Rožės – metų metais neblėstanti klasika, narcizai žavi žaismingumu, o spalvingos tulpės džiugina tiek akį, tiek uoslę. Vos kelios paprastos gudrybės užtikrins, kad namuose ryškiaspalviai tulpių žiedlapiai išsilaikys gerokai ilgiau.

Šiuo metu tulpės yra labiausiai paplitęs dekoratyvinis augalas pasaulyje. Pirmą kartą tulpės pradėtos auginti X amžiuje Persijoje. Jau tada jos buvo selekcionuojamos ir kryžminamos, atrenkant tik gražiausių ir puošniausių egzempliorių svogūnėlius. Tulpės buvo populiarios ir Osmanų imperijoje.

Europos soduose šios nuostabios gėlės pasirodė XVI a. viduryje. Žinoma, kad 1573 m. Charles de L'Écluse‘as jas augino Vienos botanikos sode, o po kelerių metų - ir Olandijos botanikos sode. Manoma, kad šio žmogaus dėka tulpės paplito Nyderlanduose ir labai greitai įgijo vertę. Pasitaikydavo, kad svogūnėliai būdavo vagiami ir tuo metu parduodami už didelę kainą.

Šiandien šiuos kadaise brangius augalus šiltuoju metų laiku galima rasti beveik kiekviename Lietuvos sode, o parduotuvėse tulpės yra vienos dažniausiai perkamų skintų gėlių ištisus metus.

Viena, kelios ar visa puokštė spalvingais žiedlapiais viliojančių tulpių – akimirksniu patalpą pagyvinanti puošmena. Deja, kartais gali atrodyti, kad jos ir savo grožį išlaiko vos akimirką. Taip gali nutikti dėl neteisingo jų merkimo, sako augalų žinovė Vesta Paukštelo. Ji pasakoja, kaip geriausia tulpes pamerkti, kaip jomis rūpintis kasdien ir kokie triukai gali bemat vystančias pamerktas gėles atgaivinti.

Tinkama vaza. Tikriausiai tik užkietėję gėlininkai kiekvienai gėlių rūšiai gali turėti skirtingas vazas, tačiau kai kurioms rūšims vazos forma yra beveik gyvybiškai svarbi. Tikriausiai retas žino, kad net ir nuskintos tulpės dar paauga keliais centimetrais, todėl V. Paukštelo primygtinai rekomenduoja rinktis aukštesnę vazą nei įprastai. Taip gėlės gaus pakankamą atramą, ilgiau išlaikys formą. Laikykitės taisyklės: geriau per aukšta nei per žema. Taip pat pasirūpinkite, kad vaza būtų švarutėlė.

Kotų ir lapų patrumpinimas. „Nupjaukite lapus, kurie liečia vandens vazoje paviršių. Mirkdami vandenyje jie jį gali užteršti, be jų taip pat augalas visą energiją skirs būtent žiedlapiams. Taip pat tulpėms galioja tas pats patarimas, kaip ir kitoms pamerktoms gėlėms – parsinešę namo jų kotelius patrumpinkite įstrižai, 45 laipsnių kampu, ir tą vis pakartokite kas porą dienų“, – rekomenduoja V. Paukštelo.

Vandens temperatūra. Nors tokioms gėlėms kaip lelijos geriausiai tinka kambario temperatūros ar net apyšiltis vanduo, tulpės klesti šaltutėliame. Jeigu matote, kad tulpės jau pradeda nuleisti galvas, galite jas pamerkti ir į vandenį su ledukais – tai akimirksniu atgaivins šias gėles.

Derama vieta kambaryje. Tulpes dažnas mėgsta pamerkti ant virtuvės stalo ar padėti ant spintelės. Tai visiškai nėra blogai, jeigu tik šalia nestovi vaisių dubuo. Nemažai vaisių nokdami skleidžia etileno dujas, kurios tulpėms paprasčiausiai kenkia. Jei vaza ir vaisių dubuo yra per arti vienas kito, tulpių galvutės nulinks gerokai greičiau. Taip pat šių gėlių nestatykite ten, kur jas sieks tiesioginiai saulės spinduliai ar prie pat šilumos šaltinio.

Vandens keitimas. „Tai – universali taisyklė visoms skintoms ir į vazą pamerktoms gėlėms, visos jos mėgsta šviežią vandenį. Tačiau tulpės geria daugiau vandens nei dauguma gėlių, todėl jas reikia reguliariai tikrinti. Pasirūpinkite, kad tulpės vazoje visuomet turėtų pakankamai vandens, ir automatiškai pailginsite jų gyvenimo trukmę. Visgi tai nereiškia, kad reikėtų pripilti iki pusės stiebų – geriau vandens mažiau ir reguliariai jo kiekį prižiūrėti. Pakaks, kad jis apsemtų 5–10 cm“, – pataria gėlių žinovė.

Maistas gėlėms. Dažnai prie gėlių pridedamas maišelis su specialiai joms skirtais priedais. Jis ten ne be reikalo – būtent maišelio turinys yra tinkamiausias būdas pratęsti tulpių gyvavimą. Tik svarbu atminti, kad jį reikėtų supilti į kambario temperatūros vandenį, nes šaltame sudėtinės dalys gali neištirpti. Jeigu tokio specialaus maisto neturite, į vazą galite įpilti šiek tiek citrinos rūgšties (0,5 g 1000 ml vandens), įberti nedidelį kiekį cukraus (maždaug pusę arbatinio šaukštelio), įpilti stiklinę degtinės arba įmesti varinę monetą, kuri neleis atsirasti pelėsiui.