m. žuvo 31-ų keleivė. Policijos duomenimis, tais metais buvo užregistruoti 2 422 susidūrimai su gyvūnais, sužeisti 27 žmonės. 20-metė keleivė žuvo 2018-aisiais, kai automobilis susidūrė su stirna. Iš viso tais metais šalyje dėl važiuojamojoje kelio dalyje atsidūrusių gyvūnų įvyko 4 041 eismo nelaimė, 48 žmonės neišvengė sužalojimų.

Pernai Lietuvoje buvo užfiksuoti 4 463 tokie susidūrimai, jų metu sužeista 18 žmonių. Guodžia tai, kad nei 2020-aisiais, nei šiemet sausio–balandžio mėnesiais automobiliams susidūrus su gyvūnais mūsų keliuose nežuvo nė vienas žmogus. Lietuvos kelių policijos pateikta statistika rodo, kad nuo šių metų pradžios iki birželio 1 d. įvyko 1 341 tokia avarija. Tai – 12 proc. daugiau negu tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.

Kodeksas baudų nenumato, bet...

„Eismo įvykių, kai susiduriama su laukiniais gyvūnais, nutinka, galima sakyti, visais metų laikais. Tiesa, žiemą jų būna mažiau“, – teigė policijos pareigūnė D. Žilinskė. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos komisarės, dažniau tokios eismo nelaimės įvyksta miškingose vietovėse. Nemažai įvykių – ir magistraliniuose keliuose. Pastaruoju metu – netgi miestuose ir miesteliuose.

Dažniausiai susiduriama su stirnomis, briedžiais, elniais. Būna susidūrimų ir su šernais, kiškiais, lapėmis. Vieną kitą eismo įvykį sukelia bebrai, vilkai ir naminiai augintiniai – šunys. Taip pat būta atvejų, kai buvo partrenkti į kelią įžengę naminiai gyvuliai – jaučiai, karvės, arkliai.

Tąsyk vilniečiams, į kurių automobilio dureles atsitrenkė stirninas, į įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai baudos neskyrė. Tačiau, pasak policijos atstovų, ne visada taip nutinka. „Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už partrenktą laukinį gyvūną nenumatyta. Įvykus eismo įvykiui, nagrinėjamos aplinkybės. Vairuotojui administracinė atsakomybė gali būti taikoma tik išsiaiškinus visas aplinkybes ir nustačius, kad jis pažeidė Kelių eismo taisykles. Pavyzdžiui, viršijo leistiną greitį, pažeidė lenkimo, manevravimo taisykles, neatkreipė dėmesio, kad kelio ruožas buvo pažymėtas įspėjamuoju kelio ženklu „Laukiniai gyvūnai“ ir pan.“, – paaiškino specialistė.

D. Žilinskės tvirtinimu, jeigu nustatoma, kad vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, yra skiriama bauda, o jos dydis priklauso nuo padaryto pažeidimo. Jeigu vairuotojas pasišalina iš eismo įvykio vietos, jam gali grėsti ne tik bauda, bet ir teisės vairuoti atėmimas. Bauda gali siekti nuo 600 iki 2 000 eurų, neturintiesiems teisės vairuoti – iki 2 600 eurų. Taip pat galima netekti teisės vairuoti transporto priemones nuo 1 iki 3 metų. Iš vairavusiojo be vairuotojo pažymėjimo netgi gali būti konfiskuota transporto priemonė.

Kaip išvengti pavojaus?

Kokių atsargumo priemonių turi laikytis vairuotojai, kad Lietuvos keliuose susidūrimų su gyvūnais būtų išvengta? Atsakymas, atrodo, – paprastas: visi eismo dalyviai privalo laikytis Kelių eismo taisyklių. Apie atsargumą ir saugumą keliuose nuolat primena ne tik kelių policijos pareigūnai, bet ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Pagausėjus eismo įvykių dėl laukinių gyvūnų, važiuoti lėčiau taip pat pataria aplinkosaugininkai. Tačiau gyvūnai neretai išnyra mums prieš pat akis tuomet, kai pakeisti situaciją jau būna per vėlu. Kas tada?

„Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Jis turi atsižvelgti į vietovę: ar ji – miškinga, o gal kelias yra greta atvirų vietovių, laukų, – dėstė D. Žilinskė. – Laukiniai gyvūnai neretai užklysta ir į miestų bei miestelių gatves. Apie tikimybę kelyje susidurti su gyvūnais įspėja kelio ženklai „Laukiniai gyvūnai“.
Specialistai pataria stebėti kelkraščius. Mat dažniausiai gyvūnai į važiuojamąją kelio dalį įbėga nuo krūmais ar medžiais apaugusio kelio krašto, iššoka iš griovio tamsiuoju paros metu, ypač anksti ryte, dar sutemus. Svarbu pasirinkti saugų važiavimo greitį. Pastebėjus kelkraštyje stovintį gyvūną, važiuoti pro jį reikia itin atsargiai, lėtai, galbūt net vertėtų sustoti ir palaukti, kol gyvūnas pats pasitrauks. Nemirksėkite žibintų šviesomis, nenaudokite garsinio signalo: apakinto ir išgąsdinto gyvūno elgesys – nenuspėjamas ir gali būti labai pavojingas.

Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovės, transporto priemonei susidūrus su gyvūnu, reikėtų skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112 ir klausyti operatoriaus nurodymų. Jeigu į įvykio vietą atvyks policijos pareigūnai, vykdykite jų nurodymus. „Nugaišusiu ar sužeistu laukiniu gyvūnu paprastai pasirūpina į įvykio vietą pagal prižiūrimą teritoriją atvykę medžiotojų būrelio atstovai“, – paaiškino pareigūnė.

Nutraukti kančias ar gydyti?

Ar į eismo įvykio vietą yra kviečiami tik medžiotojai, jei, tarkime, laukinis gyvūnas tėra lengvai sužeistas? Gal vertėtų skambinti gyvūnų globos tarnyboms ir paprašyti jų pagalbos? Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos specialistai nurodo, kad sužeisto laukinio gyvūno likimą visgi sprendžia pranešimą gavęs aplinkosaugininkas. Jų teigimu, partrenkus bet kokio dydžio laukinį gyvūną, būtina pranešti Bendrajam pagalbos centrui arba paskambinti Aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo skyriui. Pastarasis veikia visą parą. Budintis pareigūnas, išklausęs ir įvertinęs pateiktą informaciją, nuspręs, ką daryti toliau – kviesti medžiotojus, kad šie nutrauktų gyvūno kančias, ar bandyti gyvūną gydyti.

Pasak aplinkosaugininkų, transporto priemonei partrenkus laukinį gyvūną, sužalojimai dažniausiai būna nepagydomi. Tokiais atvejais gyvūnai dažnai patiria stuburo ar galinės kūno dalies traumas, kurias išgydyti – labai sunku. Tad tikimybė, kad gyvūnas pasveiks ir toliau galės gyventi laukinėje gamtoje, – labai menka.
Liūdną tiesą atskleidė ir kalbinti gyvūnų globos namų „Nuaras“ atstovai. „Kai sužalojamas medžiojamasis gyvūnas, jis nėra gydomas, – apgailestaudami teigė pašnekovai. – Medžiotojai medžioja sveikus laukinius gyvūnus, tad kai mes paleidžiame į laisvę išgydytą gyvūną, ir jis yra sumedžiojamas, nes žvėris nebebijo jį maitinančio žmogaus.“

Gyvūnų globėjų tvirtinimu, kartais labai norisi laukiniams gyvūnams suteikti pagalbą, bet priimti teisingą sprendimą nėra paprasta. Medžiotojai šaudo sveikus gyvūnus, ir mums tai – normalu. Visuomenė nori žūtbūt pagydyti sužalotus gyvūnus, ir tai – moralu. Tačiau kodėl medžiotojas turi nušauti sveiką gyvūną, o ne tą, kuris yra sužalotas? Be abejo, pasak gyvūnų globėjų, tai – daugiau retorinis klausimas, vis dėlto diskutuotinas, reikalaujantis pamąstymų.

Apsauga vairuotojams ir gyvūnams

Laukinių gyvūnų gerovė ir apsauga numatyta tiek nacionaliniuose teisės aktuose, tiek Europos Sąjungos mastu. Dauguma jų susiję su ūkiniais gyvūnais, tačiau teisės aktų reikalavimai taikomi ir laukiniams, laboratoriniams gyvūnams bei namų augintiniams. Pirmasis Europos Sąjungos gyvūnų gerovės teisės aktas buvo pristatytas prieš daugiau kaip 40 metų ir ne kartą atnaujintas. Štai Lisabonos sutarties 13 straipsnis skelbia, kad bendrijos valstybės narės turi visokeriopai atsižvelgti į gyvūnų gerovės reikalavimus.

Teigiama, kad geriausias būdas išvengti bėdos – užbėgti jai už akių. Šis posakis tiktų ir siekiant įrengti kuo daugiau bei įvairesnių apsaugos nuo laukinių gyvūnų priemonių keliuose, juolab kad tai palaiko vis daugiau kelių eismo saugumo ekspertų Lietuvoje ir užsienyje. Pasak jų, padeda įvairios priemonės: tinklo tvoros, gyvūnams skirtos požeminės perėjos. Tvirtinama, kad atvejai, kai laukiniai žvėrys atsiduria važiuojamojoje kelio dalyje, peršokę pakelės tinklo tvoras, – reti. Specialistų teigimu, išvengti susidūrimų su laukiniais gyvūnais padeda ir horizontalieji barjerai, antžeminės gyvūnų perėjos, specialios rampos, vienkrypčiai varteliai.

Neįprastą bandymą su gyvūnais atliko Jungtinių Amerikos Valstijų mokslininkai. Merilando universiteto tyrėjai įrengė judesio jutiklius ir vaizdo kameras, kad sužinotų, kaip įvairūs laukiniai gyvūnai pasinaudoja po magistraliniu keliu įrengta lietaus kanalizacija, kad išvengtų automobilių srauto. Projektą finansavo Merilando valstijos greitkelių administracija, ieškanti būdų, kaip sumažinti patiriamus nuostolius dėl susidūrimų su laukiniais gyvūnais keliuose. Projekto rezultatai nustebino. Paaiškėjo, kad beveik visi Merilando žinduoliai, išskyrus kelias jų rūšis (tarp jų buvo ir juodieji lokiai bei kojotai), sugalvojo, kaip pasinaudoti šia žmonių sukurta konstrukcija, kad nereikėtų kirsti magistralės.

Daugiau įdomių ir aktualių straipsnių rasite žurnale „Savaitė“. Jį galite gauti tiesiai į savo namus – užsiprenumeravę arba skaityti elektroninę žurnalo versiją.