Seimas pavasario sesijoje ketina svarstyti Kelių įstatymo pataisas, kurios leistų urbanizuotose teritorijose formuoti  ir įteisinti kelius, kurie pvz. dėl užstatymo ar kitų priežasčių neatitinka įstatyme numatyto kelio juostos minimalių pločių ir nėra galimybės šių kelių praplatinti.

Tokie keliai būtų formuojami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

Šią savaitę parlamentarai po pateikimo pritarė tokioms Kelių įstatymo  pataisoms, kurias pateikė Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Gintautas Kindurys. Už jas po pateikimo balsavo 70 Seimo narių, niekas nebuvo prieš, susilaikė 7 tautos atstovai. Dėl siūlomo projekto bus laukiama Vyriausybės išvadų, į Seimo salę jis sugrįš pavasarį.

Pagal siūlomą projektą, urbanizuotose teritorijose keliams ar jų atkarpoms, kurios natūroje (dėl užstatymo ar kitų priežasčių) neatitinka įstatyme nurodytų kelio juostos minimalių pločių ir nėra galimybės kelių juostas praplatinti, „Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka kelio juostos formuojamos ir įteisinamos siauresnės“.

Seimo nario G. Kindurio teigimu, priėmus pateiktą  projektą būtų sudarytos galimybės įteisinti kelius, kurie dėl dešimtmečius susiklosčiusių aplinkybių iki šiol neįregistruojami Nekilnojamojo turto registre. „Taip būtų sumažinta administracinė našta kelių valdytojams vykdyti kelių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, nenuketėtų žemės savininkai, kuriems gresia dalies žemės atėmimas ir su tuo susiję nepatogumai ir nuostoliai“, – sako G. Kindurys.

Jo teigimu, numatyti įstatymo pakeitimai nesudarytų sąlygų kaip nors bloginti kelių techninę būklę ir kelių transporto eismo saugumą bei neturėtų įtakos žmonių sveikatai, kadangi šie keliai natūroje (su siauresne kelio juosta) egzistuoja daugybę metų.

„Priėmus įstatymą ir sudarius sąlygas įteisinti kelius, kurių tam tikrose atkarpose kelio juostos yra siauresnės nei nurodyta įstatyme, sumažės konfliktinių situacijų, sudėtingų derinimų su gretimais žemės savininkais, todėl sumažės ir korupcijos tikimybė“,- sako G. Kindurys.

Pasak jo, įgyvendinant Lietuvos valstybinės reikšmės kelių įteisinimą dažnai susiduriama su problema, kai natūroje kelių juostos minimalus plotis neatitinka jai keliamų Kelių įstatyme nustatytų pločio reikalavimų.

„Dažnai taip yra dėl atliktų netikslių ar klaidingų gretimų keliui sklypų pirminių matavimų ir derinimų, kitais atvejais – dėl užstatytose teritorijose nuo seno esančių siaurų kelių ir greta jų esančių sklypų ir pastatų. Abiem atvejais vykdant kelių įteisinimo procesą nukenčia žemės savininkai, nes jiems gali būti sumažinamas valdomos žemės plotas, už paimamą žemę nekompensuojama, o be to, žemės savininkams tenka iš naujo įteisinti savo sumažėjusius sklypus.

Pirmu atveju galima kaltinti neatsakingai dirbusius matininkus ir kitas institucijas, kurios derino tokių sklypų dokumentus. Kitu atveju – kaltininkų nėra, nes kelias visada buvo siauras ir jį praplatinti net nėra galimybės, nes prie pat kelio važiuojamosios dalies nuo seno yra susiformavusios namų valdos su pastatais. Dėl šių priežasčių daug kelių iki šiol nėra įteisinti Nekilnojamojo turto registre“,– situaciją paaiškina G. Kindurys.

Anot jo, akivaizdu, kad keliai, jų atkarpos, kurios eina per nuo senų laikų užstatytas teritorijas (kaimus, miestelius, miestus), ir kur nėra galimybės praplatinti kelio juostą, jie galėtų būti įteisinti tokio pločio, kokie yra natūroje, nesiekiant jų perduoti savivaldybėms ir laukiant savivaldybių sutikimo.

Parlamentaras G. Kindurys pažymi, kad keliuose, kurie neįteisinti Nekilnojamojo turto registre, negalima projektuoti net elementarių įrenginių ar statinių, tokių kaip autobusų sustojimo vietų ar autobusų stotelių paviljonų (stoginių).

Urbanizuotose užstatytose teritorijose siūloma siaurinti kelio apsaugos zonas

Seimas pavasario sesijoje taip pat svarstys siūlymą urbanizuotose užstatytose teritorijose, išskyrus naujai planuojamas tokias teritorijas, siaurinti kelio apsaugos zonų plotį.

Tai numatančios Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisos, kurias šią savaitę Seimui pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Gintautas Kindurys, sulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas balsavo 64 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, susilaikė 10 parlamentarų.

Dėl siūlomo teisinio reguliavimo parlamentarai nutarė paprašyti Vyriausybės išvados. Projektą nutarta toliau svarstyti pavasario sesijoje.

Įstatymo pataisomis siūloma  nustatyti į abi puses nuo kelio briaunų tokias apsaugos zonas: krašto kelių – po 5 metrus; rajoninių kelių – po 4 metrus; vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių – po 3 metrus.

Nustačius siauresnes kelių apsaugos zonas, pasak parlamentaro G. Kindurio, žemės savininkai patirtų mažiau suvaržymų, apribojimų, mažėtų įvairių derinimų ir leidimų išdavimų.

Seimo nario G. Kindurio nuomone, urbanizuotose teritorijose, kurios yra nuo seno užstatytos, pakaktų nustatyti daug siauresnes apsaugos zonas. Toks teisinis reguliavimas, anot jo, mažintų administracinę naštą kelių savininkams (valstybei ir savivaldybėms), nesudarytų veiklų apribojimų nuo seno tose teritorijose gyvenantiems asmenims. Naujai projektuojamoms urbanizuotoms teritorijoms siaurinti apsaugos zonų parlamentaras nesiūlo.

Jei keliai yra urbanizuotoje teritorijoje, šiuo metu apsaugos zonoms netaikomos išimtys. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, „urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose“.