Ar po trisdešimt metų mūsų vaikai gyvens geriau už mus? Į naujus mokslo metus – su uždarytomis mokyklomis. Rinkliavos: kam ir už ką mokame? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 37-ojoje šių metų „Savaitėje“.

Lietuva po 30 metų: ar mūsų vaikai gyvens geriau nei mes?

Jaunimas iki 29 metų į ateitį žiūri labai optimistiškai, o problemiškiausiai ją mato 40–49 metų žmonės – tie, kurių tėvai augo sovietmečiu. Didžiausios problemos ir toliau yra skurdas bei socialinė atskirtis. Vis labiau ryškėja ir galimybių nelygybė. Kokie sprendimai turėtų būti padaryti jau dabar?

Ivona JAROSLAVCEVIENĖ

Seime vykusioje konferencijoje, kurioje bandyta atsakyti į klausimą, ar po 30 metų mūsų vaikai gyvens geriau, negu me dabar gyvename, Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto direktorius Valentinas Stundys pristatė tyrimą, kaip įvairios Lietuvos visuomenės grupės vertina Lietuvos ateitį ir su kokiomis didžiausiomis problemomis bus susiduriama.

„Tyrime labai išsiskiria pozityvesnis jaunų žmonių požiūris į padėtį Lietuvoje. Jaunimas iki 29 metų į ateitį žiūri labai optimistiškai. Taip pat optimistiškai jis žiūri į tokias problemas kaip skurdas, socialinė atskirtis, kibernetinis saugumas. Akivaizdu, kad šios kartos požiūris jau visai kitoks negu ankstesnių kartų“, – sako V. Stundys. Problemiškiausiai į ateitį žiūri 40–49 metų žmonės.

„Dar viena aiški išvada – didžioji dalis respondentų kaip didžiausias problemas įvardija skurdą ir socialinę atskirtį. Tik 10 proc. tyrime dalyvavusių žmonių teigė, jog tai nėra grėsmė valstybės ateičiai, o net 54 proc. mano, kad šios problemos kels rimtų iššūkių ateityje“, – sako V. Stundys.
Taip pat pažymėtina, kad socialiai mažiau iniciatyvūs žmonės realybę vertina pesimistiškiau. Ne taip optimistiškai į ateitį žvelgia ir žemesnio išsilavinimo žmonės, tačiau jie optimistiškai vertina globalias pasaulio problemas arba jų nepripažįsta.

Daugiau apie tai – rubrikoje „Aštri tema“.

Į naujus mokslo metus – su uždarytomis mokyklomis

Ką tik nuvilnijusi Mokslo ir žinių diena kai kuriems Lietuvos gyventojams sukėlė ne vieną niūrią mintį. Šį rugsėjį durų mokytojams ir mokiniams nebeatvėrė bent 30 švietimo įstaigų – jos buvo uždarytos. Kad ir kaip būtų liūdna, įvairiose šalies savivaldybėse teko uždaryti po vieną ar dvi tokias įstaigas.

Audronė FILIMANAVIČIENĖ

Kaip informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, be privačių švietimo įstaigų, šiemet Lietuvoje veikia 1 009 valstybinės ir savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklos – 14 mažiau negu pernai. Į mokyklas šį rugsėjį atėjo 322,1 tūkst. mokinių, o praėjusiais mokslo metais jų mokėsi 323,6 tūkst.

Artėjant šiųmečiam rugsėjui, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prognozavo, kad bus uždaryta beveik 30 švietimo įstaigų. Deja, prognozės pasitvirtino. „Taip, nuo šių mokslo metų nustojo veikti apie 30 švietimo įstaigų. Įvairiose savivaldybėse uždaryta po 1 ar 2 švietimo įstaigas. Pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone uždaryta Paežerių pagrindinė mokykla, Jonavos rajone – Panoterių Petro Vaičiūno pagrindinė mokykla, Pasvalio rajone – Narteikių mokykla-darželis „Linelis“ bei Pajiešmenių pagrindinė mokykla“, – vardijo ministerijos Komunikacijos skyriaus specialistai.

Visą straipsnį rasite rubrikoje „Situacija“.

Rinkliavos: kam ir už ką mokame?

Už valstybės ir vietos savivaldos institucijų (įstaigų, tarnybų ar organizacijų) juridinę galią turinčių dokumentų ir jų dublikatų išdavimą, perregistravimą bei kitas paslaugas iš fizinių ir juridinių asmenų imamos privalomos įmokos – valstybės ir vietinės rinkliavos. Vien į valstybės biudžetą iš valstybės rinkliavų šiemet tikimasi gauti 37 mln. 588 tūkst. eurų pajamų.

Dr. Antanas PETRAUSKAS, socialinių problemų analitikas

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas. Šio teisės akto nustatyta, kad valstybės rinkliava yra imama tik už įstatymuose, Europos Sąjungos (ES) reglamentuose ar sprendimuose nustatytas institucijų paslaugas, teikiamas fiziniams ir juridiniams asmenims. Valstybės rinkliava negali būti mažesnė kaip 1 euras ir negali viršyti 80 tūkst. eurų sumos, išskyrus specialiuose įstatymuose nustatytas paslaugas, už kurias šiuose įstatymuose būna nustatytas kitoks atlyginimas. Na, o minėtos rinkliavos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į konkrečios paslaugos suteikimo išlaidas. Jas sudaro išlaidos: 1) darbui, susijusiam su paslaugos suteikimu, apmokėti; 2) juridinę galią turinčio dokumento blankui pagaminti; 3) teisės aktų nustatytų reikalavimų vykdymui patikrinti; 4) institucijos teikiamą paslaugą reglamentuojančiame ES reglamente nustatytos kitos išlaidos.

Plačiau šia tema – rubrikoje „Aktualu“.