Žemas būsto įperkamumas Lietuvoje jaudina daugiau nei trečdalį šalies gyventojų

Žemas būsto įperkamumas Lietuvoje jaudina daugiau nei trečdalį šalies gyventojų


Būsto įperkamumas yra didžiausia susirūpinimą kelianti problema daugiau nei trečdaliui – 35 proc. – Lietuvos gyventojų, rodo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) atlikta studija. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustųjų – 56 proc. – sutinka, kad įperkamo būsto pasiūla jų gyvenamuose miestuose ir rajonuose yra nepakankama.


„Daugiau negu pusė respondentų sutinka ir supranta, kad jų miestuose ir rajonuose yra nepakankama būsto pasiūla už prieinamą kainą. (...) Situacija tikrai atspindi tą įperkamumo dugną, įperkamo būsto stygių ir galimybių stygių“, – pirmadienį pristatydamas naująją būsto įperkamumo studiją kalbėjo LNTPA vadovas M. Statulevičius.


Tyrimas parodė, kad 66 proc. nuomininkų būstą nuomojasi, nes tai yra vienintelis pasirinkimas pagal jų finansines galimybes, o 16 proc. respondentų sako gyvenantys su kitais asmenimis, nes tik tokiu būdu išgali susimokėti nuomą. Tiek pat – 16 proc. respondentų – teigia besinuomojantys būstą dėl lankstesnės galimybės pakeisti gyvenamąją vietą.


Kaip parodė tyrimas, būsto įperkamumo, nuomos bei paskolos aspektai didžiausią nerimą kelia 18–35 metų amžiaus gyventojams. 46 metų ir vyresniems respondentams labiau susirūpinę yra karo keliama grėsme bei pragyvenimo išlaidomis, o vyresni nei 56 metų apklausos dalyviai labiausiai jaudinasi dėl sveikatos priežiūros sistemos. Be to, tarp apklaustųjų didesnė dalis vyrų akcentuoja ekonominių problemų svarbą.

REKLAMA


Anot M. Statulevičiaus, pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai neįsigyja nuosavo būsto, yra pradinio įnašo neturėjimas (69 proc.), taip pat pajamų trūkumas – tai sudaro kliūtį įsigyti savo namus 36 proc. gyventojų. Būsto įperkamumą formuoja žemės sklypų prieinamumas, statybų išlaidos ir biurokratinio procesai, be to, didelę įtaką daro ir valstybės būsto politika. Kaip parodė tyrimas, didžioji dauguma (71 proc.) miestų gyventojų mano, kad Vyriausybės politika skatinant būsto įperkamumą yra nepakankama.


Tyrimas parodė, kad 44 proc. apklaustų nuomininkų būtų labiau linkę nuomotis būstą iš privačių asmenų, o 46 proc. nuomininkų nuomos pasiūlos šaltinis neturi didelės reikšmės. Tam įtakos, anot M. Statulevičiaus, Kauno ir Vilniaus mieste populiarėjantys vadinamieji co-livingai.


Visgi, 85 proc. apklaustųjų nurodė, kad gyvena jiems nuosavybės teise priklausančiame būste. Verta paminėti, jog, Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) duomenimis, nuosavo būsto dalis Lietuvoje sudaro apie 90 proc. ir yra didžiausia tarp organizacijos narių. Apklausos duomenimis, Vilniuje ir Kaune nuomojamame būste dažniau gyvena 18–25 metų amžiaus moterys.

REKLAMA


„Kalbame apie būsto kaitos rodiklį, kuris Vakaruose yra penki ir daugiau – tai reiškia, kad žmonės penkis kartus ir daugiau per savo gyvenimą keičia būstą. Pas mus kol kas keičia iki trijų kartų, bet tas rodiklis tikrai turi potencialo gerėti ir augti“, – aiškino M. Statulevičius.


Kaip teigė LNTPA vadovas, būsto įperkamumo problemą iš dalies skatina ir tai, kad Lietuvoje nėra vienoje institucijoje, pavyzdžiui, Aplinkos ministerijoje, sutelkto nacionalinės būsto politikos valdymo, dėl kurio stringa ir statybos sąlygas lengvinančių teisės aktų pokyčiai. Būsto rinkos plėtrą, jo teigimu, apsunkina ir stringanti daugiabučių renovacija.


Šis tyrimas atliktas šių metų kovo–balandžio mėnesiais norint nustatyti priežastis, dėl kurių Lietuvoje yra žemas būsto įperkamumas. Atliekant tyrimą apklausti 1019 šalies gyventojai, planuojantys įsigyti būstą. Būsto įperkamumą studiją parengė bendrovė „Ober-Haus nekilnojamas turtas“, visuomenės apklausą vykdė įmonė „Spinter tyrimai“.


ELTA inf.








  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 24 (2024)

    Savaitė - Nr.: 24 (2024)