Šiandienos aktualijos: apie verslo pagalbą, gyvenimo trukmės ilginimą bei kailinių gyvūnų auginimą

Šiandienos aktualijos: apie verslo pagalbą, gyvenimo trukmės ilginimą bei kailinių gyvūnų auginimą


Verslo pagalba iškopėme į aukščiausią vietą istorijoje. Žmonės gyventų ilgiau, jei tik norėtų. Kailinių gyvūnų auginimas – nehumaniška atgyvena? Plačiau bei kiti aktualūs ir įdomūs straipsniai - 45-ojoje šių metų „Savaitėje“.


Verslo sąlygomis iškopėme į aukščiausią vietą istorijoje


Pasaulio banko reitinge „Doing Business 2019“, sudaromame pagal pasaulio šalių verslo sąlygas, Lietuva pasiekė aukščiausią vietą nuo 2001-ųjų – šiemet lenkiame 176 valstybes ir užimame 14 vietą.


Teodora RAŠIMAITĖ


Pasak ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, Lietuva didžiausią pažangą padarė šalies patrauklumą gamybos investicijoms lemiančiose – statybos leidimų išdavimo ir prisijungimo prie elektros tinklų – srityse. Ūkio ministerijos iniciatyva įgyvendinti pokyčiai ir šiuo metu rengiamas siūlymų paketas, ministro teigimu, suteiks dar geresnes sąlygas į Lietuvą pritraukti gamybos investicijų, nuo kurių itin priklauso naujų darbo vietų kūrimas regionuose ir jų gyvybingumas.


„Šiuo metu tai yra vienas svarbiausių ministerijos ir visos Vyriausybės prioritetų. Per ateinančius metus planuojama priimti teisės aktus, skirtus verslo pradžios sąlygoms gerinti ir verslo nesėkmės atveju taikomiems mechanizmams tobulinti. Šiomis priemonėmis pirmiausia siekiama sukurti galimybes padėti įmonėms, kurioms kyla bankroto grėsmė, ir prireikus užtikrinti, kad bankroto procesas įvyktų kuo sklandžiau, o kreditoriai greičiau atgautų investuotas lėšas“, – sako V. Sinkevičius.

REKLAMA


Patobulinusi kvalifikacijos reikalavimus vykdant priežiūrą ir sutrumpinusi statybos leidimų išdavimo procesą Lietuva pakilo iš 12 į 7 vietą pagal statybos leidimų gavimo rodiklį. Mūsų šalis taip pat nuosekliai paprastina prisijungimo prie elektros tinklų procesą: buvo eliminuota sutarties su tiekėju pasirašymo procedūra, o tai leido šiais metais pakilti 7 pozicijomis – iš 33 į 26 vietą.
Iš visų reitingo rengėjų analizuojamų sričių Lietuva jau trečius metus geriausiai vertinama turto registravimo srityje (3 vieta).


Taip pat mūsų šalis užima 7 vietą pagal komercinių ginčų sprendimą.
Pasaulio bankas įvertino ir Vyriausybės įgyvendintus pokyčius smulkiųjų investuotojų apsaugos, mokesčių mokėjimo ir užsienio prekybos srityse. Smulkiųjų investuotojų apsaugos srityje Lietuva teigiamai įvertinta dėl pokyčių, pagal kuriuos biržinės bendrovės valdymo ataskaitoje privalo būti pateikiama informacija apie sandorius su susijusiomis šalimis, vadovo, kiekvieno valdybos ir stebėtojų tarybos nario atlyginimą ir kt.

REKLAMA


Mokesčių mokėjimo srityje nuo 11 iki 10 sumažėjo verslo mokesčių įmokų skaičius ir mokesčių sumokėjimo trukmė, o užsienio prekybos srityje sutrumpėjo laikas, reikalingas eksporto muitinės procedūroms atlikti.


Daugiau šia tema – rubrikoje „Aštri tema“.


Šiandienos aktualijos: apie verslo pagalbą, gyvenimo trukmės ilginimą bei kailinių gyvūnų auginimą


Kailinių gyvūnų auginimas – nehumaniška atgyvena?


Seime pristatytas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo projektas, draudžiantis Lietuvoje auginti ir žudyti gyvūnus tik dėl naudos iš jų kailio. Projekto šalininkai įsitikinę, kad toks gyvūnų išnaudojimas – neleistinas. Priešininkai savo ruožtu deklaruoja, kad gyvūnai auginami geromis sąlygomis, o toks verslas padeda kurti darbo vietas kaimuose.


Ivona JAROSLAVCEVIENĖ


Grupė Seimo narių siūlo uždrausti auginti gyvūnus dėl kailio, kailinių žvėrelių augintojams numatant pereinamąjį laikotarpį iki 2025 metų pabaigos. „Iki šiol teisės aktuose nebuvo atsižvelgiama į faktą, kad dabartinės kailinių gyvūnų auginimo sistemos iš esmės negali užtikrinti šiems gyvūnams būtinų gyvenimo sąlygų. Šiuo įstatymo projektu siūloma uždrausti laikyti, veisti ir (ar) žudyti gyvūnus dėl naudos iš jų kailio, suteikiant kailinių gyvūnų augintojams pereinamąjį laikotarpį, skirtą nutraukti savo veiklai“, – sako Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.


Europos Sąjungos erdvėje diskusija apie tai, kad reikia atsisakyti kailinių gyvūnų fermų prasidėjo dar 2000 metais. Šiandien gyvūnų auginimą dėl kailio yra uždraudusios ar apribojusios 17 Europos šalių. Šiais metais tai padarė Belgija ir Liuksemburgas, praėjusiais – Čekija ir Vokietija.


„Europos valstybės dažniausiai renkasi iš dviejų krypčių. Viena iš jų – visiškas draudimas. Tokį kelią pasirinko Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Belgija, Austrija, Slovėnija, Kroatija, Čekija. Kita kryptis – kaip pasirinkta Šveicarijoje, kur priimti aukšti gyvūnų gerovės reikalavimai. Įgyvendinus tuos reikalavimus gyvūnų dėl kailio auginti nebeapsimoka“, – aiškina L. Kasčiūnas.


Pasak pataisų iniciatoriaus, kailinių žvėrelių fermų Europa atsisako ne tik dėl to, kad pats verslas laikomas neetišku, jam nepritaria dauguma gyventojų, bet ir dėl taršos, žalos aplinkai.



„Jei nenorime būti antros klasės Europos valstybė, turime užtikrinti, kad mūsų šalyje gyvūnai nebūtų auginami ir žudomi dėl nebūtinos prekės – kailio“, – lenkų politiką Jaroslavą Kačynskį cituoja L. Kasčiūnas.


Šiuo metu dėl kailio Lietuvoje auginamos kanadinės audinės (1,5–2 mln.), šinšilos (20 tūkst.) ir lapės (1,5 tūkst.).


Visą straipsnį rasite rubrikoje „Problema“.


Šiandienos aktualijos: apie verslo pagalbą, gyvenimo trukmės ilginimą bei kailinių gyvūnų auginimą


Žmonės gyventų ilgiau, jei tik norėtų


Nuo praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio vidutinė žmonių gyvenimo trukmė pasaulyje pailgėjo daugiau kaip 10 metų. Kas mums padovanojo šiuos metus – lengvesnis gyvenimas, auganti gerovė, tobulėjanti sveikatos apsaugos sistema ir medicinos mokslo pasiekimai ar visi šie dalykai kartu?


Teodora RAŠIMAITĖ


Ispanija 2040 metais gali tapti šalimi, kurioje vidutinė gyvenimo trukmė – ilgiausia pasaulyje. Remiantis specializuoto medicinos žurnalo „The Lancet“ prognozėmis, vidutinė žmonių gyvenimo trukmė šioje Pietų Europos šalyje tada gali siekti 85,8 metų. Tokiu atveju Ispanija aplenktų dešimtmečius pirmaujančią Japoniją (85,7), Singapūrą (85,4) ir Šveicariją (85,2). Visose keturiose šiose šalyse vyrų ir moterų gyvenimo trukmė viršytų 85 metus. Iš viso 59 pasaulio valstybėse vidutinė gyvenimo trukmė tada gali būti ilgesnė kaip 80 metų.


Į dešimtuką 2040-aisiais, remiantis prognozėmis, taip pat patektų Portugalija ir Italija (po 84,5), Izraelis (84,4), Prancūzija (84,3), Liuksemburgas ir Australija (po 84,1). Mokslininkai prognozuoja, kad vidutinė gyvenimo trukmė 2016–2040 m. visame pasaulyje augs nuo 73,8 iki 77,7 metų, taigi pailgės beveik 5 metais. Pagal optimistinį scenarijų, ji gali šoktelėti net iki 81 metų (7,2 metų), pagal pesimistinį – nesikeis.


Įdomu, kad, pavyzdžiui, Jungtinės Amerikos Valstijos, prognozuojama, 2040 m., palyginti su 2016-aisiais, smuks iš 43 į 64 vietą (79,8 metų). Kinija per tą patį laikotarpį iš 68 vietos pakils į 39 (81,9 metų). Pačiame sąrašo gale yra tokios Afrikos šalys kaip Centrinės Afrikos Respublika, Lesotas, Somalis ir Zimbabvė. Spėjama, kad jose vidutinė gyvenimo trukmė nesieks 65 metų.


Gerėjančios gyvenimo sąlygos leistų žmonėms gyventi dar ilgiau, tačiau žmonės šį palankų veiksnį panaudoja priešingam tikslui. Tarp pagrindinių priežasčių, kodėl gyvenimo trukmė trumpėja, yra vadinamosios gyvenimo būdo ligos: aukštas kraujospūdis, antsvoris, cukrinis diabetas, alkoholio vartojimas ir rūkymas. Oro tarša – taip pat vienas svarbiausių veiksnių. Vien Kinijoje, pasak mokslininkų, kasmet nuo jo padarinių miršta milijonas žmonių.

REKLAMA


Neseniai paskelbtoje Europos Komisijos ataskaitoje pabrėžiama, kad nuo 2007-ųjų vidutinė žmonių gyvenimo trukmė nuosekliai ilgėja, tačiau Lietuvos piliečiai gyvena 6 metais trumpiau už statistinį europietį (80,6 metų). Lietuvos moterys gyvena 11 metų ilgiau nei vyrai (atitinkamai 79,7 ir 69,2 metų), ir tai – didžiausias atotrūkis tarp lyčių Europos Sąjungoje (ES).


Asmenų, nurodančių, kad jų sveikata – gera, Lietuvoje yra mažiausiai visoje ES – 43 proc. (ES vidurkis – 67 proc.). Mirtingumas dėl pagrindinės mirčių priežasties – išeminės širdies ligos – ES vidurkį viršija keturiskart, dėl insulto – dukart. Vilniaus, Kauno ir Vakarų Lietuvos gyventojų sveikatos rodikliai artimi ES vidurkiui, šie rodikliai prastesni regionuose.


Pastarąjį dešimtmetį ilgėja ir Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Vyrų ji pailgėjo maždaug 4 metais ir dabar siekia apie 69 metus, moterų – maždaug 2 metais ir yra 10,5 metų ilgesnė nei vyrų. Sulaukusiems vyresnio amžiaus, pavyzdžiui, 65 metų, vyrams vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėja beveik iki 80, moterims – iki 85 metų. Vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės rodiklis, sulaukus 65-erių, įdomus tuo, kad tada atmetamas toks veiksnys kaip ankstyvos nenatūralios mirtys, pavyzdžiui, nelaimingi atsitikimai, eismo įvykiai ir pan., ir skaičiuojama, kiek žmonėms, tikėtina, liko gyventi. Lietuvos vyrų šis rodiklis siekia 14,3 metų, moterų – 19,5.


Plačiau šia tema galite paskaityti rubrikoje „Situacija“.







  • Paskutiniai numeriai

  • Savaitė - Nr.: 13 (2024)

    Savaitė - Nr.: 13 (2024)