N. Mačiulis: Laikas galvoti apie COVID-19 situaciją rudenį

N. Mačiulis: Laikas galvoti apie COVID-19 situaciją rudenį


Sakoma, kad jei nepakeisi krypties, gali atsidurti ten, kur eini. Klausimus apie tai, kur iš tiesų mes einame vengdami skiepytis, kelia vis daugiau žinomų menininkų, ekonomistų, mokslininkų.


Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus analitikas dr. Jonas Bačelis birželio 21 dieną pateikė tris galimus tolesnio skiepijimo tempų scenarijus. Tuo metu bent viena doze buvo paskiepyti apie 49 proc. šalies gyventojų. Mokslininkas teigia, kad išlaikant tuometinius tempus mokslo metų pradžioje būtume galėję turėti 70 proc. vakcinuotų gyventojų. Prie jų pridėjus natūraliai imunizuotus būtų jau visai solidu. Tačiau tada įsibėgėjo vasara, užsikrėtusiųjų skaičiai smarkiai sumažėjo, ir dalis lietuvių nutarė, jog pandemija ir vakcinacija truputį palauks – laikas atostogauti. Iki šiol imunizuoti tik vos daugiau nei pusė šalies gyventojų, ir taip nutiko ne dėl to, kad skiepų trūktų, − turime šimtus tūkstančių nepanaudotų dozių.

REKLAMA


Netikėtos kliūtys vakcinacijai


Kaip sako ekonomistas Nerijus Mačiulis, matant nukritusį susirgimų koronavirusu ir mirčių nuo jo skaičių gali apimti pavojingas ramybės jausmas, kad viskas jau praeityje. „Vis dėlto dabartinėje situacijoje apima stiprus déjà vu − praėjusią vasarą, namuose pamiršę nutrintas kaukes, taip pat mėgavomės gėrimais perpildytuose baruose, masiniais renginiais ir nevaržoma socializacija. Tačiau tuomet pergalė ir džiaugsmas buvo trumpalaikiai, ir metus baigėme su rekordine koronoviruso banga ir beveik rekordiniu perteklinių mirčių skaičiumi. Dabartinė situacija nuo praėjusios vasaros skiriasi tik vienu svarbiu aspektu – mes jau turime saugias, efektyvias ir, svarbiausia, visiems laisvai prieinamas vakcinas. Vis dėlto, mokslui per rekordiškai trumpą laiką pasiūlius saugias ir efektyvias vakcinas, kelią pastojo, kad ir kaip būtų gaila, šiek tiek netikėtos problemos − didelė visuomenės dalis ignoruoja informaciją ir įrodymus iš patikimų mokslinių šaltinių ir tiki sąmokslo teorijomis, šarlatanais ir mitais“, – apgailestauja pašnekovas.

REKLAMA


Laisvė keliauja kartu su atsakomybe


Dėl sustojusios vakcinacijos, pasak N. Mačiulio, didėja tikimybė, kad gali pasikartoti praėjusių metų scenarijus. „Neišvengiamai turime užduoti sau nepatogius klausimus: ar gelbėjant tuos, kurie atsisakė skiepų, turime aukoti tuos, kurie nesulauks būtinų operacijų, ar turi kentėti tie, kuriems laiku nebus diagnozuotos vėžinės ligos? Ar turime rizikuoti visais kitais visuomenės nariais, kurie kentės nuo streso ir jo sukeliamų ligų? Ar galime aukoti ištisą kartą moksleivių, kuri negaus adekvačių mokymo paslaugų? Manau, kad valstybė negali ir neturi prisiimti visos finansinės piliečio gelbėjimo naštos, jei tas pilietis atsisakė nemokamų ligai kelią užkertančių skiepų. Vertėtų žinoti, kad vidutinė koronavirusu sirgusio paciento gydymo kaina siekė apie 2000 eurų, o kai kurių sunkiai susirgusių gydymas kainavo daugiau kaip 100 tūkst. eurų“, – dėsto ekonomistas.


N. Mačiulio manymu, galimybių pasas turėtų ne likti užmarštyje, o įgyti dar daugiau galių. „Prancūzija, paskelbusi, kad restorane, bare ar prekybos centre galės apsilankyti tik pasiskiepiję arba parodę neigiamą testą, sulaukė norinčių pasiskiepyti antplūdžio. Ne viena Europos valstybė apribojo nepasiskiepijusių medikų galimybes dirbti su pažeidžiamais pacientais. Kartais skepticizmas ar tingėjimas skiepytis yra tik parodomasis ir greit išgydomas“, – mano pašnekovas. O kaip reikalavimas gerbti asmens teises ir laisves, kiekvieno asmeninį pasirinkimą? Kaip sako N. Mačiulis, žmogaus laisvė mojuoti kumščiais baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus nosis.



Pasiskiepijo ir ragina kitus


Menininkas dr. Algirdas Gataveckas nuo COVID-19 pasiskiepijo, vos tik jam buvo suteikta tokia galimybė. „Nesirinkau vakcinos ir apie tai nė negalvojau – pasitikiu visomis, nes visos yra sukurtos ir patikrintos mokslininkų. Tiesiog džiaugiausi, kad galiu pasiskiepyti“, – sako dr. A. Gataveckas. Po skiepo vyrui sukilo temperatūra, tačiau jis nė kiek neišsigando, nes apie vakcinos poveikį žinojo ir buvo tam pasirengęs. „Tai tikrai joks vakcinos brokas, o normali organizmo reakcija, formuojanti imunitetą. Kiekvieno žmogaus organizmas skirtingas, tad ir reakcijos gali skirtis – vienas nieko nejaučia, kitam keletą dienų tenka pabūti ramiau“, – kalba menininkas, vakciną vadinantis COVID-19 ligos portretu. Taigi, jei ir tenka sunegaluoti, geriau nuo „portreto“, t. y. ligos imitacijos, nei nuo tikro viruso, kuris gali prikaustyti prie ligoninės lovos ilgoms savaitėms.


Kol vieni pasiskiepiję stebi, kaip gyvensime toliau ir ką kalba melagienų prisiskaitę aplinkiniai, dr. A. Gataveckas drąsiai stoja į mokslo pusę. Menininkas nepraleidžia pro akis platinamos dezinformacijos, nes tvirtai tiki, kad neturėtume užleisti viešosios erdvės vadinamiems antivakseriams. „Savo aplinkoje turiu nemažai abejojančiųjų vakcinos saugumu ir nauda. Man atrodo svarbu su jais kalbėtis, galbūt pakeisiu bent vieno žmogaus nuomonę ir jis pasiskiepys. Tai bus naudinga ir jam, ir visuomenei. Išties keista, kai vienais mokslo pasiekimais – medicina, komunikacijos priemonėmis ir pan. – naudojamės, o kitus atmetame. Aš pasitikiu mokslu ir medikais“, – teigia dr. A. Gataveckas.


Pilietiški ir draugiški vieni kitiems


Raginimuose skiepytis ne kartą girdėjome mintį, jog tai yra pilietiška. Tai reiškia, kad skiepydamiesi ne tik apsaugome save nuo pavojingos ligos, bet ir saugome visuomenę, savo artimuosius ir kuriame kolektyvinį imunitetą, kad koronavirusas nebeturėtų kur plisti. Jei vakcinacija yra pilietiškumo egzaminas, tenka pripažinti, kad jo dar neišlaikėme – sustojome ties 50 proc. Įdomu, jog tai yra maždaug tiek, kiek piliečių ateina balsuoti per įvairius rinkimus. Kaip paskatinti, įkvėpti ir padrąsinti žmones būti aktyvesnius, kai liko tik vienas žingsnis – tiesiog ateiti pasiskiepyti? Galime tai daryti kiekvienas asmeniškai – kalbėtis su giminaičiais, draugais, pasidalyti asmeninėmis istorijomis apie skiepus ir šalutinį poveikį, palydėti brangų žmogų iki vakcinavimo vietos.

REKLAMA


Kai kurie žmonės klaidingai tvirtina, jog daugybė gyventojų jau persirgo, todėl greičiausiai mes jau turime kolektyvinį imunitetą. Mokslininkų skaičiavimu, kolektyviniam imunitetui natūraliai pasiekti reikėtų apie 67 proc. persirgusių gyventojų. Tokių skaičių šalyje tikrai neturime ir nenorėtume turėti, nes jų pasiekti be perpildytų ligoninių ir didelių netekčių neįmanoma. Vienintelis būdas visiems būti saugiems yra didelės apimties vakcinacija.


Mokslininkai ir specialistai renkasi skiepus


Verta paminėti faktą, kad mokslo bendruomenė, t. y. žmonės, pasitikintys moksline informacija ir vakcinomis, visame pasaulyje yra pasiskiepijusi daugiausia – pradedant gydytojais ir baigiant aukštųjų technologijų įmonėmis. Pavyzdžiui, JAV esančio Silicio slėnio (JAV regionas, kuriame yra įsikūrę tūkstančiai IT įmonių ir kuris vadinamas verslininkų meka) vakcinacijos rodiklis jau perkopė 80 proc. Dar geresnę imunizaciją turi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institutas.


„Remiantis darbuotojų apklausa, VU GMC Biotechnologijos institute imunizacijos prieš koronavirusą lygis jau 98 proc., – džiaugiasi Gyvybės mokslų centro mokslo darbuotoja ir lektorė dr. Miglė Tomkuvienė. – Keli procentai persirgusių, visi kiti – pasiskiepiję. Panašus procentas ir Lietuvos kariuomenėje. Vadinasi, tai – įmanoma! Jei ne visoje Lietuvoje, tai bent atskirose bendruomenėse įmanoma pasiekti tokį procentą, kuris užkirstų kelią netgi delta atmainai. Išsikelkite tokį tikslą ir savo darbovietėse, meskite iššūkį, motyvuokite, džiaukitės rezultatais. Vakcinų užtenka, dabar reikia tik noro pasijudinti ta linkme.“


Projektas iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.


N. Mačiulis: Laikas galvoti apie COVID-19 situaciją rudenį