Suomijos parlamento rinkimus laimėjo centro dešiniosios Nacionalinės koalicijos partijos lyderis Petteris Orpo, įveikęs ministrės pirmininkės Sannos Marin centro kairiųjų partiją.

P. Orpo partija gavo 48 iš 200 mandatų, rodo sekmadienį preliminariai suskaičiuoti visi rinkėjų balsai.

„Žinote ką? Tai buvo didelė pergalė, – vėlyvą sekmadienio vakarą Helsinkyje džiūgaujantiems partijos šalininkams sakė buvęs finansų ministras. – Su šiuo rezultatu mes pradedame kurti naują Suomijos vyriausybę“.

Dešiniojo sparno populistinė partija „Suomiai“ finišavo antroje vietoje su 46 mandatais, o S. Marin socialdemokratai turi tik 43 mandatus. Taigi S. Marin neteko pareigų.

S. Marin pripažino pralaimėjimą ir pasveikino nugalėtojus pasakydama kalbą savo šalininkams. „Demokratija tarė savo žodį“, – sakė ji.

37 metų S. Marin, pradėjusi eiti pareigas 2019 metais, buvo jauniausia pasaulyje ministrė pirmininkė. Ji vadovavo centro kairės koalicijai, kurią sudarė penkios partijos.

Norint sudaryti daugumą 200 vietų parlamente, rinkimų nugalėtojui reikės kurios nors kitos iš didžiųjų partijų paramos, taip pat bent vienos iš vidutinių ir mažesnių partijų. Tikimasi, kad po sekmadienio rinkimų derybos dėl to užtruks ilgiau.

53 metų P. Orpo, priešingai nei S. Marin, neatmetė galimybės bendradarbiauti su dešiniąja populistine Suomių partija. Ši partija yra nusiteikusi prieš imigrantus, be to, pasisako už „Fixit“ – išstojimą iš Europos Sąjungos – ir laiko tai savo ilgalaikiu tikslu, taip pat nori atidėti Suomijos tikslą 2035 metais tapti neutralia anglies dioksido atžvilgiu.

S. Marin buvo populiari Suomijos lyderė, vadovavusi šaliai per pandemiją, o visai neseniai atvedė šalį į NATO ir šis klausimas jau beveik išspręstas. Tačiau narystė NATO nebuvo rinkimų kampanijos klausimas. Daugiausia dėmesio buvo skiriama vidaus klausimams, pavyzdžiui, nacionaliniam biudžetui. S. Marin oponentai kaltino ją didinant valstybės skolą.

Juodkalnijos prezidento rinkimus laimėjo politikos naujokas J. Milatovičius

Juodkalnijos prezidento rinkimus laimėjo naujai įkurtos partijos „Europa dabar!“ kandidatas Jakovas Milatovičius. Proserbiškos stovyklos remiamas politikos naujokas sekmadienį vykusiame antrajame rinkimų rate laimėjo 59–60 proc. balsų. Provakarietiškas ligšiolinis prezidentas Milas Džukanovičius turėjo tenkintis 40-41 proc. balsų.

Tai reiškia, kad Juodkalnijoje baigiasi daugiau kaip tris dešimtmečius trukusi M. Džukanovičiaus era. Jis 2006-aisiais buvusią Jugoslavijos respubliką atvedė į nepriklausomybę, o 2017-aisiais – į NATO. Tuo pat metu jo vadovavimą vis temdė kaltinimai korupcija, nepotizmu ir artumu organizuotam nusikalstamumui.

Rinkimus pralaimėjęs M. Džukanovičius dar rinkimų naktį pasveikino savo įpėdinį. „Rezultatas yra toks, koks yra. Kartais tenka pralaimėti rinkimus“, - sakė jis savo šalininkams Podgoricoje. Pilietinės, daugiatautės Juodkalnijos išsaugojimas esą ir toliau išliks jo pašaukimas.

J. Milatovičius savo rėmėjams žadėjo: „Ši pergalė pakeis Juodkalniją“. Šalies politikoje esą neliks nusikalstamumo ir korupcijos. Kelias į Europą liks prioritetu.

Nors pirmąjį rinkimų ratą prieš dvi savaites laimėjo M. Džukanovičius, jis nebuvo laikomas favoritu –  nes jo varžovą rėmė visa proserbiška stovykla, kuriai pirmajame rate dar atstovavo keli kandidatai. Tarp jų buvo ir atvirai prorusiško ir proserbiško Demokratinio fronto (DF) pirmininkas Andrija Mandičius, tada likęs trečias. J. Milatovičiui sakant kalbą rinkimų naktį, jis stovėjo visiškai greta jo.

Smarkiai poliarizuotoje politinėje aplinkoje rinkėjai pageidavo naujos asmenybės. Tai buvo palanku 36-erių J. Milatovičiui, kuris yra artimas Serbijos stačiatikių bažnyčiai. Jis buvo ekonomikos ministras trumpai gyvavusioje proserbiškoje vyriausybėje 2020–2021 metais. Po to J. Milatovičius su kitais įsteigė naują partiją „Europa dabar!“, kurios vicepirmininkas yra. Ši partija pasisako už šalies siekį tapti ES nare, tačiau kartu ir už glaudžius santykius su Serbija.

Juodkalnijoje prezidentas renkamas penkeriems metams, tačiau jo įgaliojimai yra veikiau reprezentaciniai.

Bulgarijos parlamento rinkimuose pirmauja konservatoriai ir liberalai

Bulgarijoje sekmadienį, po penktųjų parlamento rinkimų per dvejus metus, konservatoriai ir liberalai pasiekė panašių rezultatų, o prorusiška partija šiek tiek pagerino savo pozicijas.

Rusijos invazija į kaimyninę Ukrainą dar pagilino politinę krizę, apėmusią šią neturtingą Balkanų šalį nuo 2020 metų, – tokios nebūta ten nuo komunizmo žlugimo laikų.

Sekmadienio rinkimų rezultatai vargu ar užbaigs krizę 6,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje, kuri yra ES ir NATO narė, bet istoriškai ir kultūriškai artima Rusijai.

Remiantis išankstiniais rezultatais, buvusio ilgamečio premjero Boiko Borisovo konservatyvioji GERB gavo 24-26 proc. balsų ir tik šiek tiek aplenkė liberalo Kirilo Petkovo vadovaujamą koaliciją (23-24 proc.).

Ultranacionalistinė partija „Vazraždane“, palaikanti Kremliaus vykdomą karą, gavo 13-14 proc. balsų, t. y. daugiau nei 10 proc. balsų, kuriuos surinko per paskutinį balsavimą spalio mėnesį.

Sekmadienio rinkimuose dalyvavo 40 proc. rinkėjų, t. y. vos daugiau nei spalį, kai rinkėjų aktyvumas buvo rekordiškai žemas ir nesiekė 40 proc.

Oficialių rezultatų tikimasi sulaukti tik per ateinančią savaitę.