Josifas Baliukevičius: „Svajoju ne apie konkrečius vaidmenis, o apie mėgstamą darbą“

Blogiukų vaidmenimis serialuose išgarsėjęs aktorius prisipažįsta, kad didelio įkvėpimo savo sukurtiems ryškiausiems personažams jis pasisemdavo iš paauglystės laikų, praleistų Vilniuje. Netrukus TV žiūrovai išvys jį naujajame LNK seriale „Rimti reikalai“.

– Gyvename jau paskutinėmis vasaros dienomis. Tad kokia ji jums buvo?

– Ši vasara buvo tikrai labai turininga. Džiaugiuosi, kad pavyko suderinti darbą su trupučiu poilsio. Tačiau poilsis buvo aktyvus – teko pakeliauti ir gerai praleisti laiką. Labai toli nekeliavau. Aplankiau serialo „Sostų karai“ filmavimo vietas Šiaurės Airijoje ir akies krašteliu, nes ten viskas labai saugoma, išvydau žymiąją sieną. Taip pat aplankiau garsaus filmo „Šindlerio sąrašas“ atmosferos kūrimo vietas Krokuvoje ir Osvencime. Buvau nulėkęs į Latvijos pajūrį ir truputį leidau sau pasilepinti saule ir tingėjimu. Džiaugiuosi, kad pavyko rasti laiko pasimatyti su senais draugais. Pasibuvome prie ežero su palapinėmis, kažkiek pažvejojau. Tai irgi vienas iš mano poilsiavimo būdų. Visur keliavau su savo širdies drauge. Labai norėčiau kitąmet aplankyti Islandiją, bet nežinau, ar pavyks. Visgi daugiau dėmesio teko darbo reikalams. Tokia ir yra, mano nuomone, gera vasara. Per daug laisvo laiko irgi nėra labai gerai, ypač mūsų profesijoje.

– Kiek per atostogas jums svarbūs ekstremalūs potyriai?

– Nesu didelis labai ekstremalių pojūčių mėgėjas. Man patinka saikingas adrenalinas. Vienas iš mane labiau žavinčių laisvalaikio leidimo būdų – pasiplaukiojimas vandens motociklu. Visą vasarą namuose ant stalo guli toks dovanų kuponas. Labai norėčiau spėti juo pasinaudoti dar šiais metais, kol ežerus aptrauks ledas.

– Dar pavasarį pradėta kalbėti apie naująjį LNK serialą „Rimti reikalai“. Supratau, kad jūsų vasaros darbai ir yra susiję su šio serialo kūrimu?..

– Taip, filmavimai vyko ir vyksta išties aktyviai. Labai džiugu, kad šią vasarą Lietuvos dangus nepašykštėjo gerų orų ir beveik nesugriovė filmavimo planų.

– Esate sakęs, kad į darbus naujajame seriale kibote net neskaitęs scenarijaus. Dėl kokių jums svarbiausių dalykų buvote tikras?

– Kai sulaukiau kompanijos „Urbs TV“ prodiuserio Andriaus Urbanavičiaus skambučio ir pasiūlymo tapti pagrindiniu naujo kriminalinio serialo herojumi, uždaviau tik du klausimus: kas rašo scenarijų ir kas režisuos serialą? Edvino Kalėdos scenarijus skaitau jau bene septynerius metus. Man patinka jo braižas ir stilius, todėl pasitikėjimas čia suprantamas. Naująjį režisierių Džiugą Siaurusaitį jau seniai pažįstu kaip talentingą ir kūrybingą asmenybę. Todėl pamaniau, kad ir režisieriaus kėdėje jam turėtų neblogai sektis. Ir dabar manau, kad neklydau. Suprantama, prie mano sprendimo prisidėjo dar ir įvardytas preliminarus aktorių sąrašas. Juk svarbu, su kuo teks dirbti ateinančius pusę metų. Turėdamas omeny visas šias aplinkybes tikrai ilgai negalvojau, sutikti ar ne.

Visą Laimiaus Stražnicko interviu su aktoriumi rasite naujajame 35-ajame (2018) žurnalo „Savaitė“ leidinyje.

„Sodros“ verdiktas: lietuviai gyvena geriau

Lietuvos gyventojų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, per metus ūgtelėjo 12,4 proc. Įtakos tam turėjo ne tik bendras ekonomikos pakilimas, bet ir su minimaliąja mėnesine alga (MMA) susiję veiksniai. Daugiausia didėjo mažiausiai uždirbančiųjų pajamos, tačiau pilnėjo ir kitų piniginės.

Pokyčiai į gera

Didesnis darbo užmokestis lėmė gausesnes „Sodros“ įplaukas. Šiuo metu stebimas augimas, atrodo, pranoko lūkesčius. „Sunku prisiminti tokius laikus, kad darbo užmokestis būtų taip sparčiai augęs, kaip dabar. Kita vertus, suprantame, kad toks mūsų pranešimas sulauks daug skepticizmo, ir frazė „gyvenimas gerėja“ šiuo metu greičiausiai yra pati ironiškiausia, bet, kad ir kaip ten būtų, pinigai nemeluoja. „Sodros“ įplaukos šių metų antrąjį ketvirtį buvo didesnės“, – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.

Pasak „Sodros“ atstovės, vidutinės visą mėnesį dirbusių žmonių draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, šių metų antrąjį ketvirtį siekė 892 eurus, t. y. beveik 98 eurais, arba 12,4 proc., daugiau negu prieš metus. „Sparčiam darbo pajamų didėjimui įtakos turėjo ne tik bendras ekonomikos augimas, bet ir teisinės aplinkos pokyčiai – šių metų pradžioje iki 400 eurų padidėjusi MMA ir nustatytos minimalios socialinio draudimo įmokos už tuos darbuotojus, kurie neuždirba MMA“, – teigia J.Varanauskienė.

Kiek kilo algos?

Trys iš penkių asmenų, prieš metus uždirbusių MMA ir mažiau, šiemet jau gavo bent dešimtadaliu didesnes pajamas. Pusės šių asmenų pajamos per metus padidėjo bent 100 eurų, o kas šešto – iki 20 eurų. Iš viso, „Sodros“ duomenimis, asmenų, prieš metus uždirbusių MMA ir mažiau, buvo 142 tūkst.

„Kartais sulaukiame priekaištų, kad mažiausiai uždirbančiųjų algos didėjo tik tiek, kiek didėjo MMA – 20 eurų. Tačiau iš duomenų matome, kad taip nėra. 20 eurų atlyginimas didėjo tik kas šeštam, pusės darbuotojų darbo užmokestis augo 100 eurų ir daugiau“, – tvirtina J.Varanauskienė.
Kas lėmė, kad žmogus papuolė į vieną ar kitą pajamų augimo grupę? „Buvo keletas hipotezių. Viena iš jų buvo susijusi su konkrečiomis ekonominėmis veiklomis. Tarkime, kad daugiausia atlyginimai kilo tiems, kurie užsiėmė pelningesne ar didesnę ekonominę vertę kuriančia veikla. Patikrinome, tačiau tiek tarp žmonių, kurių atlyginimas padidėjo 20 eurų, tiek tarp tų, kurių alga augo 100 eurų ir daugiau, didelių priklausymo konkrečiai ekonominei veiklai skirtumų įžvelgti nepavyko“, – pabrėžia pašnekovė.

Kita hipotezė buvo susijusi su skirtingomis žmonių profesijomis. Tačiau ir ji nepasitvirtino – profesija nebuvo lemiamas spartesnio darbo užmokesčio augimo veiksnys.

Didžiausią pajamų augimą, pasak „Sodros“ vyriausiosios patarėjos, galime sieti su amžiumi. Daugiau vyresnių darbuotojų pateko į tą grupę asmenų, kurių algos didėjo 20 eurų, o štai jauni žmonės (iki 30 metų) dažniausiai pateko į tą grupę darbuotojų, kurių atlyginimai didėjo 100 eurų ir daugiau. „Didesnės pajamos labiau būdingos jauniems žmonėms. Tai gali būti susiję su tuo, kad pernai pradėjęs dirbti jaunimas per metus įgijo reikiamos patirties, todėl jų algos buvo padidintos“, – sako J.Varanauskienė.

Visą straipsnį bei atsakymą, ar didės jūsų pensija, rasite naujajame žurnale.

Rugsėjo popiežius Jonas Paulius I

1978 m. rugpjūčio 6 d. amžinybėn iškeliavo popiežius Paulius VI, o rugpjūčio 26-ąją konklavoje naujuoju popiežiumi buvo išrinktas italų kardinolas Albinas Lučanis, pasivadinęs Jonu Pauliumi I. Tai vienas trumpiausiai (vos mėnesį) popiežiumi buvusių žmonių Bažnyčios istorijoje. Kaip besišypsantis popiežius („il Papa del sorriso“) ir Dievo šypsena („il sorriso di Dio“) prisimenamo Katalikų Bažnyčios ganytojo trumpas pontifikatas ir netikėtos mirties aplinkybės iki šiol apaugę įvairiomis teorijomis.

Italų tautybės atstovų tarp Romos popiežių per visą Bažnyčios istoriją buvo daugiausia, o Paulius VI tapo trečiuoju iš eilės popiežiumi, gimusiu Šiaurės Italijoje. Gimtasis Albino Lučanio miestelis Kanale dʼAgordas yra kalnuotoje Beluno provincijoje į šiaurę nuo Venecijos, netoli sienos su Austrija. Būsimasis popiežius pasaulį išvydo 1912 m. spalio 17 d. Teigiama, kad jo tėvas, mūrininkas Džovanis Lučanis, toli gražu nepasižymėjo pamaldumu – atvirkščiai, buvo veikiau socialistinių ir antiklerikalinių pažiūrų. Tačiau motina Bortola Tankon buvo karštai tikinti katalikė. Mažasis Albinas iškart buvo pakrikštytas, nes gimė labai silpnas ir akušerė abejojo, ar kūdikis išgyvens bent kelias dienas. Tačiau jis užaugo ir nugyveno ryškų, kupiną veiklos ir pasiekimų gyvenimą.

Mūrininko sūnus

Be Albino, šeimoje augo du jaunesni broliai ir sesuo. Mama labai rūpinosi katalikišku vaikų auklėjimu, o vietos parapijos kunigas, tėvas Filipas Karlis, taip pat rado bendrą kalbą su guviu berniuku. Jau 1923 m. Albinas įstojo į žemesniąją, arba „mažąją“, kunigų seminariją Feltrės mieste. Ten berniukai buvo auklėjami katalikiška dvasia ir rengiami dvasininkų keliui. 1928-aisiais A. Lučanis tapo Beluno aukštesniosios kunigų seminarijos klieriku. 1935 m. buvo įšventintas kunigu ir grįžo į gimtąjį miestelį, bet čia dirbo trumpai: jau po dvejų metų jį pakvietė grįžti į Beluno seminariją dėstyti kanonų teisės, dogmatinės teologijos ir meno istorijos. Mokslą mėgęs dvasininkas puikiai susitvarkė su naujomis pareigomis, o 1947-aisiais Romos Popiežiškajame Grigaliaus universitete apgynė teologijos daktaro disertaciją tema „Žmogaus sielos kilmė pagal Antonijų Rosminį“. Tai buvo gana slidi tema, mat žymaus XIX a. pirmosios pusės teologo A. Rosminio filosofinės pažiūros buvo sulaukusios labai prieštaringų vertinimų.

Po metų buvo išleista pirmoji A. Lučanio knyga „Katechezė duonos trupiniuose“. Jaunas dvasininkas uoliai dirbo pastoracinį darbą, surengė Belune didelį eucharistinį kongresą, daug rašė spaudoje (ne kartą sakė, kad jei nebūtų tapęs kunigu, būtų rinkęsis žurnalisto profesiją).

Sąmokslo teorijos

Vos prasidėjus Jono Pauliaus I darbui Šventajame Soste nutiko liūdnas įvykis. Šventiniuose renginiuose Vatikane dalyvavęs Rusijos Stačiatikių Bažnyčios atstovas, Leningrado ir Naugardo metropolitas Nikodemas per priėmimą pasijuto blogai, susmuko ir mirė ant popiežiaus rankų. 48-erių dvasininką ištiko infarktas. Vėliau kai kurie Katalikų Bažnyčiai priešiški stačiatikių atstovai aiškino, esą tai buvo Dievo ranka, sustabdžiusi metropolitą, neva pernelyg skubotai mezgusį dialogą ir draugiškus santykius su Katalikų Bažnyčia.

Nuo pat pirmųjų dienų naujojo popiežiaus akys degė entuziazmu. Vienas iš kurijos tarnautojų vėliau rašė: „Atrodė, kad per mėnesį jis buvo pasirengęs išspręsti visas įsisenėjusias Bažnyčios problemas.“ Iš tiesų Jonas Paulius I buvo ryžtingai nusiteikęs įgyvendinti Vatikano II susirinkimo inicijuotas reformas, modernizuoti Bažnyčią, ją dar labiau atverti pasauliui. Deja, ganytojišką darbą Šventajame Soste tedirbo mėnesį. Jis mirė Vatikane tų pačių metų rugsėjo 28-ąją. Gerokai po vidurnakčio Jonas Paulius I buvo rastas negyvas savo kambaryje, sėdintis lovoje su dokumentais.
Jau vidurdienį 65-erių popiežius buvo pašarvotas. Teigiama, kad Jonas Paulius I mirė nuo miokardo infarkto, bet ši versija nėra šimtaprocentinė, mat autopsija nebuvo atlikta (mirus popiežiams, skrodimas nedaromas).

Tai, kad aktyvus, rimtesnėmis sveikatos problemomis nesiskundęs popiežius netikėtai mirė, savo pareigas teėjęs 33 dienas, leido gimti daugybei sąmokslo teorijų. Daugelio konspirologų manymu, galimi sąmokslininkai vaikščiojo Vatikano koridoriais ir buvo nusiteikę neleisti populiarumą sparčiai pelnančiam naujajam ganytojui vykdyti reformų. Išleista netgi knygų apie tariamą sąmokslą (pavyzdžiui, Deivido Jalopo „Kas nužudė popiežių?“). Visgi nė viena sąmokslo teorija nebuvo įtikinamai pagrįsta.

1978 m. spalio 16 d. konklava naujuoju popiežiumi išrinko lenkų kardinolą Karolį Voitylą. Pagerbdamas savo pirmtaką, jis pasirinko Jono Pauliaus II vardą. Šio popiežiaus pontifikatas truko 26 metus. 2003-iaisiais buvo pradėtas Jono Pauliaus I beatifikacijos procesas.

Visas straipsnis apie trumpiausiai popiežiumi buvusį Joną Paulių I rasite naujajame leidinyje.