Apie finansinių sukčių pinkles pastaruoju metu vis garsiau kalba bankai, mokėjimų, sutelktinio finansavimo platformos, sukčių dėmesio kaip niekada daug susilaukia ir kriptovaliutų prekybos biržos. Augant išmanių, emociškai paveikių apgavysčių skaičiui, vartotojai vis dažniau įviliojami į spąstus tariamais „nemokamais“ pasiūlymais ar greitu uždarbiu. Sukčiai meistriškai manipuliuoja žmonių psichologija – pasitelkia skubos taktiką, gąsdinimą, vartotojams sukuria baimę praleisti „puikias“ investavimo progas.

Nors nusikaltėliai nuolat sugalvojau naujų būdų pavogti žmonių pinigus, vartotojai pakliūva ant visiems gerai žinomų kabliukų, pastebi finansų ekspertai ir primena, kad vartotojams nederėtų prarasti budrumo.

„Daugelis to nė neįtaria, tačiau sukčiai yra labai gerai susipažinę su žmogaus psichologija, ypač tuo natūraliu noru greitai ir lengvai pasiekti naudą. Jie pasitelkia skubos jausmą, baimę ką nors praleisti ar nepagrįstą pasitikėjimą, kad išprovokuotų impulsyvius sprendimus. Deja, tokie sprendimai dažnai kainuoja brangiai – ne tik prarastas investicijas, bet ir pasitikėjimą visa sistema“, – sako Jonas Juengeris, „Bifinity“ vadovas.

Nors rizikų kriptovaliutų pasaulyje vis dar pasitaiko, naujausi „Chainalysis“ duomenys rodo, kad neteisėtos veiklos mastas čia yra mažiausias per pastaruosius kelerius metus. Prie to stipriai prisideda pačių kriptovaliutų platformų saugumo sprendimai – realiu laiku stebimos grėsmės, taikomos modernios apsaugos priemonės ir prevencija jau padėjo išvengti milijardinių nuostolių.

Vis dėlto finansų ekspertai pastebi – vien techninių saugumo sprendimų neužtenka, todėl ir patys vartotojai turi būti budrūs. Technologijoms vis geriau saugant mūsų duomenis, apgavikai vis dažniau pasitelkia psichologines gudrybes. Todėl šiandien kaip niekad svarbu ne tik žinoti, kaip saugiai naudotis kriptovaliutomis, bet ir gebėti atpažinti emocinį spaudimą.

Pasitelkia psichologiją

Sukčiai išnaudoja natūralų žmogaus norą pasijusti ypatingu, išskirtiniu ar tiesiog laimingu gavus „dovaną“. Jie kuria situacijas, kuriose auka jaučiasi pasirinkta neatsitiktinai arba tarsi turi vienintelę progą „nepraleisti šanso“. Šie psichologiniai triukai skirti išjungti racionalų mąstymą ir paskatinti skubotus, neapgalvotus veiksmus – būtent tai ir yra pagrindinis sukčių ginklas.

Dažni sukčiavimo būdai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, pasak kriptovaliutų rinkos eksperto, apima netikrus skaitmeninių pinigų „dovanojimus“ ir vadinamuosius „rug pulls“ – atvejus, kai žadamas nemokamas kriptoturtas, bet prašoma nedidelės investicijos, po kurios sukčiai paprasčiausiai dingsta.

Taip pat dažni naudojama apsimetinėjimo taktika, kai sukčiai prisistato žinomais influenceriais, įmonėmis ar oficialiomis platformomis tam, kad išviliotų slaptažodžius ar kitą jautrią informaciją.

Ne mažiau pavojingi ir vadinamieji romantiniai sukčiai – apgavikai užmezga tariamą emocinį ryšį, o vėliau manipuliuoja jausmais ir siūlo investuoti į neva itin pelningus projektus, taip išviliodami pinigus.

Tokie pažadai kaip greita grąža ar „nemokamos“ kriptovaliutos dažniausiai yra signalas, kad susiduriama su sukčiumi.

Saugumo priemonės veikia

Visame pasaulyje žinomos ir patikimos kriptovaliutų prekybos platformos pasitelkia pažangiausias technologijas, kad užtikrintų savo vartotojų apsaugą. Dauguma naudotojų lėšų saugomos vadinamosiose „šaltosiose saugyklose“, kurios neprijungtos prie interneto, tad yra daug saugesnės. Taip pat veikia realaus laiko stebėjimo sistemos, duomenys šifruojami, o papildomą saugumo lygį užtikrina kelių parašų (multi-signature) protokolai, leidžiantys užkirsti kelią neleistinam prisijungimui.

Kad vartotojai jaustųsi dar saugiau, jiems siūlomi ir papildomi apsaugos įrankiai – dviejų žingsnių tapatybės patvirtinimas (2FA), galimybė sudaryti patikimų adresų sąrašą bei gauti saugumo įspėjimus. Visi šie sprendimai padeda geriau kontroliuoti savo paskyrą ir sumažinti galimų grėsmių riziką.

Pavyzdžiui, „Binance“, didžiausiai pasaulyje kriptovaliutų biržai, 2024 m. pavyko užkirsti kelią daugiau kaip 4,2 mlrd. JAV dolerių galimų vartotojų nuostolių dėl sukčių. Be to, bendradarbiaujant su teisėsauga, atgauta daugiau nei 88 mln. JAV dolerių pavogtų ar netyčia prarastų lėšų.

„Binance“ ir „Bifinity“ kartu su Lietuvos kriminalinės policijos neseniai biuru surengė nuotolinį seminarą apie virtualius pinigus ir dėl jų kylančius pavojus bei valstybinio ir privataus sektoriaus partnerystę. Seminaras buvo surengtas siekiant užtikrinti veiksmingą nusikalstamų veiklų, susijusių su virtualių valiutų prekyba, atskleidimą.

Saugumo priemonių taikymo nauda jau matoma – Lietuvos kriminalinei policijai bendradarbiaujant su „Binance“ ir internetinės prekybos bendrove ,,Amazon“ buvo atskleistas beprecedentis sukčiavimo atvejis, kuomet, pasinaudodamas neteisėtomis pinigų grąžinimo schemomis, Lietuvos Respublikos pilietis iš tarptautinės bendrovės „Amazon“ išviliojo daugiau nei 2,5 mln. eurų.

BNS inf.