Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus specialistai primena, kad hidrometeorologams pranešus apie didelius šalčius, kilsiančią pūgą, vienkiemiuose ar atokesniuose kaimuose gyvenantiems žmonėms geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens bei kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą sumažėja matomumas, sutrinka transporto eismas.

Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų. Rekomenduojama nesinaudoti savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejungti kelių prietaisų į vieną elektros lizdą bei nepalikti jų įjungtų į tinklą be priežiūros.

Rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus specialistė Regina Cibulskienė perspėja: reikia itin atsargiai elgtis ant ledo. „Vaikščioti, čiuožinėti, žvejoti ant užšalusių vandens telkinių draudžiama, jei ledo storis mažesnis nei 7 cm, taip pat, kai ledas turi sniego priemaišų, nėra skaidrus, atlydžio metu. Ledu nepatartina vaikščioti vieniems ir tamsiu paros metu, nes, atsitikus nelaimei, bus sunku prisišaukti pagalbos", - sako R. Cibulskienė.

Specialistė taip pat siūlo atkreipti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrijų bei gyventojų dėmesį į ant stogų susidariusius storo sniego sluoksnius bei pavojingai kabančius varveklius, kurie krisdami gali sunkiai sužaloti žmones arba sugadinti jų turtą. Gausiai ant stogų susikaupus sniegui, viršijamos leistinos laikančiųjų konstrukcijų apkrovos, gali deformuotis statinių konstrukcijos, todėl pastatų šeimininkai privalo nuolat stebėti ant stogų besikaupiantį sniegą ir laiku jį nuvalyti.

Deja, ne visada kelininkai spėja laiku nuvalyti kelius. O užmiestyje užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir ši situacija gali sukelti pavojų gyvybei.

„Jeigu per pūgą važiuojant automobiliu užklimpote, patartina neišjungti variklio arba periodiškai jį šildyti. Labai svarbu į saloną neprileisti išmetamųjų dujų. Todėl nepamirškite stebėti, kad išmetamojo vamzdžio neužverstų sniegas", - pataria aplinkosaugos specialistė R. Cibulskienė.

Esant dideliems šalčiams, kyla pavojus nušalti drabužiais nepridengtas kūno vietas: ausis, nosį, skruostus. Nuo šalčio dažnai nukenčia ir kojų ar rankų pirštai, pėdos. Lengvai nušalus, pirmiausia žmogų reikia sušildyti (aplinkos temperatūra turi būti ne žemesnė nei 26-27 laipsniai), užkloti antklodėmis ar šiltais drabužiais. Jeigu žmogus sąmoningas, reikia jam duoti šilto (bet ne karšto) gėrimo. Nuo pažeistų kūno vietų būtina nuvilkti drabužius, o nušalusias vietas galima apvynioti švaria marle, vata arba vilnoniu audiniu. Nedera kaitinti nušalusių kūno dalių karšta pūsle, trinti sniegu ar šiurkščiu audiniu bei priartinti prie ugnies.

Kai nušalimas sunkus, nukentėjusįjį pirmiausia reikia perkelti į šiltą patalpą. Jei žmogus - be sąmonės, bet kvėpuoja, būtina jį paguldyti ant šono, o jei kvėpavimas nutrūkęs - tuoj pat atlikti dirbtinį kvėpavimą. Smarkiai nušalusį žmogų reikia šiltai susukti į storą audeklą ir kuo skubiau vežti pas gydytoją.

Pagal ELTA inf.
D. Labučio (ELTA) nuotr.